Lietuvoje

2020.02.24 13:41

Teisingumo ministras teigia, kad EK remia Lietuvos siūlymus dėl ES piliečių išdavimo trečiosioms šalims

Augustas Stankevičius, BNS2020.02.24 13:41

Europos Komisija remia Lietuvos siūlymus sukurti bendrą teisinį mechanizmą, kuriuo Europos Sąjungos piliečiai būtų apsaugoti nuo trečiųjų šalių persekiojimo, pirmadienį sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Briuselyje susitikęs su su eurokomisaru Didier Reyndersu.

„Komisija remia mūsų iškeltas problemas, kalbant apie ekstradiciją. Mes bandysime dirbti su šiais dokumentais toliau. Bus organizuojamas susitikimas Teisingumo klausimų direktorate, taip pat kalbėsimės su kitomis valstybėmis. Čia tik pradžia, bus daug diskusijų“, – pirmadienį BNS sakė E. Jankevičius.

„Nebus taip, kad per mėnesį viską išspręsime. Reikia ir kitų valstybių paramos. Tai sudėtingas procesas“, – pridūrė jis.

Anot ministro, siekiama kad būtų sukurtas mechanizmas, jog ES pilietis gautų tokią pat apsaugą visoje Europos Sąjungoje, kokią turi savo valstybėje.

„Paprastai ES šalys neišduoda savo piliečių jokioms trečiosioms šalims arba ekstradicijos prašymas vertinamas labai labai kruopščiai. Tačiau kai ekstradicijos prašymas yra ne dėl savo piliečio, o, pavyzdžiui, dėl kaimyninės šalies, kitos ES šalies piliečio, viskas vyksta daug paprasčiau, ir tai mums kelia didelį susirūpinimą“, – praėjusią savaitę BNS sakė E. Jankevičius.

Jo teigimu, pagal dabartinę praktiką, kai vienos ES valstybės pilietis sulaikomas kitoje ES valstybėje trečiosios šalies prašymu, ši išsiunčia užklausą, ar prieš tą asmenį gimtinėje nėra vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Gavus neigiamą atsakymą, asmuo išduodamas trečiajai šaliai.

Anot ministro, kyla klausimų, ar trečiojoje valstybėje bus užtikrinta tokio paties lygio teisinė pagalba į gynybą, kalinimo sąlygos, teisė į teisingą teismą.

Pasak E. Jankevičiaus, šis klausimas aktualus ne tik Lietuvai, bet kitoms ES valstybėms.

„Žinau, kad Latvijoje yra kažkokia panaši problema, kalbant apie vaiko pasidalinimą tarp sutuoktinių Latvijoje ir Pietų Afrikos valstybėje“, – sakė teisingumo ministras.

Lietuvos piliečių išdavimu trečiosioms valstybėms itin susirūpinta po to, kai Rusija paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, susijusių su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu, o pernai buvusiam šios bylos tyrėjui, prokurorui Simonui Slapšinskui pareiškė kaltinimus už akių.

Lietuvos teisėjai kaltinami priėmę „akivaizdžiai neteisingą nuosprendį“, o prokuroras – „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“.

Vilniaus apygardos teismas pernai kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, tačiau nuosprendį apskundė tiek prokurorai, tiek dalis nuteistųjų.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.