Lietuvoje

2020.03.02 15:07

Valdančiųjų sąskaitoje – penki antikonstituciniai sprendimai: koją kiša politiniai interesai

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.03.02 15:07

Per kiek daugiau nei trejetą metų penki šios kadencijos Seimo priimti sprendimai pripažinti prieštaraujantys Konstitucijai. Valdančiųjų atstovai to nesureikšmina ir sako, kad praeityje Seimas buvo priėmęs ir skaudesnių sprendimų. Antikonstitucinių sprendimų skaičius neatrodo itin didelis ir ekspertams, tačiau opozicija teigia, kad dėl politinių tikslų valdantieji pamina svarbiausią šalies įstatymą.

Konstitucinis Teismas (KT) vasarį paskelbė, kad valdančiųjų priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriomis sugriežtinama atliekų deginimo jėgainių statybų tvarka, prieštarauja Konstitucijai. Tiesa, tai ne pirmas kartas šioje parlamento kadencijoje, kuomet Konstitucijos sergėtojai paprieštaravo Seimo sprendimams.

Iš viso tokių sprendimų buvo penki. Jau minėtas dėl Atliekų tvarkymo įstatymo, prieštaraujančiu Konstitucijai buvo įvardytas ir sprendimas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, tyrusią LRT valdymą ir ūkinę veiklą.

KT taip pat pasisakė dėl skubos tvarka priimtos urėdijų reformos, neleido referendumo dėl daugybinės pilietybės rengti su dviejų savaičių pertrauka bei pasisakė, kad Lietuvos sporto ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų jungimas prieš aukštųjų mokyklų valią prieštarauja Konstitucijai.

Valdančiųjų atstovė Agnė Širinskienė portalui LRT.lt sakė, kad tai yra natūralūs procesai, o priimti Konstitucijai prieštaraujantys įstatymai nesukelia tokių pasekmių, kaip, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį konservatorių valdžios vykdyta vadinamoji naktinė pensijų reforma.

Be to, ji pastebėjo, kad idėja referendumą dėl daugybinės pilietybės rengti su dviejų savaičių pertrauka nebuvo nauja, nes toks kelias buvo pasirinktas ir balsuojant dėl stojimo į Europos Sąjungą.

„Negalima sakyti, kad tas sprendimas, kuris buvo priimtas, buvo grynai dėl „valstiečių“ iniciatyvos“, – sakė A. Širinskienė.

Tai, kad Seimo priimtų sprendimų susikirtimas su Konstitucija nėra neįprastas reiškinys, patvirtino ir LRT.lt kalbinti ekspertai. Jie pažymėjo, kad svarbu ne tai, kiek įstatymų buvo pripažinti antikonstituciškais, o tai, kokie tie įstatymai yra.

Perspėjo kolegas

Parlamentiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) vadovaujanti A. Širinskienė kalbėjo nujautusi, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos gali prieštarauti Konstitucijai. Apie tai ji sakė perspėjusi ir frakcijos kolegas. Tačiau, kaip kalbėjo politikė, laimėjo kolegų „žaliosios politikos“ iniciatyva.

Frakcijoje diskusijų metu sakiau, kai tas įstatymas buvo priiminėjamas, kad bus konstitucinė problema.

„Frakcijoje diskusijų metu sakiau, kai tas įstatymas buvo priiminėjamas, kad bus konstitucinė problema. Tik, aišku, ta žalioji iniciatyva kurti kiek įmanoma saugesnę aplinką žmonėms laimėjo prieš teisinį racionalumą ir tas įstatymas buvo priimtas. Bet manęs tas sprendimas tikrai nestebina. Galbūt kiti sprendimai anksčiau yra nustebinę, bet aš, kaip politikė, nenorėčiau jų daugiau komentuoti“, – portalui LRT.lt sakė A. Širinskienė.

Visgi „valstietė“ nesureikšmino apskųstų įstatymų ir KT priimtų sprendimų skaičiaus. Anot jos, opozicija taip politizuoja, užsiima žaidimais ir menkina KT vertę. Ji priminė, kad opoziciniai politikai buvo apskundę ir šios valdžios įvykdytą pensijų reformą, bet KT nematė prieštaravimo svarbiausiam šalies įstatymui. Kaip kalbėjo A. Širinskienė, kažkodėl viešojoje erdvėje tiek nesidžiaugta išaiškinimu dėl pensijų reformos, kiek džiaugtasi sprendimu dėl atliekų tvarkymo.

