Lietuvoje

2020.02.26 05:30

Asmenybių medžioklė feisbuke: klystate manydami, kad esate niekam neįdomūs

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.02.26 05:30

Ką darote, jei jus į draugus kviečia neaiškus „Facebook“ profilis? Nors atrodo, kad priimti kitą žmogų į savo draugų ratą yra visiškai nepavojinga, specialistai perspėja: socialiniuose tinkluose reikia būti atsargiems, mat už netikrų profilių gali slypėti pavojus.

Netikrų socialinių tinklų profilių egzistavimas jau neturėtų stebinti. Tiesa ta, kad tai yra tapę savotišku neskaidriu verslu, kuomet šimtus netikrų „Facebook“ profilių galima įsigyti už kelis eurus ar dolerius. O tų, kurie tokius profilius perka, tikslas nėra tiesiog tapti jūsų draugu socialiniame tinkle. Jie siekia ko kito.

Kaip portalui LRT.lt komentavo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Laimis Bratikas, technologinis komunikacijos priemonių vystymasis ir naujų kanalų atsiradimas keičia mūsų kasdienius įpročius. Keičiantis mūsų aplinkai, gali kilti tam tikrų iššūkių ir netikėtumų.

„Pavyzdžiui, kritinio mąstymo silpninimas – šaltinių gausa ir kiekis, srautas mažina ar daro įtaką mūsų informacijos suvokimui, todėl mus lengviau suklaidinti ar apgauti, keisti nuomonę ir pan. Nėra lengva didelį informacijos srautą vertinti kritiškai“, – komentavo L. Bratikas.

Tikslų gausa – nuo ekonominių, iki teroristinių

Už netikrų „Facebook“ profilių kūrimo slypi gausybė priežasčių. Elementariausia jų – paprastas noras pašmaikštauti, arba, kaip portalui LRT.lt sakė informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius, „daryti nesąmones“.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai pastebi, kad jau senokai socialiniai tinklai yra tapę propagandos lauku.

Apie tai, kad netikri „Facebook“ profiliai kuriami dėl įvairiausių priežasčių, kalbėjo ir kariuomenės atstovas. Pasak L. Bratiko, priežastys gali būti kelios. Pirmiausia – ekonominės, kai siekiama vykdyti skaitmeninį marketingą. Taip pat gali būti ir politinės priežastys, kuomet sukurtame profilyje siekiama propaguoti idėjas ar pažiūras arba diskredituoti politikus ar kandidatus rinkimuose, taip siekiant palenkti rinkėjus į reikiamą pusę.

Netikri profiliai taip pat kuriami dėl žvalgybinių priežasčių, norint surinkti informacijos apie dominančius asmenis, taip pat iš kriminalinių paskatų, kai siekiama rinkti informaciją apie potencialias galimybes, pavyzdžiui, apvogti, jei matoma, kad koks nors asmuo dalinasi nuotraukomis, kuriose su šeima pozuoja kur nors užsienyje.

Galiausiai, apgaulingi ir netikri profiliai gali būti kuriami dėl teroristinių tikslų, kad būtų galima skleisti ideologiją, įtraukti ir radikalizuoti.

„Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai pastebi, kad jau senokai socialiniai tinklai yra tapę propagandos lauku, o peršamos neigiamos informacijos srautas yra gana intensyvus. Viešojoje erdvėje fiksuojama daug atvejų, kuomet siekiama pasėti abejones dėl mūsų gyvenimo ar institucijų veiklos, menkinti lyderių ar partnerių sprendimus“, – portalui LRT.lt pasakojo L. Bratikas.

Kariuomenės atstovas pateikė ir pavyzdį, kuomet viename iš portalų buvo pasidalinta naujiena apie miške paliktą šiukšlių krūvelę. Iš tikro, šiukšlių ten būta – miške buvo paliktas vienas maišas šiukšlių, jos nedelsiant buvo sutvarkytos.

„Ši istorija sulaukė ypatingo vieno socialinio tinklo dėmesio – vienu metu labai daug profilių dalinosi šia informacija. Į akis krito, kad daugelis informacija pasidalinusių profilių buvo vos alsuojantys – juose labai retai skelbiama kokia nors informacija, o vienas profilis ta pačia žinute per dieną pasidalino tris kartus“, – kalbėjo L. Bratikas.

