Lietuvoje

2020.02.27 05:30

Pavojingi socdemų manevrai: bendražygiai perspėja – nereikėtų kalbėti apie žuvies kepimą, jos nepagavus

Gytis Pankūnas, LRT.lt 2020.02.27 05:30

Nors socialdemokratai iki šiol triūsia opozicijoje, iš jų lyderio Gintauto Palucko pastaruoju metu galima vis dažniau išgirsti užuominų apie galimą socdemų koaliciją su valdančiąja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po Seimo rinkimų. Partijos senbuvė Vilija Blinkevičiūtė perspėja, kad socialdemokratai ir „valstiečiai“, pavyzdžiui, žmogaus teisių klausimais absoliučiai neturi sąsajų, o socdemas Alytaus meras Nerijus Cesiulis ragina nekalbėti apie koalicijas nelaimėjus rinkimų. Politologas Saulius Spurga tikina, kad kalbėjimas apie galimas sąjungas su partija, kurios populiarumas yra gerokai sumenkęs, gali būti pavojingas.

Premjeras Saulius Skvernelis vasario pradžioje interviu portalui delfi.lt sakė, kad yra kalbėjęsis su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku G. Palucku apie koalicijos dėlionę kitos kadencijos Seime.

Socialdemokratai „gali būti vienu iš koalicijos partnerių, priklausomai nuo to, kas bus ta ašis – pagrindinė politinė partija, formuosianti Vyriausybę“, – sakė S. Skvernelis.

G. Paluckas teigė, kad partija su „valstiečiais“ dirbtų tik tuo atveju, jeigu laimėtų rinkimus, ir jeigu šie pripažintų savo padarytas klaidas.

„Jeigu mes būsime prie vairo, tuomet mes galime diskutuoti ir šnekėti apie siekius, kurie buvo užsibrėžti 2016 metais, ir klaidas, kurios buvo padarytos per šį laikotarpį. Kelias į sveikimą prasideda nuo ligos pripažinimo, o aš kol kas iš „valstiečių“ pusės matau tik absoliučią savigyną ir tam tikrą savęs apgaudinėjimą“, – naujienų portalui LRT.lt vasario pradžioje sakė G. Paluckas.

Ragino palaukti rinkimų ir perspėjo apie naujus darinius

LRT.lt kalbintas LSDP narys, Alytaus meras N. Cesiulis tikina, kad socdemai yra politinė jėga, kuri, jo manymu, galėtų dirbti praktiškai su visomis politinėmis jėgomis, tarp kurių galėtų būti ir LVŽS. Jis priminė, kad Alytaus miesto savivaldybės taryboje LSDP dirba išvien koalicijoje su „valstiečiais“. Tiesa, jis neslėpė manantis, kad kalbėti apie koalicijas nacionalinės politikos lygmenyje dar yra per anksti.

„Aš niekada nekalbu apie žuvies kepimą, tos žuvies nepagavęs. Taip sakau aš, kaip politikas. Bet kalbėti, diskutuoti, tartis su įvairiomis politinėmis jėgomis nedraudžiama. [...]

Aišku, gal dar anksti kalbėti, kas su kuo bus, kaip bus, bet šioje vietoje tai yra derybinės pozicijos. Gal bandoma šlifuoti partijos programą? Gal bandoma šlifuoti tam tikrus dalykus, kurie svarbūs Lietuvai?“ – svarstė N. Cesiulis.

Politikas, paklaustas, kas gali būti didžiausi LSDP konkurentai rinkimuose, perspėjo apie besikuriančius naujus politinius darinius. Be to, N. Cesiulis atkreipė dėmesį, kad savivaldos rinkimuose vis didesnės sėkmės sulaukiantys visuomeniniai rinkimų komitetai gali pradėti veržtis ir į nacionalinės politikos areną.

„Yra daugybė žmonių Lietuvoje, kurie tiesiog bėgioja prie naujų darinių, naujų partijų. Įvairūs skandalai paskatina balsuoti už naujus darinius. Manau, kad rinkimų kovoje pamatysime ir naujų politinių partijų, pavyzdžiui, matome naują krikščionišką partiją, atsiras ir komitetų vienijamasis“, – apie galimus socdemų konkurentus rinkimuose kalbėjo N. Cesiulis.

Partijos veteranė mato aiškias takoskyras tarp LSDP ir LVŽS

LSDP pirmininko pavaduotoja, europarlamentarė V. Blinkevičiūtė, LRT.lt paklausta apie kalbas apie galimą socdemų ir „valstiečių“ koaliciją, pabrėžė, kad, visų pirma, reikia sulaukti šiemet vyksiančių Seimo rinkimų, juos laimėti ir tik tada kalbėti apie sąjungas su kitomis partijomis. Ji neslėpė mananti, kad skubėti ieškoti koalicijos partnerių nereikėtų, tad ir pati, paklausta apie galimus sąjungininkus, jokių konkrečių politinių jėgų neįvardijo.