„Kaip ir su ekspertiniais vertinimais, ir su kreipimaisis į KT, opozicija bando žaisti ir siekti politinių tikslų, kas jiems, galbūt, atrodo normalu, bet, žiūrint į KT vertę, toks elgesys yra, švelniai tariant, keistas ir neturėtų būti siektinas“, – komentavo politikė.

Be to, ji teigė, kad dėl kai kurių KT sprendimų gali pasunkėti Seimo darbas. Pavyzdžiui, KT buvo apskųsta vadinamoji urėdijų reforma. Anot A. Širinskienės, skundas buvo pateiktas dėl procedūrinių dalykų. Tai lėmė, kaip kalbėjo politikė, kad Seimas susimažino galimybes priimdamas sprendimus taikyti skubos ir ypatingos skubos tvarką.

Nors A. Širinskienei tokia skundo baigtis atrodo sveikintina, ji įvardijo ir iškilsiančias problemas. Kaip sakė „valstietė“, rudenį biudžetą rengs viena valdžia, o priimti turės kita. Tačiau naujoji valdžia gali su biudžetu užtrukti, nes jai reikės tvirtinti parlamentinius komitetus, jų pirmininkus, o to daryti nebebus galima taikant ypatingos skubos tvarką.

„Realiai tai bus biudžeto svarstymo laikotarpis, kai kiekviena savaitė yra brangi, ir tose procedūrose užklimpęs Seimas, ko gero, tris savaites tvirtinsis komitetų sudėtį. Turime tokią situaciją, jau skaičiuojame, bus šnekamasi su konstitucinės teisės specialistais, reikės galvoti apie kažkokią kitą procedūrą, kaip laiku ir pakankamai greitai atlikti personalijų pakeitimus.

Tad kartais po KT sprendimo ir tokie dalykai iškyla, kai vėliau susiduri praktikoje, ir nors puikiai supranti, kad ypatingos skubos tvarka yra blogai, bet yra atvejų, kai neskubėti gali būti sudėtinga“, – tvirtino A. Širinskienė.

Ignoruojami teisininkai?

Konservatorius, buvęs KT teisėjas Stasys Šedbaras pripažino, kad Konstituciniam Teismui teikiamų skundų gausa šią kadenciją nėra išskirtinė. Jis prisiminė, kad 2008–2012 metų kadencijoje, kuomet buvo kilusi finansų krizė, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis „kasdien beveik skundus rašydavo“, būta ir keleto nutarimų. Visgi jis teigė, kad tokio srauto tuomet nebuvo.

Politikas taip pat pastebėjo, kad ne visada yra atsižvelgiama į Seimo Teisės departamento, kuris pasisako dėl įstatymų, išvadas, jog priimamas teisės aktas gali prieštarauti Konstitucijai.

„Mes net specialų Komiteto (Teisės ir teisėtvarkos – LRT.lt) posėdį darėme, kad įvertintume, ar nedaromas spaudimas Teisės departamentui, nes jei jie pažymi, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai, tada klausimas eina į TTK ir mes turime įvertinti teisiškai bei politiškai, ar tikrai gali prieštarauti, ir tuomet pateikimo negali būti“, – komentavo A. Širinskienės pavaduotojas Komitete S. Šedbaras.

Kaip sakė konservatorių atstovas, neretai susidaro įspūdis, kad į Teisės departamento pastabas neatsižvelgiama dėl politinių sumetimų. Kitaip tariant, anot S. Šedbaro, norint įvykdyti politinę programą sprendimai priimami bet kokia kaina, tikintis, kad jei KT imsis spręsti klausimo, tai bus negreitai.

Balsavimo mašina įjungiama, nepaisant tų pasekmių.

„Aš prisimenu, kad buvo diskusija šių metų pradžioje dėl vieno naujo mokesčio, kurio nebuvo kartu su biudžetu, vadinasi, turėtų įsigalioti tik po pusės metų, o įrašyta buvo, kad įsigalios nuo kovo 1-osios, jei neklystu. Tai galų gale įtikinome, kad nedarykime šito, nes paskui bus daug pasekmių, kad ir pavėluotai, tad buvo nuostata pataisyta į liepos 1-ąją“, – pasakojo parlamentaras.

