Prieš kelis mėnesius sulaukusi žiniasklaidos atstovų kritikos po siūlymo dėl tarnybinės informacijos viešinimo, Krašto apsaugos ministerija buvo atsiėmusi įstatymo projektą. Šią savaitę ministerija registravo naujas pataisas ir siūlo tarnybinės informacijos sąvoką taikyti tik krašto apsaugos sistemoje. Visuomenės informavimo politikos ekspertas Deimantas Jastramskis sako, kad toks siūlymas ydingas: „Lietuvoje informacijos neteikimo ribojimų ar tam tikrų draudimų tikrai yra pakankamai. Kažkokiu būdu juos plėsti nėra gera praktika.“
Naujame įstatymo projekte siūloma apibrėžti, kas yra laikoma krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija. Tai būtų neįslaptinta informacija apie karinius pajėgumus ir jų vystymą, tarptautinį karinį bendradarbiavimą, karinių teritorijų saugumo organizavimą, kol jos atskleidimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams.
Ši informacija būtų prieinama tiems, kuriems vykdant tarnybines funkcijas būtina su ja dirbti ar susipažinti. Kitiems asmenims tokia informacija būtų teikiama tais atvejais, „jeigu pareiga teikti šią informaciją yra numatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose norminiuose teisės aktuose“, rašoma projekte.
Tarnybinę informaciją siūloma apibrėžti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme.
„Žymos atsiradimas padės valdyti rizikas, bet informacija, kurios viešinimas šiandien nekelia grėsmės, ir toliau lieka vieša: tai garantuoja numatyti „tarnybinio naudojimo“ žymos kriterijai ir sąlygos“, – LRT.lt sakė krašto apsaugos ministro atstovė Vita Ramanauskaitė.
Ankstesnis projektas ribojo labiau
Anksčiau siūlyta neviešintinos tarnybinės informacijos sąvoką numatyti Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei Visuomenės informavimo įstatymuose.
Pagal gruodį registruotas pataisas, tarnybinio naudojimo informacija būtų buvę laikomi tokie duomenys, kurie yra susiję su klausimais, dėl kurių valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos nėra priėmusios galutinio sprendimo. Be to, neviešintinos būtų vidaus darbo reikmėms skirtos nuomonės ir pozicijos, informacija apie institucijos ar įstaigos vidaus darbo tvarkos organizavimą.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius tada sakė, kad tokios pataisos būtų sunaikinusios dabartinę „Konstitucijoje ir įstatymuose numatytą informacijos teikimo tvarką“ ir sugriautų teisėkūros procesą.
Sulaukusi kritikos, Krašto apsaugos ministerija projektą atsiėmė ir pažadėjo jį patobulinti.
Taip pat skaitykite
Koks yra naujas siūlymas?
Naujojo projekto aiškinamajame rašte dėstoma, kad krašto apsaugos sistemos tarnybinės informacijos institutą siūloma sukurti remiantis NATO ir Europos Sąjungos (ES) neįslaptintos informacijos apsaugos praktika bei atsižvelgiant į poreikį apsaugoti neįslaptintą, tačiau neviešintiną informaciją.
Krašto apsaugos ministerija vardija pavyzdžius, kas galėtų būtų pripažinta tarnybine informacija:
Įstatymo projekte taip pat rašoma, kad, užtikrinant užsienio valstybių, Europos Sąjungos, NATO ar kitų tarptautinių organizacijų informacijos, kurios teikimas ar platinimas yra ribojamas, apsaugą, taikomi jų pačių nustatyti informacijos apsaugos standartai ir taisyklės.
Krašto apsaugos ministerija teigia iš tarptautinių organizacijų gaunanti neįslaptintą, tačiau tretiesiems asmenims neteiktiną ir neplatintiną informaciją, žymimą „NATO UNCLASSIFIED“, „LIMITE“, „FOR OFFICIAL USE ONLY“, „SENSITIVE“.
„Nors šių žymų naudojimo praktika nėra vienoda, tačiau esmė būna ta pati – žymomis pažymėta informacija gali būti naudojama tik tarnybos tikslais ir negali būti platinama viešai. Informacijos teikimo apribojimai ir administravimo reikalavimai būna nustatyti atitinkamais užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų teisės aktais“, – teigia ministerija.
Ekspertas: tai nėra gera praktika
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis LRT.lt sakė, kad siūlymas informacijos ribojimus nustatyti krašto apsaugos sistemą reglamentuojančiame įstatyme yra ydingas.
„Lietuvoje yra baziniai teisės aktai – tai Visuomenės informavimo įstatymas ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. <...> Tai šiuo atveju pavienė ministerija bando sau nustatyti atskirą tarnybinės informacijos teikimo tvarką. Tai nėra gera praktika, kai atskira valstybės institucija tokiu būdu bando įvesti savas tvarkas.
Sprendimas būtų paprastas: Vyriausybėje yra Kultūros ministerija, atsakinga už visuomenės informavimo sritį ir visus dalykus, susijusius su viešosios informacijos rengimu. Tai reikėtų į ją ir kreiptis ir bandyti tą klausimą spręsti, jeigu tam iš tikrųjų yra kažkoks pagrindas“, – teigė ekspertas.
Pasak jo, Lietuvoje ne pirmą kartą kuriami precedentai, kai institucijos bando kištis ne į savo sritį.
„Tai būtų tas pats, kaip kad Kultūros ministerija siūlytų kažką keisti krašto apsaugos sistemos organizavime. <...> Lietuvoje apskritai informacijos neteikimo ribojimų ar tam tikrų draudimų yra pakankamai. Kažkokiu būdu juos plėsti nėra gera praktika“, – tvirtino D. Jastramskis.
Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas D. Radzevičius LRT.lt teigė, kad projektas buvo pateiktas organizacijai derinti. Pasak jo, Žurnalistų sąjunga „labai atidžiai įvertins ir pateiks pastabas projektui“.
„Tikrai atidžiai su teisininkais pasižiūrėsime, kad nebūtų susiaurintos visuomenės ir žiniasklaidos galimybės gauti ir skleisti informaciją <...>. Tai visiškai naujas projektas ir gerai, kad jis atsidūrė pas mus derinimui“, – sakė D. Radzevičius.
Ministerijų siūlomos įstatymų pataisos iš pradžių yra patvirtinamos Vyriausybės posėdyje, o vėliau priimamos Seime.