„Pirmiausia, reikia dalyvauti rinkimuose rimtai, laimėti rinkimus ir tada dėlioti tokias koalicijas, kurios iš tikrųjų atitiktų vertybinius įsitikinimus, mūsų galimybes įgyvendinti duotus pažadus mūsų rinkėjams, o dabar pasakyti iš anksto, kokia politinė jėga tai galėtų būti... Pasižiūrėsime, kai bus pasibaigę rinkimai“, – tikino V. Blinkevičiūtė.

Vertindama G. Palucko mintis apie galimą LSDP ir LVŽS bendradarbiavimą, V. Blinkevičiūtė neslėpė abejonių.

„Man kartais atrodo, kad jie yra nei „žalieji“, nei „valstiečiai“, pagal jų priimamus sprendimus“, – atviravo LSDP veteranė.

V. Blinkevičiūtė svarstė, kad socialinėje srityje „valstiečių“ ir socdemų pažiūros galbūt ir sutampa, tačiau kartu pabrėžė, jog yra kiti svarbūs klausimai, į kuriuos partijos žvelgia labai skirtingai.

„Žmogaus teisių srityje mes absoliučiai negalime rasti bendrų sąsajų, nes manau, kad „valstiečiams“ daugeliu požiūrių žmogaus teisės yra svetimos. [...] Pavyzdžiui, lyčių lygybės klausimai jiems yra nepriimtini, svetimi. Tai parodė ir tas faktas, kad kurį laiką Lietuvos Vyriausybė buvo vienintelė Europos Sąjungoje, kurioje nebuvo nė vienos moters. Kitas dalykas – iki šiol nėra ratifikuota Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris artimoje aplinkoje. Tai dar kartą parodo, kad čia mūsų požiūriai ganėtinai skiriasi“, – pabrėžė socialdemokratė.

Pirmininkas: kairiųjų nuostatų dešiniųjų programose nerastume

LRT.lt kalbintas LSDP pirmininkas G. Paluckas, paklaustas, ar jo nuomonė dėl galimos socdemų ir LVŽS koalicijos nepasikeitė, pabrėžė, kad svarbiausia sudaryti tokią sąjungą, kurioje socdemai galėtų įgyvendinti savo programines nuostatas.

„Visiškai būtų logiška ir natūralu, kad mūsų programinėms nuostatoms labiau pritartų partijos iš centro kairės. Aišku, kokie bus „valstiečiai“ šiuose rinkimuose, nėra įmanoma pasakyti, nes neaišku, kas bus jų lyderis, neaišku, kokia bus jų programa“, – svarstė G. Paluckas.

Jis tikino nieko blogo nematantis tame, kad jau šiuo metu politikai pradeda kalbėti apie galimas koalicijas po Seimo rinkimų.

„Šiuo metu kiekvienai partijai reikia kalbėti apie tai, ką jie siūlo, kokią viziją mato. Apie tai reikia kalbėti, nes, jeigu apie tai nekalbėsi, tai gal net ir neturėsi galimybės apie koaliciją kalbėti. Žmonės juk turi pasirinkti, kas bus koalicijos ašis“, – tvirtino LSDP lyderis.

G. Paluckas, paklaustas apie vaivorykštinės koalicijos – LSDP, konservatorių ir liberalų – galimybę, pakartojo, kad socdemams artimesnės kairiąją politiką vykdančios politinės jėgos.

„Kairiųjų nuostatų ieškoti dešiniųjų programose būtų labai nelengva. Kartais net panašiai skambantys dalykai savo esme ir turiniu yra prieštaraujantys. Pavyzdžiui, kai rašome nacionalinį susitarimą dėl švietimo, mes krepšelio principą norime panaikinti tiek mokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo srityje, tiek ir universitetuose, o iš dešiniųjų ateina iniciatyva finansuoti įstaigas pagal mokinių ar studentų skaičių. Tai takoskyra yra aiški“, – aiškino G. Paluckas.

Jis kritiškai įvertino konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio užuominas apie „atsakingų partijų branduolį“, kuris esą taptų atsvara „populistinėms partijoms“.

