Lietuvoje

2020.02.22 11:23

Nausėda – apie mėgstamus rusų klasikus, savo knygų kolekciją ir tai, kodėl nerašo dienoraščio

svajoja išleisti knygą apie Klaipėdą; atnaujinta 13.17
Saulius Jakučionis, LRT.lt2020.02.22 11:23

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį Vilniaus knygų mugėje papasakojo apie savo mėgstamą literatūrą. Šiuo metu šalies vadovas teigia skaitantis rašytojo Juozo Baltušio memuarus ir rusų klasiko Antono Čechovo apsakymus. Jis taip pat papasakojo apie savo knygų kolekciją ir argumentavo, kodėl pats nerašo dienoraščio.

„Iš pradžių buvo labai įdomu skaityti (apie J. Baltušį – LRT.lt), nes apie tą žmogų žinojau tiek, kiek mums reikėjo privalomai skaityti mokykloje“, – sakė prezidentas.

Jis tvirtino, kad pradėjus skaityti rašytojo memuarus nuomonė apie J. Baltušį pasikeitė. Šalies vadovas sakė pamatęs kitą žmogų su blaiviu požiūriu į jį supančią aplinką.

G. Nausėda taip pat dabar skaito humoristinius A. Čechovo apsakymus. Jo teigimu, tie apsakymai yra labai pamokantys ir išryškinantys žmonių būdo savybes, kurios nesikeičia šimtmečiais.

„Tuo ir stipri 19 a. rusų klasika – tuo, kad ji pagauna ir labai gerai parodo amžinus dalykus“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis pasakojo anksčiau skaitęs daug Fiodoro Dostojevskio knygų, bet, kalbėdamas apie Nikolajų Gogolį ar Levą Tolstojų, prisipažino mieliau žiūrintis jų kūrinių ekranizacijas.

„Tolstojus man... Aš neturiu tiek kantrybės skaityti Tolstojų“, – juokėsi G. Nausėda.

Prezidentas tvirtino, kad pomėgis skaityti jam atėjo su amžiumi, mokykloje labiau rūpėjo spardyti kamuolį.

„Skaitydavau tiek, kiek yra privaloma, bet tai nereiškia, kad viskas, kas buvo privaloma skaityti, nepadarė jokio įspūdžio. Visi verkėme savu laiku skaitydami Jono Biliūno „Kliudžiau“ ar „Brisiaus galą“, – pasakojo jis.

Papasakojo apie savo knygų kolekciją

G. Nausėda kolekcionuoja istorines knygas apie Lietuvos istoriją. Tokius leidinius jis pradėjo rinkti praėjus keleriems metams po nepriklausomybės atgavimo, o paauglystėje prezidentas rinko kaktusus – turėjo gal penkiasdešimties jų kolekciją.

„Bet po to atėjo universitetas, aš pradėjau domėtis merginomis, ir viskas baigėsi“, – juokavo šalies vadovas.

Surimtėjęs jis teigė, kad knygų kolekcijos neįmanoma surinkti iki galo.

„Niekada jūs to nepadarysite, paprasčiausiai kai kurių knygų jūs niekada ir neberasite. Bet to ir nereikia, tiesą sakant. Aš manau, kad kolekcijos prasmė yra tada, kai tu labai aiškiai apsibrėži objektą, kurį kolekcionuoji. Mano objektas yra per platus ir galbūt todėl ta kolekcija šiek tiek nėra lygiavertė. Bet aš dar turiu jos atšaką, kuri man brangi kaip klaipėdiečiui, tai yra knygos apie Mažąją Lietuvą.

Jeigu reikėtų palyginti tas dvi mano kolekcijos atšakas, tai aš pasakyčiau, kad mano kolekcija Mažosios Lietuvos arba Rytų Prūsijos klausimu yra vertingesnė, negu Lietuvos istorijos dalis“, – tvirtino G. Nausėda.

Seniausia jo turima knyga yra XVI a. pradžioje Bazelyje išleista pirmoji spausdinta Prūsijos istorija lotynų kalba. G. Nausėda sakė besistengiantis nusileisti iki požemio savo namuose, kur laikoma kolekcija.

„Kai žmonai nusibostu, tada sako: eik tu iš akių, – juokėsi prezidentas. – Tada aš nusileidžiu į savo, kaip aš vadinu, olą, nes ten tokia ji ir yra. Tos knygų lentynos mane labai atgaivina. Aš pavartau, kažką pasiimu, kažką paskaitinėju, kažką patvarkau truputį“, – pasakojo prezidentas.

G. Nausėda taip pat yra „Nidos mokyklos kronikos“, kur atspindima Kuršių nerijos istorija XX a. pradžioje, sudarytojas. Pasak jo, toje knygoje atspindimi tiek rimtos politinės įtampos, lietuviams ir vokiečiams kovojant dėl įtakos Klaipėdos krašte, tiek buitiniai vietos įvykiai.

