Lietuvoje

2020.02.20 19:00

Generalinė prokuratūra apie Bako kreipimąsi dėl tyrimo: informacija neteiktina

Jūratė Damulytė, BNS2020.02.20 19:00

Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisako išsamiau komentuoti Seimo nariui Vytautui Bakui teiktus atsakymus dėl jo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto duomenų rinkimo vienoje iš valstybės institucijų.

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas taip pat atsisako pateikti detalesnės informacijos ir siūlo palaukti Seimo valdybos sprendimų.

Tuo metu prokuratūros ir V. Bako pateikiami kai kurie duomenys iš esmės skiriasi. Pavyzdžiui, V. Bakas teigia, kad į teisėsaugą kreipėsi jau prieš metus, tuo metu prokuratūra nurodo Seimo nario kreipimųsi sulaukusi tik šių metų sausį.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys bei buvęs vadovas V. Bakas trečiadienį kreipėsi į Seimo valdybą siūlydamas pradėti parlamentinį tyrimą dėl „galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo“.

V. Bakas informavo Seimo valdybą, kad dar 2019 metų pradžioje jam einant NSGK vadovo pareigas buvo pranešta, kad „vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų nesant įstatymais numatyto pagrindo renkama informacija apie asmenis, naudojantis institucijai suteiktomis galimybėmis bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.

Seimo narys nurodė, kad, kelias dienas pasvarstęs, praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos.

Tačiau Generalinė prokuratūra BNS nurodė, kad V. Bako kreipimaisi prokuratūroje gauti 2020 metų sausio 18 ir 21 dienomis, atsakymas pateiktas 2020 metų sausio 29 dieną.

„Detalesnė informacija neteiktina“, – BNS nurodė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

V. Bakas perklaustas, kada kreipėsi į prokuratūrą ir STT, ketvirtadienį BNS kartojo, teisėsaugai informaciją pateikęs „praėjusių metų pirmąjį ketvirtį“. Tikslesnės datos Seimo narys nenurodė.

Generalinė prokuratūra, dar kartą pasiteiravus, ar buvo gavusi parlamentaro raštų pernai, – atsakė negalinti pateikti daugiau informacijos.

„Suprantame, kad viešai paskelbta ribotos aprėpties informacija kelia visuomenės susirūpinimą. Tačiau atsižvelgdami į tai, kad V. Bakas viešai yra pasisakęs, kad traktuoja šiuos duomenis kaip konfidencialius ir neviešintinus bei tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko sprendimu vasario 25 dieną vyks neeilinis uždaras komiteto posėdis, į kurį numatoma kviesti prokuratūros bei STT vadovus, neturime galimybės pateikti Jūsų prašomų duomenų“, – teigiama Generalinės prokuratūros atsakyme BNS.

Panašų atsakymą pateikė ir STT.

„Suprantame visuomenės susirūpinimą šiuo klausimu, tačiau, vertindami tai, kad V. Bakas aiškiai išreiškė savo poziciją, kad jo pateikta informacija nebūtų aptariama viešai, siekdami išlaikyti pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, šios situacijos plačiau nekomentuojame“, - BNS ketvirtadienį teigė STT atstovė spaudai Renata Keblienė.

Tyla dėl pranešėjo apsaugos

Kai kurie kalbinti Seimo NSGK nariai svarstė, kad informacija gali būti ribojama siekiant apsaugoti pranešėjo statusą gavusį asmenį.

Apie tai, kad pats V. Bakas Seimo valdybai užsiminė apie pranešėjo apsaugą, patvirtina ir Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas.

„Jis (V. Bakas – BNS) užsiminė, kad yra žmonės, galbūt pritaikytas Pranešėjų apsaugos įstatymas“, – BNS sakė J. Sabatauskas.

Parlamentaras svarstė, kad net ir suteikus pranešėjo statusą, tai anaiptol nereiškia, kad teisėsauga yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

„Gali būti pranešėju ir tada, kai pranešta ir nepasitvirtino arba kai teisėsauga dar nepriėmė jokio procesinio sprendimo tam, kad apsaugotų žmones“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

V. Bakas yra sakęs, kad yra gavęs teisėsaugos atsakymus, jog pagal jo pateiktą informaciją ikiteisminio tyrimo nuspręsta nepradėti, todėl nusprendęs kreiptis į valdybą dėl parlamentinio tyrimo.

Generalinė prokuratūra neseniai skelbė, kad per pirmuosius metus, įsigaliojus naujam Pranešėjų apsaugos įstatymui, pranešėjo statusas suteiktas 36 asmenims, pagal pranešėjų pateiktą informaciją šiuo metu atliekami penki ikiteisminiai tyrimai, vienas iš jų jau nukeliavo į teismą, dalis informacijos persiųsta kompetentingoms institucijoms.

Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, skirtą apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. Įstatymas pradėjo galioti pernai sausį.

Pranešėjus draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti. Be to, sistema numato galimybę pranešėjui likti anonimišku ir gauti už pranešimą pinigų, taip pat kompensaciją už patirtą žalą.

Vykdančioji nacionalinio saugumo institucija

Kokioje institucijoje galėjo būti neteisėtai renkama informacija, V. Bakas taip pat neatskleidžia nei Seimui, nei žiniasklaidai.

Tačiau rašte Seimo valdybai jis nurodo, kad tai – viena iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas apibrėžia, kad nacionalinį saugumą užtikrinančios vadovaujančios institucijos yra Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas.

Tuo metu vykdomosios ir kitos įstatyme išvardijamos šios: Valstybės gynimo taryba; Krašto apsaugos ministerija, krašto apsaugos ministrui pavaldūs kariuomenės vadas ir Gynybos štabas; kariuomenė; policija; Valstybės saugumo departamentas; Pilietinio pasipriešinimo rengimo centras; Civilinės saugos departamentas; Ginklų fondas.

Kitą antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rengia neeilinį uždarą posėdį, kuriame vertins V. Bako pateiktą informaciją.