Vienas populiariausių argumentų apie skiepus diskutuojančiose interneto bendruomenėse – vakcinos sukelia komplikacijas, kurių dažnį ir pavojingumą medikai neva slepia.
LRT FAKTAI paprašė specialistų ir valstybės įstaigų pakomentuoti kelis tokius teiginius, pasirodžiusius Lietuvoje populiarėjančiame mėgėjiškame informaciniame filme „Po skiepo“.Filmas į „YouTube“ platformą buvo įkeltas 2019 m. gruodžio mėnesį, iki šiol jį peržiūrėjo 45 tūkstančius kartų, nuoroda į filmą aktyviai dalijamasi socialiniuose tinkluose.
Teigia, kad medikai slepia skiepų žalą
Filme teigiama, esą medikų bendruomenė nepripažįsta skiepų komplikacijų ir jas slepia.
„Gydytojai nėra mokomi atpažinti ir nėra įpareigoti registruoti vakcinos šalutinių reakcijų“, – teigia filmo kūrėjai, kalbėdami apie medikų parengimą.
Filmo kūrėjai daro išvadą,kad medikams ir politikams įtaką daro farmacijos kompanijos. Kalbinami tėvai, pasakojantys apie tai, kokias skiepų komplikacijas patyrė jų mažamečiai vaikai ir kūdikiai.
„Lietuvos valstybė, valdžia taip pat neprisiima atsakomybės už šalutinę skiepo reakciją (kalba netaisyta – LRT)“, – teigiama filme.
Tuo tarpu tyrimai teigia, kad komplikacijų baimė yra pagrindinė priežastis, sulaikanti tėvus nuo vaikų skiepijimo.
VVKT: pranešimų apie reakcijas daugėja
LRT FAKTAI pasiteiravus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovės, kokių priemonių sveikatos apsaugos sistemoje imamasi dėl galimų komplikacijų organizmui reaguojant į vakcinas, buvo atsakyta, kad pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai raginami pranešti apie tokius atvejus.
„<...> tarnybai būtina pranešti apie šalutinius vaistų ar vakcinų poveikius, mat visa ši informacija prisideda prie vaistų saugumo. Labai svarbu pranešti apie bet kokią nepageidaujamą reakciją į vaistą, įskaitant ir tas, kurios nurodytos pakuotės lapelyje“, – atsiųstame atsakyme teigė tarnybos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.
Ji sako, kad pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistą skaičius pastaraisiais metais auga, daugiausiai dėl komunikacijos ir raginimo pranešti apie reakciją. Pasak A. Tautvydienės, gavus informacijos gali būti pradėtas vaisto naudos ir rizikos vertinimas.
Duomenys tiriami Europos mastu
„Kiekvieną gautą pranešimą apie ĮNR VVKT specialistai registruoja, analizuoja, pavyzdžiui, ar tai naujai pasireiškusi nepageidaujama reakcija, ar galbūt ši nepageidaujama reakcija buvo žinoma ir anksčiau, taip pat įvertina, ar nepageidaujamą reakciją galėjo sukelti vartotas vaistas“, – teigė A. Tautvydienė.
Ji paaiškino, kad visos gautos nepageidaujamos reakcijos į vaistus ir vakcinas yra persiunčiamos į Europos vaistų agentūros (EVA) duomenų bazę, kurioje yra kaupiama informacija iš visų Europos Sąjungos valstybių.
Ten atvejus nagrinėja ekspertai, įvertinama, ar vartotas vaistas galėjo reaguoti kartu su kitais paciento vartotais vaistais ir sukelti šalutinį poveikį, ar panašių simptomų galėjo sukelti kitos paciento ligos, vertinami klinikiniai tyrimai bei mokslinė literatūra.
„Įvertinusi visus duomenis, EVA priima sprendimą, ar reikia imtis kokių nors priemonių dėl vieno ar kito vaisto, kurio ĮNR buvo analizuotos. Pavyzdžiui, ar į vaisto pakuotės lapelį reikia įtraukti naują nepageidaujamą reakciją arba sąveiką su kitais vaistais. Pasitaiko atvejų, kai sprendžiamas klausimas, ar nereikia keisti dozės ar amžiaus grupės apribojimų, kraštutiniais atvejais gali būti sprendžiama, ar vaistas apskritai gali išlikti rinkoje, jei nustatoma, kad vaisto keliama rizika yra didesnė nei jo nauda“, – aiškina VVKT atstovė.