„Pavyzdžiui, išplaukė žvejų laivas į jūrą ir negrįžo. Na, nuskendo, ar ne. Praskrido virš Kuršių nerijos cepelinas, skridęs iš Vokietijos. Paskui labai įdomus yra <...>, žvejai žino, laikotarpis, kuomet ledas per plonas, kad galėtum kirsti eketę ir žvejoti ant ledo, bet, kita vertus, ir plaukti negali. Žvejai gyveno neturtingai ir tokie laikotarpiai atimdavo jiems pragyvenimo šaltinį“, – kalbėjo šalies vadovas.

Dienoraščio nerašo

G. Nausėda tikisi, kad popierinės knygos išliks, nepaisant elektroninių leidinių populiarėjimo.

„Troškulį numalšinti jūs galite, žinoma, pasiimdami stiklinę, prisileisdami vandens iš čiaupo ir išgerdami. Bet jūs galite atsigerti nuostabios giros, lygiai taip pat numalšinti troškulį, bet patirti malonumą.

Mano gyvenimas verčia mane daug skaityti kompiuterio ekrane, bet tokio jausmo, kokį aš patiriu laikydamas knygą rankose, įsidėdamas skirtuką, atsiversdamas ją, vartydamas puslapius, aš vis tiek nepatiriu“, – teigė prezidentas.

Jis taip pat atskleidė nerašantis dienoraščio, skirtingai nei jo politinis autoritetas kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

„Nusprendžiau vis dėlto, kad pats procesas, darbas ir tas vyksmas, nežmoniškas tempas ir visa kita <...> man yra svarbesni nei refleksija“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Kuomet mes reflektuojame, mes truputį pradedame gudrauti, kažką nuslėpti, kas mums nėra taip patrauklu ar palanku, kažką išryškinti, kad parodytume save kažkiek palankesnėje šviesoje. Aš bijau, kad šitai nuodėmei ir šitai pagundai aš taip pat neatsispirčiau“, – pridūrė jis, prieš užbaigdamas apie valandą trukusią diskusiją.

Užsimena planuojantis išleisti knygą apie Klaipėdą

Šalies vadovas sakė knygų mugėje įsigijęs dvi knygas.

„Vieną kitą ir padovanojo, tačiau niekas nekeliaus į mano asmeninę biblioteką, viskas liks prezidentūroje. (Knygų mugėje – LRT.lt) labai daug naujų knygų, kurių turbūt neįmanoma visų perskaityti, jos visos tikrai labai įdomios. Aš vis tiek linkęs orientuotis į tą tematiką, kuri artima mano širdžiai, – tai istorinė tematika“, – žurnalistams sakė jis.

2016-aisiais G. Nausėda išleido knygą „Nidos mokyklos kronikos“, kurioje skelbiami trys Nidos mokyklos istorijos dokumentai: Nidos mokyklos kronika (1894–1923 m.), Nidos mokyklos kronika. I tomas (1923–1933 m.) ir Nidos mokyklos kronika. II tomas (1934–1944 m.).

Paklaustas apie dar vienos savo knygos išleidimą, G. Nausėda sakė kol kas tai laikantis tik svajone.

„Blogesnio meto leisti knygą, kuomet esi prezidentas, turbūt neįmanoma įsivaizduoti, nes tikrai negali tam skirti bent kiek daugiau laiko. Taip, aš iš visos širdies leidau „Nidos mokyklos kroniką“, skyriau tam visą savo laisvalaikį ir išteklius, kad knyga išeitų graži, patraukli, įdomi, tą pavyko padaryti“, – Knygų mugėje teigė jis.

Prezidento teigimu, kita jo išleista knyga būtų tarsi duoklė jo gimtajam miestui – Klaipėdai.

„Turiu rankraštį iš 19 a. pabaigos, kuris yra susijęs su Klaipėdos, o tiksliau – Klaipėdos uosto istorija. Dabar kalbame su Klaipėdos istorikais, kaip galima būtų šią knygą patraukliai išleisti, kad ji būtų įdomi tiek skaitytojui, tiek mokslinei visuomenei. Tačiau sumanymas dar labai „žalias“, jį tikrai nebus lengva įgyvendinti dėl didelio užimtumo“, – aiškino G. Nausėda.

Šalies vadovas tikino, kad vienintelė bėda, susijusi su knygomis, kuri kilo jam tapus prezidentu, – negalėjimas susikaupti.

„Aš nebegaliu sau leisti susikaupti, nes iš visų pusių eina žmonės, kiekvienas su savo mintimis, kažkas nusifotografuoti nori... Nebegaliu sukoncentruoti savo dėmesio į konkrečią knygą“, – atskleidė G. Nausėda.

Taip pat skaitykite