Lietuvoje

2020.02.25 06:24

Koronaviruso spartus plitimas Italijoje keičia žaidimo taisykles Lietuvoje

LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2020.02.25 06:24

Koronavirusas COVID-19  grėsmingai artėja prie Lietuvos. Italijoje užsikrėtė jau daugiau nei 200 žmonių, 5 asmenys mirę, kas valandą pranešama apie naujus užsikrėtimo atvejus. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Forumas“ dalyvavę visuomenės sveikatos specialistai prognozuoja, kad tai yra tik laiko klausimas, kada šis užkratas pasieks mūsų šalį. 

Europoje, ypač Šiaurės Italijoje, sparčiai plintant koronavirusui, Lietuvoje prabilta apie prevencinių priemonių griežtinimą.

„Tas virusas, jeigu jo epicentras buvo Kinijos Liaudies Respublikoje, ir kada visos prevencinės priemonės buvo imamos tik tų žmonių atžvilgiu, kurie iš rizikos zonų atkeliaudavo, tai Italijos atvejis tikrai labai neramina ir tikrai kiekvieną valandą mes matome, kad yra patvirtintų koronaviruso atvejų, jų daugėja, yra 5 mirtys. Mes galvojame, kad tų priemonių, kurių buvo imamasi iki šiol, jas reikėtų sustiprinti, jas perkelti į kitą lygmenį“, – sakė A. Šešelgis.

Jis patikino, kad, net nesant nė vieno užsikrėtimo koronavirusu atvejo Lietuvoje, tokia situacija verčia imtis papildomų prevencinių priemonių ir skelbti ekstremalią situaciją šalyje. Juo labiau kad iš Lietuvos vykdomi tiesioginiai skrydžiai į Italiją.

Koronaviruso grėsmės akivaizdoje ant kojų sukeltos visos tarnybos. Laidoje dalyvavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas patikino, kad visos vidaus reikalų sistemos įstaigos yra aktyvavusios operacijų centrus nuo sausio 29 dienos.

„Pagrindinė mūsų užduotis būtų, identifikavus konkretų (užsikrėtimo koronavirusu) atvejį Lietuvoje, kuo greičiau aktyvuoti valstybės rezervo priemonių teikimą. Jeigu mes kalbame apie riziką, apie staigų protrūkį infekuotų žmonių, automatiškai reikėtų daugiau priemonių. Tos priemonės yra sutelktos valstybės rezerve“, – sakė M. Kanapickas.

Kaip būtų elgiamasi konkretaus atvejo akivaizdoje, anot sveikatos viceministro, galima įsivaizduoti remiantis Ebolos įvežtinio atvejo pratybų patirtimi. Šiose pratybose dalyvavo 14 tarnybų, joms ruoštasi daugiau nei metus.

„Šiandien būtų elgiamasi lygiai taip pat, pagal tą patį algoritmą. Iš karto asmuo patektų į infekcinę ligoninę, kur būtų atliekamos visos būtinos procedūros, į laboratoriją vežami mėginiai. Jeigu būtų patvirtintas atvejis – asmuo liktų infekcinėje ligoninėje“, – tikino A. Šešelgis.

Koronaviruso užkrečiamumas 2 kartus viršija gripą

Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. Sauliaus Čaplinsko, pasaulio mokslininkų visiškai nestebina susiklosčiusi situacija. Esą, keičiantis pasauliui, susidarė galimybė atsirasti naujoms užkrečiamoms ligoms, atgimti senoms. Jo teigimu, seniai buvo prognozuota, kad kažkoks patogenas gali atsirasti, vienintelis klausimas: koks ir kada.

