Lietuvoje

2020.02.26 18:52

Po tyrimo dėl mediko raginimų būsimai karininkei operuotis krūtinę – kariuomenės verdiktas

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.02.26 18:52

Sausio pabaigoje Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose norinti dalyvauti mergina išgirdo gydytojo verdiktą, kad jai reikia pasidaryti krūtinės operaciją. Po šio įvykio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Antradienį kariuomenės atstovai LRT.lt informavo, kad patikrinimo metu pažeidimas nenustatytas, kadangi nebuvo galimybės patvirtinti ar paneigti pateiktas pakalbio versijas.

Anksčiau portalui LRT.lt Monika (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) sakė, kad nustebo išgirdusi gydytojo verdiktą dėl savo krūtinės: „Tau reikia operacijos“. Anot merginos, gydytojas aiškino, kad dėl krūtinės ji negalės nešioti kuprinės ir tinkamai atlikti tarnybos.

Norėdama lankyti Jaunųjų karininkų vadų mokymus, Kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyboje mergina turėjo atlikti medicininę apžiūrą. Patikrinus kraują ir padarius kitus tyrimus, ji atėjo į gydytojo kabinetą. Čia, patikrinęs stuburą, gydytojas pareiškė, kad reikia apžiūrėti ir merginos krūtinę.

„Buvau viena tarp berniukų, tai nebuvo labai ko pasiklausti, ar ir kitoms mergaitėms taip buvo. Paprašė parodyti, nusirengiau, parodžiau, jis apžiūrėjo ir sako: tau reikia operacijos. Paklausiau, kokios operacijos.

Pasakė, kad tau daktarai sakys daryti operaciją, o tu iškart ir daryk. Man daktarai niekada nesakė, kad man reikia operacijos krūtinės, ar dar kažko“, – stebėjosi mergina.

Prieš kelias savaites Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnyba pradėjo vidinį tarnybinį patikrinimą šio atvejo aplinkybėms nustatyti.

Gydytojas neigia su paciente bendravęs netinkamai

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus atstovas mjr. Gintautas Ciunis portalą LRT.lt informavo, kad tarnybinis patikrinimas dėl galimo darbuotojo darbo pareigų pažeidimo yra baigtas. Patikrinimo išvada – Karo medicinos tarnybos darbuotojo darbo pareigų pažeidimo faktas nenustatytas.

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos S5 skyriaus viršininkas ltn. Dmitrijus Koblinec LRT.lt sakė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyti minėto pokalbio bei apžiūros liudininkai, todėl nebuvo galimybės patvirtinti ar paneigti dviejų asmenų pateiktas tarpusavio pakalbio versijas.

„Merginą apžiūrėjęs gydytojas neigia bendravęs su paciente netinkamai. Gydytojo pacientei išsakytos galimos rizikos dėl galimo sveikatos būklės pablogėjimo bei rekomendavimas vadovautis kitų sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijomis netraktuotina kaip šeimos gydytojo kompetencijos viršijimas ar darbo pareigų pažeidimas“, – tarnybinio patikrinimo išvadas komentavo D. Koblinec.

Jo teigimu, gydytojai labai dažnai savo darbe vartoja medicininius terminus, svetimžodžius, kurie pacientams neaiškūs, nesuprantami ir kartais netinkamų žodžių pabrėžimas klaidina pacientą, kelia jam nerimą ir dar labiau apsunkina medicininės informacijos suvokimą.

Pasak D. Koblinec, tokios suvokimo klaidos gali tapti konflikto priežastimi, todėl minėta situacija ir buvo vertinama kaip galimai neteisingai pasirinktos komunikacijos su konkrečiu tiriamu asmeniu pasekmė.

Gydytojas privalo įvertinti galimas rizikas

Anksčiau Krašto apsaugos ministerija portalui LRT.lt sakė, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais chirurginių ligų įvertinimą karinės medicinos ekspertizės metu Regioninėse pakomisėse atlieka šeimos gydytojas. Ištyrimas pradedamas nuo bendravimo su pacientu, nusiskundimų ir anamnezės apie sveikatos būklę surinkimo, medicininės dokumentacijos ir duomenų iš prieinamų elektroninių sveikatos priežiūros duomenų bazių įvertinimo.

„Aiškinantis objektyvius simptomus ir požymius, atliekamas fizinis paciento tyrimas (bendrasis ir specialusis), kurio metu apžiūrimas visas kūnas, dėl ko paciento paprašoma nusirengti drabužius. Fizinio tyrimo metu vertinama paciento laikysena, stuburas, minkštieji audiniai, oda ir kitos organų sistemos“, – atsakyme teigė Krašto apsaugos ministerijos atstovai.

Anot ministerijos, nustatant tinkamumą karo tarnybai, svarbios visos kūno dalys ir jos yra įvertinamos fizinio paciento tyrimo metu. Tarnybos ypatumai lemia dažną, neretai ir ilgalaikį, šalmo, taktinės ir neperšaunamos liemenių bei kuprinės nešiojimą. Šios kario amunicijos dalys veikia (spaudžia) moters krūtinę smarkiau negu vyrišką, todėl, nustačius net menkiausius šios srities sutrikimus anamnezėje, gydytojas privalo įvertinti galimas rizikas ir aptarti tai su tiriamuoju asmeniu, rašoma atsakyme.

Kaip teigia ministerija, chirurginio paciento tyrimo metu vertinama paciento laikysena, normalūs stuburo linkiai, deformacijos, minkštieji audiniai (raumenys), krūtys ir kt. Specialiojo tyrimo metu gydytojas atlieka specialius testus, kurie padeda įvertinti įtariamus ar nustatytus sveikatos sutrikimus.

„Vertinant skeleto–raumenų sistemą, atliekami įvairūs judėjimo testai. Vienas jų – lenkimosi į priekį ištiestomis kojomis testas. Tai labai informatyvus testas vertinant stuburo ašies poslinkius, slankstelių paslankumą, leidžia įvertinti nugaros, sėdmenų ir kojų raumenis. Atlikus tokius paprastus testus ir įtarus ar nustačius sveikatos sutrikimus pacientui gali būti paskirti papildomi diagnostiniai tyrimai“, – tvirtina ministerija.

Pateiktuose atsakymuose teigta, kad Lietuvos kariuomenė vadovaujasi pagarbos žmogaus orumui ir profesinės etikos principais, o iškilus klausimams ir abejonėms dėl medicininės patikros eigos ar rezultatų Lietuvos kariuomenė rekomenduoja nedelsiant kreiptis į Medicininės komisijos pirmininką. Karo medicinos tarnybos vado nustatyta tvarka tiriamieji, atvykę sveikatos patikrinimui, yra supažindinami su pakomisės vidaus tvarkos taisyklėmis bei skundų pateikimo tvarka.