Užėjai į svetainę, paspaudei, atsisiuntei failą, o ten – virusas. Apkrėtė kompiuterį, užšifravo tavo duomenis.

Reklamuojamos finansinės apgaulės

Informacinių technologijų ekspertas M. Pareščius portalui LRT.lt komentavo, kad kuriant netikrus socialinių tinklų profilius siekiama ir uždirbti. Jis kalbėjo, kad gali būti kopijuojami žinomų žmonių socialinių tinklų profiliai, juos žmonės dažnai lanko, taip didinamas vartotojų pritraukimas ir pardavimai.

„Nes taip, kaip turi kažkokį turinį, prekiauji rūbais ar kasdienio naudojimo prekėmis, automatiškai tampi kaip reklaminis objektas, įdomus paprastam vartotojui, taip žmonės ką nors ir nusiperka“, – kalbėjo M. Pareščius.

Socialiniuose tinkluose, anot informacinių technologijų eksperto, neretai sukuriami netikri profiliai, imituojantys naujienų portalus ir reklamuojantys netikras finansines investicijas, įvairius apgaulingus projektus ir pan.

Nuo kylančių grėsmių galima apsisaugoti, nors nevisiškai

Nors atrodo, kad paprasto profilio priėmimas į, pavyzdžiui, „Facebook“ tinklo draugus nėra grėsmingas, visgi pavojų yra. Kaip portalui LRT.lt kalbėjo M. Pareščius, bene elementariausias tykantis pavojus yra virusas.

„Užėjai į svetainę, paspaudei, atsisiuntei failą, o ten – virusas. Apkrėtė kompiuterį, užšifravo tavo duomenis, kad ir elementariai, iš mažų dalykų. Paprasto vartotojo informaciją jie tiesiog kopijuoja iš viešų profilių. O jei šnekėtumėme apie tai, kad tu užeini ir kažką surenki, tai dažniausiai iš tavęs susirenka informaciją, kurią ateityje naudoja pardavimams arba kažką padirbinėdami“, – kalbėjo M. Pareščius.

Anot pašnekovo, apsisaugoti visada įmanoma, nors šimtaprocentinės apsaugos ir nėra. Jis kalbėjo, kad galima raginti patį tinklą „Facebook“ tvarkytis su netikrais profiliais. Visgi, pasak M. Pareščiaus, žmogiškas įsikišimas visada reikalingas, tačiau tam reikia ir laiko, žmonių, o „Facebook“ tinklas kol kas neturi moderatorių lietuvių kalba.

„Apsisaugoti visada galima – nespaudinėti, žiūrėti, kokios yra nuorodos. Jeigu yra mažai sekėjų, mažai vartotojų, nežiūrėti tokių profilių, juos ignoruoti ir pranešti „Facebook“ tinklui, nes tai yra netikri, apgaulingi profiliai“, – komentavo M. Pareščius.

Kariuomenės atstovas L. Bratikas kalbėjo, kad jei per neatsargumą į draugus priimame „negyvus“ profilius, reikia apie juos bent keletą kartų pranešti „Facebook“ administracijai, pašalinti iš savo paskyros draugų sąrašo bei pasikeisti prisijungimo slaptažodžius. Patarimus, kaip apsisaugoti, pasak L. Bratiko, galima rasti ir pačiame „Facebook“ tinkle.

Tiesa, L. Bratikas pasidalijo ir keliomis rekomendacijomis, kaip saugiai naudotis „Facebook“ tinklu. Pirmiausia, pasak jo, į draugus reikėtų priimti tik asmenims būnant šalia gyvai arba kitaip, pavyzdžiui, telefonu, įsitikinus, kad tikrai jums žinomi asmenys bando prašytis į jūsų profilį draugauti.

Rekomenduojama iš karto į draugus nepriimti tų, kurie dedasi jau esančių jūsų draugų draugais, o taip pat patikrinti, ar tai iš tikro yra tie asmenys, kuriais dedamasi.

Galiausiai, gavę neįprastą, keistą laišką ar pasidalijimą iš žinomų draugų, kuriuo raginama ar provokuojama paspausti nuorodą, neskubėkite to daryti. Pirmiausia susisiekite su siuntėju ir pasitikslinkite, ar jis yra įrašo autorius, ir jeigu taip, kas jam tai atsiuntė.

LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas didinti medijų raštingumą ir skatinti auditorijos kritinį mąstymą. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.