„Puikiai suprantu šitą konservatorių poreikį, nes jie draugų neturi ir įsivaizduoja, kad tie draugai galėtų būti socdemai, bet jau ne kartą esu sakęs, kad mano, kaip partijos lyderio, užduotis yra siekti mūsų partijos programos įgyvendinimo. Jeigu konservatoriai yra pasiruošę tapti kairiaisiais ir įgyvendinti socdemų programą, tai nejau spjausi į ištiestą pagalbos ranką? Bet stipriai abejoju, ar jie to nori“, – tvirtino LSDP lyderis ir pridūrė manantis, kad konservatorių pareiškimai apie populistines partijas yra nepagarba rinkėjams.

Flirtas su valdančiaisiais – šūvis sau į koją ar apgalvotas planas?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas S. Spurga LRT.lt tvirtino, kad kai kurių socdemų deklaracijos prieš Seimo rinkimus apie galimą koaliciją po jų su LVŽS yra nenaudingos patiems socialdemokratams.

„Kiekviena partija, kuri dalyvauja rinkimuose, jeigu ji nėra valdančioji, ji kritikuoja valdžią ir išryškina ne programų sutapimus, o skirtumus, nes praėjęs laikas paprastai padaro valdančiąją partiją nepopuliarią, kaip ir šiuo atveju, ir turėti kažką bendro su valdančiąja, populiarumą prarandančia partija tikrai nėra naudinga“, – svarstė S. Spurga.

„Labai keistas socdemų elgesys. Juo labiau kad socdemai ir „valstiečiai“ pretenduoja į labai panašų rinkėjų būrį. Socialdemokratų partija, būdama opozicine, yra tarsi mažiau pastebima, bet, jei ji sako „mes esame panašūs (į „valstiečius“ – LRT.lt) ir galime kartu dirbti ateityje“, tai ji pripažįsta, kad ji yra jaunesnis („valstiečių“ – LRT.lt) brolis. Kodėl rinkėjas turėtų balsuoti už jaunesnį brolį, jeigu gali balsuoti už vyresnį?“ – pridūrė politologas.

Anot LRT.lt kalbinto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docento, politologo Justino Dementavičiaus, politikų kalbėjimas apie galimas sąjungas su kitomis partijomis prieš rinkimus yra rizikingas, bet, eksperto manymu, šiuo atveju socdemų elgesys veikiausiai yra apgalvotas.

„Tokia komunikacija, manau, yra apgalvota. Ar tai yra protinga, ar neprotinga, sunku pasakyti. Gali būti rizikinga. Bet galbūt jie nori pateikti save kaip nekonfliktišką partiją, kuri gali bendradarbiauti praktiškai su visais. Konservatoriai štai kalba apie vaivorykštinę koaliciją, tad socdemų galimybės pasirinkti partnerius tampa platesnės. Iš kitos pusės, toks socdemų elgesys gali atstumti potencialius socialdemokratų rinkėjus, kurie yra nusivylę „valstiečiais“ ir jų nenori. Vienaip ar kitaip, socdemai elgiasi rizikingai, nors galbūt ir apgalvotai“, – svarstė politologas.

Vis dėlto, J. Dementavičiaus nuomone, įsitikinimas, kad LSDP ir LVŽS kovoja dėl tų pačių rinkėjų grupės ir dėl to LSDP, kalbėdami apie koaliciją su „valstiečiais“, rizikuoja, gali būti klaidingas.

„Jeigu rinkėjas yra nusivylęs „valstiečiais“, tada socialdemokratai nėra blogiausias variantas. Jeigu žmogus, nusivylęs valdžia, nori kairiosios politikos, tai socdemai jam yra tinkamas variantas. [...] Žinant, kad partijos paprastai antrų rinkimų iš eilės nelaimi, tai vis tiek didžioji dalis „valstiečių“ rinkėjų nubyrės ir panašu, kad nubyrės socialdemokratams“, – komentavo VU TSPMI docentas.

J. Dementavičiaus įsitikinimu, socdemams planuoti koaliciją po Seimo rinkimų su konservatoriais ir liberalais nevertėtų, nes tokioje sąjungoje LSDP veikti būtų itin sudėtinga.

„Socialdemokratams būtų sudėtinga, ypač žinant, kad konservatoriai propaguoja liberalią ekonominę politiką, patys liberalai – juo labiau. Taigi socdemams su gerovės valstybės vizija vaivorykštinėje koalicijoje, ypač derantis dėl biudžeto, būtų dirbti labai sudėtinga“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Dėl lyderio nesėkmių nesijaudina

Socialdemokratų pirmininkui G. Paluckui pastaruoju metu išplėšti asmeninių politinių pergalių vis nepavyksta: 2019 m. kovą jis kandidatavo į Vilniaus merus, bet pergalės neišplėšė, o 2019 m. rugsėjį jis nelaimėjo Seimo rinkimų vienmandatėje Žirmūnų rinkimų apygardoje.