Visgi politikas sakė negalintis tvirtinti, kad tokia situacija būdinga tik šiai valdančiajai daugumai. Pasak jo, požiūris „kas tie teisininkai, kas tas KT“ pasitaikydavo ir anksčiau, bet galiausiai politikai vis tiek nusileisdavo. S. Šedbaras kalbėjo, kad teisininkai kitaip žvelgia į Teisės departamento išvadas, įstatymus, tačiau kadangi daugelis valdančiosios daugumos narių yra ne teisininkai, jiems įtaką gali daryti labiau politiškai angažuoti kolegos.

„Balsavimo mašina įjungiama, nepaisant tų pasekmių. Esu nugirdęs pokalbį tarp aukštų pareigūnų, kalbant apie tą jau minėtą mokestį, kad „priimkim nuo kovo 1-os, o kol KT išnagrinės, mes jau biudžete kažkokią skylę užtaisysim“. Negalima šitaip. Po 30 nepriklausomybės metų negalima šitaip net mąstyti. Tai glumina ir kelia nerimą“, – sakė S. Šedbaras.

Svarbiausia – ne skaičius

Anot portalo LRT.lt kalbintų ekspertų, svarbiausia šioje situacijoje yra ne KT priimtų sprendimų skaičius. Kaip sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešosios teisės instituto profesorė Toma Birmontienė, svarbiausia yra tai, dėl kokių parlamento priimtų įstatymų pasisakė KT.

„Kartais gali būti kadencijos metu ir vienas įstatymas, kuris labai pažeidžia Konstitucijos nuostatas. Šiuo atveju man atrodo, kad dėl LRT sprendimas labai svarbus“, – sakė T. Birmontienė.

Jai antrino ir konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius. Jis kalbėjo, kad net vienas Seimui nepalankus KT sprendimas yra daug, nes prisiekdami parlamentarai pasižada gerbti Konstituciją ir jos nepažeisti. Visgi V. Sinkevičius sutinka, kad kai kurių atvejų, kai kyla ginčas, išvengti neįmanoma.

„Aš nemanau, kad tai yra kažkoks išskirtinis dalykas, nes ir kitų valstybių Konstituciniai Teismai savo parlamento aktus dažnai pripažįsta prieštaraujančiais Konstitucijai. Kad čia būtų kažkoks ypač didelis skaičius, tikrai nepasakyčiau“, – sakė V. Sinkevičius.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, susiklosto situacijos, kai Seimo sprendimai pripažįstami antikonstituciniais, nors įstatymų priėmimo procese dalyvauja ir patyrę teisininkai, V. Sinkevičius kalbėjo, kad greičiausiai suveikia politiniai interesai, todėl mažiau dėmesio skiriama teisei ir Konstitucijai.

„Dažnai nepaisoma to vadinamojo ribojimo proporcingumo principo, dažnai teisės, laisvės ar ūkinės veiklos laisvė ribojamos daugiau, nei reikia ar leidžia Konstitucija. Dėl to dažnai ir pripažįstama prieštaraujančiais Konstitucijai, kad prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės principams ar teisėtų lūkesčių apsaugos principui.

Pavyzdžiui, buvo priimtas sprendimas, kad referendumas vyks su dviejų savaičių pertrauka. Kiekvienas teisininkas, išmanantis Konstituciją, galėjo iš karto pasakyti, kad nėra pasaulyje tokių referendumų, kurie vyksta su dviejų savaičių pertrauka. <...> Tai buvo atviras Konstitucijos ignoravimas. <...> Kartais dominuoja tie politiniai interesai ir jie užgožia Konstituciją“, – sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Jis taip pat teigė nemanantis, kad kreipdamasi į KT opozicija užsiima politikavimu. Anot konstitucinės teisės eksperto, tokie kreipimaisi yra bene vienintelis opozicijos politikų įrankis, siekiant sustabdyti valdančiųjų sprendimus. Anot jo, tai yra teisinis ir politiškai korektiškas kelias.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt