Lietuvoje

2020.03.02 05:30

Ne visos kortos atskleistos: naujųjų gelbėtojų vaidmenį Seimo rinkimuose gali perimti regionų politikai

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.03.02 05:30

Visuomeniniai komitetai nugalėjo tradicines partijas. Tokia frazė nesustojamai skambėjo po praėjusių metų pavasarį vykusių savivaldos rinkimų. Tačiau artėja kiti – Seimo – rinkimai. Kelti juose sąrašų visuomeniniai komitetai negali. Tačiau kelių į parlamentą jiems yra.

Savivaldos rinkimuose dalyvavę komitetai savo atstovų kandidatūras gali kelti vienmandatėse apygardose. Nors portalo LRT.lt kalbintų visuomeninių rinkimų komitetų vadovai apie tokį scenarijų kalba mįslingai, nė vienas nepaneigė tokių svarstymų. Be to, iki Seimo rinkimų dar yra likę pakankamai laiko, kad būtų kuriamos ir naujos partijos.

Tiesa, nors portalo LRT.lt kalbinti ekspertai neatmeta galimybės, kad savivaldoje sėkmę patyrusių visuomeninių rinkimų komitetų atstovai gali siekti laimėti vienmandatėse apygardose, jie nemano, kad gali būti kuriamos naujos partijos. O jei būtų, anot politologės Rimos Urbonaitės, tai taptų nemaža intriga.

Kalba mįslingai

Portalo LRT.lt kalbintų visuomeninių rinkimų komitetų vadovai nebuvo linkę atvirauti, ar ketina savo atstovus deleguoti į Seimo rinkimus. Triuškinančią pergalę Kauno mieste išplėšusiam komitetui „Vieningas Kaunas“ vadovaujantis miesto meras Visvaldas Matijošaitis nenorėjo atvirauti apie planus Seimo rinkimams.

„Kol kas „Vieningas Kaunas“ šia tema viešai nekalba, todėl ir nuo platesnių komentarų apie galutinius sprendimus šiandien norėtume susilaikyti“, – rašoma per atstovą žiniasklaidai perduotame V. Matijošaičio komentare.

Komiteto planų neatskleidė ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, savivaldos rinkimuose taip pat laimėjęs pirmame ture. Jis kalbėjo, kad diskusijos vyksta, tačiau kalbėti apie planus nenorėjo.

„Nežinau. Galbūt ir diskutuojame, bet tikrai negaliu šiandien pasakyti. Visi čia maivosi, klausykit, ir aukšti, ir žemi politikai, tai kodėl mes turime būti pirmieji, kurie kažką skelbsime. Tam ir gyvenimas skirtas, kad diskutuotum, galvotum, svarstytum, mąstytum“, – kalbėjo R. Malinauskas.

Įdomiausias – Kauno klausimas

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė kalbėjo, kad komitetų, kurie turi savo merus ar nemažai narių taryboje, stiprumas savivaldoje gali prisidėti prie politiko sėkmės, jei jo kandidatūra būtų keliama vienmandatėje apygardoje, ten, kur komitetas ir pasirodė sėkmingai.

„Reikia, kad komitetui būtų pasisekę savivaldos rinkimuose, kas rodo jo stiprumą, ir reikia, kad tas vienmandatininkas būtų pakankamai gerai žinomas ir kaip asmenybė būtų patrauklus. Jeigu tai bus tiesiog atsitiktine tvarka išrinktas žmogus, kuris neturi politikos lyderiui reikalingų savybių, negali patraukti rinkėjų, kuris su rinkėjais nedirbs aktyviai, vien išvažiuoti ant buvusios rinkimų komitetų sėkmės tikrai būtų neįmanoma“, – komentavo R. Urbonaitė.

Anot politologės, jei kiti komiteto nariai pareikš paramą, prisidės prie rinkimų kampanijos, tai gali labai padėti vienmandatėje apygardoje laimėjimo sieksiančiam kandidatui. Pavyzdžiui, jei „Vieningam Kaunui“ vadovaujantis V. Matijošaitis parems vienoje iš Kauno vienmandačių apygardų keliamą kandidatą, tai jam gali padėti.

„Vienoje ar kitoje vietoje gal ir atsirastų norinčių ant tos sėkmės paukštės atskristi iki Seimo. Tokių galbūt gali būti, bet vėlgi, jeigu tai bus pavieniai asmenys, tai yra viena. Bet puikiai suprantame, kad čia Kauno klausimas yra pats įdomiausias, nes Kaune vienmandačių yra nemažai ir jeigu, pavyzdžiui, V. Matijošaičio komitetas nuspręstų dalyvautų Seimo rinkimuose per vienmandates – čia jau būtų labai įdomi situacija.

Iš esmės tai nėra politinė partija, tad kaip politinė partija nedalyvauja, bet Kauno vienmandates apygardas galėtų susirinkti ne tiek jau ir mažai tų mandatų. Bet vėlgi, tai labai priklausytų nuo kampanijos ir kokie konkurentai būtų“, – svarstė R. Urbonaitė.