Politologo S. Spurgos manymu, partijos lyderio G. Palucko, kuris ves LSDP kandidatų į parlamentą sąrašą rinkimuose, nesėkmės gali tapti iššūkiu ir pačiai politinei jėgai.

„Didžiausia problema yra partijos lyderis, kuris niekada nėra laimėjęs rinkimuose“, – akcentavo politologas.

LRT.lt kalbinti socdemai Alytaus meras N. Cesiulis ir europarlamentarė V. Blinkevičiūtė teigė neabejojantys G. Palucko lyderyste.

„Lietuvos metų sporto žmogumi išrinktas plaukikas Danas Rapšys pasakė: „Aš pradėjau laimėti tik tada, kai pralaimėjau šimtą kartų.“ Taigi pirminiai pralaimėjimai dar nieko nereiškia. Partija G. Palucką išsirinko vedliu, jam suteikė didelį mandatą. Aš manau, kad partinėje sistemoje būtent pirmininkas ir turėtų vesti sąrašą“, – apie G. Palucką kalbėjo N. Cesiulis.

V. Blinkevičiūtė, paklausta apie G. Palucką, antrino N. Cesiuliui, kritikuodama „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio iniciatyvą siūlyti partijos sąrašą vesti premjerui S. Skverneliui.

„Man labai keista, kai politinės partijos lyderis sako: „Aš partijos sąrašo negalėsiu vesti, nes yra už mane populiaresnių.“ Tai galbūt, mielasis, tada ir nebūk tos politinės partijos lyderiu? [...] Jei žmogus negali, nesiryžta, jeigu jis supranta, kad nepritrauks rinkėjų, tai jis yra silpnas, jis nepasitiki savo jėgomis. Tai kaip jis gali vadovauti rimtai parlamentinei partijai? Ir tokių pavyzdžių Lietuvoje kol kas yra ne vienas, kiek aš girdžiu“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė ir pridūrė, kad G. Paluckas, nors neiškovojo asmeninių politinių pergalių, itin efektyviai vedė partiją Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose.

Pats G. Paluckas vertinti savo galimybes vesti partiją 2020 m. Seimo rinkimuose nepanoro. Politikas tiesiog pažymėjo, kad LSDP eina į rinkimus be „dvigalvių lyderysčių“, o klausimą dėl jo likimo pirmininko poste, jei socdemai nelaimės rinkimų, esą spręs pati partija.

Beda pirštu į kitas partijos problemas

Politologas J. Dementavičius, kalbėdamas apie G. Palucką, pažymėjo, kad svarbiausia partijos pirmininko užduotis per rinkimus bus ne pademonstruoti savo, kaip atskiro politiko, potencialą, o sugebėti mobilizuoti rinkėjus. VU TSPMI docentas abejojo, ar šiuo metu LSDP turėtų tinkamą alternatyvą G. Paluckui.

„Galima apeliuoti į tai, kad visuomenei patinka jaunesni lyderiai, kad reikalingas partijos atsinaujinimas. [...] Partijos lyderiui reikalinga patirtis. G. Paluckas, nors ir partijai vadovauja neilgai, bet politikoje jis nėra naujokas. Nematyti jam didelės konkurencijos partijoje, net tie senieji socdemai, pasilikę partijoje, palaiko jį, kaip lyderį. Tai rodo ir partijos vienybę“, – svarstė J. Dementavičius.

MRU docentas S. Spurga, kalbėdamas apie didžiausius iššūkius LSDP Seimo rinkimuose, ragino nepamiršti ir nuo partijos atskilusių bei Lietuvos socialdemokratų darbo partiją įkūrusių patyrusių politikų.

„LSDP nepadeda tai, kad yra „socialdarbiečiai“, kurie gali atimti dalį balsų, nes jų rinkėjai yra tie patys žmonės“, – tikino politologas.

Be to, anot jo, socdemams iki šiol nepavyksta išryškinti ir patraukliai visuomenei pateikti savo programinių nuostatų, priminti apie savo atsinaujinimą.

„Šiai partijai nepavyksta išryškinti savo programinių nuostatų. Pavyzdžiui, eilinis žmogus tikrai negalėtų pasakyti, kuo socialdemokratai yra kitokie, kuo jų politika būtų kitokia iš esmės negu iki šiol vykdyta. [...] Partija išsivalė, atjaunėjo, išsigrynino, bet jos žinios kaip nėra, taip ir nėra“, – komentavo S. Spurga.