„Tas pats buvo su SARS, tas pats buvo su MERS, su ŽIV infekcija, ką jau pamiršome. Lygiai taip pat buvo: iš vienos pusės neigimas, neaišku, kas per dalykas, kaip jis plinta, ar man tai pavojinga, ar yra skiepai. Pirmaisiais mėnesiais prie visų šitų patogenų buvo daug neaiškumų. Buvo daug sąmokslo teorijų: kad tai yra bakteriologinis ginklas, kad čia visi išmirsime. Dabar kuo toliau – tuo aiškiau. <...> Jau prieš kurį laiką buvo iškelti keturi galimi scenarijai, kaip viskas toliau klostysis. Pirmi du aiškiai jau praėjo: pirmas, kad bus Kinijoje, antra, kad gretimose valstybėse. Dabar mes turime du likusius scenarijus. Kol kas mes, visas pasaulis, bandome laikytis sulaikymo strategijos (trečia strategija), kad virusas nepapultų į kitas šalis, kad plačiai neišplistų. Jei tai nepavyks, mes turėsime ketvirtą strategiją – tik mažinimo strategiją“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.

Anot ULAC direktoriaus, nepaisant to, kad virusas išplito į daugelį pasaulio šalių ir pasiekė Europą, sulaikymo strategijos neatsisakoma. Visgi, bandant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, prof. S. Čaplinsko teigimu, plinta kitas – gyventojų baimės virusas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių ekonomikai. Jis ragina gyventojus nepanikuoti ir laikytis visų nurodytų prevencijos priemonių: kosėjimo ir čiaudėjimo higienos, dažnai plauti rankas, susirgus užkrečiamomis ligomis vengti socialinių kontaktų. Mat reikia turėti omenyje, kad užkrečiamumas koronavirusu yra du kartus didesnis nei užkrečiamumas gripu.

Užsikrėsti šiuo koronavirusu galima ne tik oro lašeliniu būdu per kosulį, čiaudulį. Anot prof. S. Čaplinsko, užsikrėsti galima tualetuose, liečiant eskalatorių turėklus ar krepšius prekybos centruose, todėl higienos taisyklių laikymasis ir masinių susibūrimo vietų vengimas gali apsaugoti.

Laidoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius anksčiau viešai yra teigęs, kad koronavirusas Lietuvą pasieks per dvi savaites. Jo nuomone, infekcijos protrūkis verčia sunerimti, juolab kad naujų užsikrėtimo atvejų skaičius sparčiai auga.

„Tai skiriasi nuo kitų situacijų Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje. Skaičius yra gana didelis, kol kas tai yra nekontroliuojamas plitimas tose teritorijose. Kol tai yra nekontroliuojamas plitimas, yra didelė rizika, kad virusas išplis ir kitose teritorijose, tarp jų ir Lietuvoje, kuri turi daug jungčių su Italija. Mes žinome, kad kiekvieną dieną mažiausiai 200 žmonių vien lėktuvais juda iš Milano oro uosto į Lietuvą ir atgal“, – atkreipė dėmesį prof. V. Kasiulevičius.

Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano, turint omenyje, kad koronaviruso inkubacinis laikas siekia iki dviejų savaičių, yra galimybė, kad į Lietuvą iš Šiaurės Italijos atvyko užsikrėtęs, bet simptomų nejaučiantis asmuo. Anot prof. S. Čaplinsko, mokslininkai yra patvirtinę, kad koronavirusu gali užkrėsti asmuo, nejaučiantis ligos simptomų.

„Kodėl pavyko suvaldyti SARS? Nes inkubacinis laikotarpis buvo pakankamai trumpas, apie 5 dienas, ir platino virusą tik turintieji klinikinių reiškinių, kurie irgi truko apie savaitę. Tai buvo aišku, kad reikia juos izoliuoti, ir protrūkis buvo užgesintas. Čia taip paprastai nebus“, – tikino prof. S. Čaplinskas.

Mačiulis: viruso sukeltą ekonominį smūgį pajusime visi

Šiandien vienintele patikima priemone laikomas keleivių iš Kinijos ir Italijos stebėjimas, kontaktų su jais palaikymas. Šiuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai stebi apie 200 asmenų, atvykusių į Lietuvą iš Kinijos, renka informaciją apie asmenis, atvykusius iš Italijos. Visgi tokia kontrolė vykdoma tik šalies oro uostuose ir Klaipėdos jūrų uoste.