EVA puslapyje galima rasti pranešimų statistiką apie skirtingus vaistus arba atskiras veikliąsias medžiagas, rodomas pranešimų pasiskirstymas pagal valstybes, praneštus simptomus arba tokius kintamuosius, kaip amžius ir lytis.
Statistika: tai, kad pacientai mirė nuo vakcinos, nepatvirtinta
Paprašyta pakomentuoti, kiek Lietuvoje pastaraisiais metais buvo oficialiai patvirtintų mirčių nuo vakcinų šalutinio poveikio, A. Tautvydienė pateikė skaičius, siekiančius po vieną atvejį, tačiau, kaip paaiškino, mokslinio patvirtinimo, kad pacientai mirė tikrai nuo vakcinos, nėra.
„2018 ir 2019 metais Lietuvoje užfiksuota po vieną atvejį. <...> 2018 metaus mirė 73 m. amžiaus pacientas praėjus kelioms dienoms po „Prenevar 13“ skiepo. Jis daug metų sirgo diabetu ir turėjo dėl jo daugybinių komplikacijų. 2019 metais mirė 6 mėn. amžiaus pacientas, praėjus kelioms dienoms po „Bexsero“ antro skiepo. Vaikui pasireiškė encefalitas. Kitų vaistų pacientas nevartojo. Mokslinės išvados dėl mirties dar laukiamos“, – aiškino A. Tautvydienė.
VVKT duomenimis, iš 1739 gautų pranešimų apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistus, iš jų 97 – į vakcinas.
A.Tautvydienės teigimu, dažniausiai fiksuojami pranešimai yra dėl vakcinos nuo tuberkuliozės bei nuo meningokokų B grupės ligų.
„Dažniausia nepageidaujama reakcija į vakciną nuo tuberkuliozės – limfadrenitas (limfmazgių uždegimas. Tuo tartpu pagrindiniai meningokokų B grupės vakcinos <...> pranešimai buvo temperatūros padidėjimas, skausmingumas ar paraudimas injekcijos vietoje“, – sakė A. Tautvydienė.
Gydytojų asociacijos vadovas: pacientams palieka ir asmeninius telefono numerius
Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius Kalibatas sako, kad gydytojai privalo pateikti informaciją apie vakcinų komplikacijas.
„Mes stengiamės įspėti. <...> Visuomet vartojant vaistus gydytojas turi pasakyti, kokios gali būti komplikacijos, taip pat yra ir su skiepais. Gydytojas, skirdamas skiepus, turi atsižvelgti į bendrą būklę, ar žmogus alergiškas, ar turėjęs alerginių reakcijų anksčiau.
Ir studentams sakau, ir gydytojams, kuriuos reikia kvalifikuoti, kad ne, jokiu būdu negalima meluoti. <...> Jei pacientas klausia, ar jokių komplikacijų nebus – taip komplikacijos gali būti, reikia išvardinti, kokios jos, bet jos yra labai retos ir gyvybei nėra pavojingos“, – sako gydytojas.
Pasak mediko, tipinės reakcijos į vakciną – temperatūros pakilimas, paraudimas, niežulys dūrio vietoje. Tai esą teigiamas ženklas, reiškiantis, kad organizme gaminasi antikūnai ir vakcina veiksminga. Jo teigimu, komplikacijos nuo vakcinų yra vis retesnis reiškinys, nes vakcinos tobulėja.
„Dauguma šeimos gydytojų net palieka savo asmeninį telefoną, kad jeigu kas, kad pacientas bet kada galėtų pasiskambinti, pasikonsulutoti, ką daryti, kaip daryti. Gydytojas jaučia atsakomybę už pacientą, nėra priežasties tuos faktus slėpti, tai nėra mirtinos komplikacijos“, – sako J. Kalibatas.
Konspiracijos teorijos / vienpusiška ir šališka informacija
Pasiteiravus specialistų, ar iš tikrųjų komplikacijoms po vakcinų sveikatos apsaugos sistemoje neskiriama pakankamai dėmesio, paaiškėjo, kad tai nėra tiesa – pacientai yra raginami pranešti apie tokius atvejus gydytojui arba vaistininkui, šie informuoja Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, kuri renka statistiką apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistus.
Paaiškėjo, kad dauguma atvejų komplikacijos nėra sunkios. Taip pat paaiškėjo, kad 2018 ir 2019 užfiksuotos 2 mirtys, įvykusios praėjus keletui dienų po vakcinos, tačiau tvirtinti, kad jų priežastis buvo skiepas, kol kas nėra mokslinio pagrindo.