Pasak jos, V. Matijošaičio sprendimas registruoti kandidatus, kurie vienaip ar kitaip susiję su jo visuomeniniu rinkimų komitetu, būtų labai nekokia žinia konservatoriams. Būtent jie tapo kone vieninteliais reikšmingais „Vieningo Kauno“ konkurentais savivaldos rinkimuose.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Mindaugas Jurkynas paklaustas, ar komitetų vienmandatėse apygardose keliami kandidatai gali tikėtis panašaus palaikymo, kaip, pavyzdžiui, savivaldos rinkimuose, kalbėjo, kad tai yra nesusiję dalykai, nes kandidatūras vienmandatėse apygardose gali kelti bet kas.

„Jie gali būti remiami partijos, gali būti nepriklausomi kandidatai. Vienmandatėse bet kas gali iškelti kandidatūras, jei atitinka reikalavimus. Žmogus neturi būti iš kažkokio visuomeninio komiteto. O sėkmės formulė priklauso nuo daugelio dalykų: nuo kitų kandidatų, nuo politinės kampanijos, nuo resursų kampanijai, nuo politinės komunikacijos, nuo charizmos. Yra daugybė dalykų. Tai, kad asmuo priklauso kažkokiam rinkimų komitetui, sėkmė toli gražu nėra automatiškai garantuota“, – komentavo M. Jurkynas.

Nemano, kad steigtų partijas

Iki Seimo rinkimų dar yra likę pakankamai laiko, kad būtų kuriamos naujos partijos. Visgi R. Urbonaitė sakė nemananti, kad jos galėtų būti kuriamos savivaldos rinkimuose gerai pasirodžiusių komitetu pagrindu. Pasak jos, kol kas didesnių ženklų, kad taip galėtų įvykti, nėra.

„Kitas dalykas, reikia pasakyti, kad V. Matijošaičiui nėra labai geros žinios, bent jau žiūrint į paskutinius reitingus. Jeigu mes kalbame apie nacionalinio lygmens politinės partijos kūrimą, tai čia tikrai nebūtų kelias rožėmis klotas, todėl, kad nemažą dalį populiarumo pats V. Matijošaitis jau yra iššvaistęs. Man atrodo, kad tikrai nebus taip, kad būtų galima pakartoti net tą rezultatą, kurį pasiekė Kaune per 2019 metų rinkimus“, – kalbėjo MRU politologė.

V. Matijošaičio atveju dar yra šioks toks klaustukas ir jei taip nutiktų, kad arba jie kelia nemažai žmonių vienmandatėse, arba netgi staiga sukuria partiją, tai čia būtų įdomi intriga.

R. Urbonaitės teigimu, neaišku, ar visuomeninių rinkimų komitetų pagrindu galėtų būti kuriamos partijos, nes, norint sėkmingai pasirodyti nacionaliniuose rinkimuose, reikalinga organizacija visoje šalyje, o rinkimų komitetai yra orientuoti į vieną miestą ar rajoną. O sukurti tokią organizaciją, pasak politologės, per vieną dieną nepavyks, nors anksčiau ir būta partijų, kurios staigiai susikuria, sudalyvauja rinkimuose, o po to dingsta.

„Jeigu jie išeina į nacionalinį lygmenį, kaip Seimo rinkimai, įsijungia kiti algoritmai ir natūralu, kad partijos struktūra tai nėra visuomeninio rinkimų komiteto struktūra, partijos veikimas turi būti permanentinis. Tai nėra visuomeninis rinkimų komitetas, kuris susikūrė ir iš karto pasibaigus rinkimų kampanijai išnyksta. Dėl to nemanau, kad būtų taip lengva. <...>

Nemanau, kad galime matyti, jog komitetų pagrindu pradėtų partijos dygti kaip grybai. Nors, aišku, ypač V. Matijošaičio atveju dar yra šioks toks klaustukas ir jei taip nutiktų, kad arba jie kelia nemažai žmonių vienmandatėse, arba netgi staiga sukuria partiją, tai čia būtų įdomi intriga“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

O M. Jurkynas kalbėjo, kad visuomeninių komitetų pagrindu gali būti kuriamos partijos, tačiau tai priklauso nuo to, kaip išvystytas minėtų komitetų tinklas visoje šalyje.

„Žinome, kad būti „Vieningu Kaunu“ yra viena, bet reikia turėti rinkėjų bazę, turėti žmones, kurie dirbs, reikia išvystyti tinklą. Kai tinklas išvystomas, atsiranda pagrindas politinei partijai“, – sakė M. Jurkynas, pridurdamas, kad nemano, jog savivaldos rinkimuose dalyvavusių komitetų pagrindu galėtų būti kuriamos partijos.

Pasak jo, bet koks visuomeninis komitetas yra patrauklus tik tam regionui, kuriame jis yra steigiamas, bet ne visai valstybei. Tiesa, politologas kalbėjo, kad keli rinkimų komitetai galėtų susijungti ir pasivadinti partija, bet tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, „Vieningo Kauno“ atstovai būtų patrauklūs Alytaus rinkėjams.