Siekdama suvaldyti ligos protrūkį bei užkirsti kelią jai patekti į Lietuvą Užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį išplatino pranešimą, raginantį gyventojus ne tik susilaikyti nuo kelionių į Kiniją, bet ir į Italiją.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė sakė, kad kelionių organizatoriai nepajuto, jog masiškai būtų atšaukiamos kelionės į Italiją. Esą žiemos kelionių pikas yra kovo mėnuo, tad šiandien su slidinėjimu susijusių kelionių prekyboje jau nebėra, o tie, kurie jau išvykę į Italiją, – nepanikuoja.

„Man pačiai teko bendrauti su tais, kurie šiuo metu yra Italijoje, jie sako: slidinėjame, oras geras, kaifo daug, panikos pas jus daugiau nei pas mus. Bet reikia realiai vertinti situaciją. Jeigu mes jaučiamės blogai – kreipkimės į specialistus. Jeigu mes labai bijome skristi – neskriskime ir laikykimės visų higienos taisyklių“, – teigė Ž. Gavelienė.

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad gal pats užkratas Lietuvos ir nepasieks, bet ekonomines problemas vis tiek pajusime, nepaisant to, kad Lietuvos ekonomika nėra tampriai susijusi su Kinija – vos 1 proc. eksporto ir 3 proc. importo.

„Kažkurios įmonės jau negavo detalių, jų tiekimas vėluoja, reiškia – stoja gamyba Lietuvoje, užsakymai, kurie yra iš Vakarų Europos valstybių, yra nevykdomi. Yra dar antriniai kanalai, kai Vokietijos kai kurios įmonės negauna žaliavų arba svarbių komponentų, tai taip pat stabdo užsakymus Lietuvos prekėms ir per tai matysis neigiamas poveikis. Trečias kanalas būtų pavojingiausias: jeigu virusas pasiektų Lietuvą arba plačiau išplistų Europos Sąjungoje, gyventojų panika, nerimas, neigiami lūkesčiai reikštų, kad būtų atidedami sprendimai keliauti, vartoti prekes, pirkti nekilnojamąjį turtą, automobilį ar kita. Tai mes dabar gyvai matome Kinijoje ir Kinija patiria tokį ekonominį šoką, kokio neturėjo 30 metų“, – tikino N. Mačiulis.

Anot „Swedbank“ ekonomisto, tokio ekonominio šoko jam neteko matyti, kai per porą mėnesių nekilnojamojo turto pardavimai sumažėjo 94 proc., automobilių pardavimai – 90 proc., naftos, anglies, elektros vartojimas krito daugiau nei ketvirtadaliu. Nuostolius jaučia ir kitos šalys, kurios atšaukusios iki kovo mėnesio skrydžius į Kiniją. Tiesa, epidemijos akivaizdoje atsiranda galimybė su virusu ir apsauga susijusių prekių gamintojams užsidirbti. Lietuva, anot N. Mačiulio, šioje situacijoje galėtų išlošti tuo atveju, jeigu su Kinija tamprius ekonominius santykius turinčios šalys nuspręstų atsigręžti į mažiau šioje situacijoje rizikingas šalis ir produkciją pirktų iš mažesnių tiekėjų, tokių kaip Lietuva.

„Visgi jeigu visoje Europos Sąjungoje įsivyrauja nerimas dėl ateities, kaip čia plis virusas, kokios bus ekonominės pasekmės, daug kas atideda sprendimus investuoti, kurti darbo vietas, kelti atlyginimus. Kuo ilgiau tęsis šitas neapibrėžtumas, kuo ilgiau nepavyksta lokalizuoti ir sustabdyti viruso plitimo, tuo yra blogesnės pasekmės“, – įspėjo N. Mačiulis.

Daugiau žiūrėkite laidos įraše

LRT forumas. Saulius Čaplinskas: pasaulis turi 2 likusias strategijas dėl koronaviruso – sulaikymo ir mažinimo

Parengė Laura Adomavičienė