Lietuvoje

2020.02.20 15:42

Dviprasmiškos Nausėdos nuotaikos Briuselyje – džiaugiasi, kad į reikalavimus dėmesys atkreiptas, tačiau to nepakanka

atnaujinta 18.12
LRT.lt2020.02.20 15:42

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva pasisako už Europos Komisijos (EK) pasiūlytą 2021–2027 metų ES daugiametės finansinės programos dydį, tačiau pastebi, kad visų keliamų reikalavimų įgyvendinimų, kurių norėtų gauti Lietuva, tikėtis būtų naivoka.

G. Nausėdos teigimu, kad ir kokie tvirti Lietuvos argumentai būtų, deja, bet jie atsimuša į tam tikras lubas, kurias suformuoja nepakankamai didelis biudžeto pyragas.

„Kuomet visi nori ir ateina su savo reikalavimais, atsižvelgti į visų reikalavimus – tiesiog neįmanoma“, – Briuselyje kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Ketvirtadienį G. Nausėda susitiko ir su EK pirmininke Ursula von der Leyen bei aptarė kitas ES finansines perspektyvas, taip pat išsakė Lietuvos požiūri į finansus, priminė apie šalies ūkininkų situaciją.

„Aptarėme tai, apie ką šiandien kalbėsime Europos Taryboje, ypatingai tuos probleminius punktus, ties kuriais mes turime savo reikalavimų. Pirmiausia tai ES Sanglaudų fondų atitinkamas finansavimas. Taip, ledus pralaužėme, pirmus darbus padarėme, šiek tiek lėšos perskirstytos mūsų naudai, tačiau to nepakanka“, – apie pokalbį su Europos Komisijos vadove sakė G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas pasidžiaugė, kad EK atsižvelgė į Lietuvos populiacijos argumentą, tai, kad šalyje gyventojų skaičius sumažėjęs, tačiau tai, kas buvo pasiūlyta, G. Nausėdos teigimu, 71-72 eurai žmogui per metus – nėra ta suma, į kurią mes orientuotumėmės.

Jis teigė, kad Lietuva turi teisę reikalauti kompensacijos, nes lietuviai prisidėjo prie kitų Europos šalių gerovės.

Kita pokalbio tema – tiesioginės išmokos žemdirbiams, kurių reikalavimas dėl tiesioginių išmokų sulyginimo – visiškai logiškas ir argumentuotas.

„Buvau susitikęs su mūsų žemdirbių organizacijomis, kurios Briuselyje mitinguoja. Ir reikalavimai sulyginti tiesiogines išmokas prie ES lygio yra visiškai logiškas“, – teigė prezidentas.

Paklausus, ar Lietuva derybose dėl ES biudžeto turi sąjungininkų, G. Nausėda pasidžiaugė, kad jų – nemažai.

„Lietuva turi sąjungininkų, ir jų yra tikrai daug. Ko gero, daugiau negu kitoje stalo pusėje yra šalių, kurios yra vadinamos grynosiomis mokėtojomis ir kurios nėra šiandien pasirengusios tiems didesniems procentams, net ir tam, kurį pasiūlė Europos Komisija“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas pripažino, kad prie derybų stalo turės ir vadinamąsias „raudonąsias linijas“, dėl kurių Lietuva nenusileis, tačiau jų atskleisti kol kas nepanoro.

LRT.lt primena, kad G. Nausėda ketvirtadienį Briuselyje dalyvauja EVT darbo sesijoje, kurioje bus aptarta 2021-2027 metų daugiametė finansinė programa.

M. Šešelgytė: visi kažką gero gaus, bet visi kažkiek ir pralaimės

Europos Sąjungos (ES) paveikslas dėl „Brexito“ yra sudėtingesnis nei anksčiau, pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorės Margaritos Šešelgytės. Ji nurodė, kad dėl „Brexito“ Europos Sąjungos biudžete atsivėrė 70 mlrd. Eurų skylė 7 metams.

Tačiau nors biudžetas ir yra sumažėjęs, ES ambicijos auga. „[Europos] Komisija pažadėjo būti geopolitiška, nori finansavimą skirti pakankamai nemažą gynybos klausimams, saugumo klausimams, sienų apsaugai. Mes turime komisiją, kuri yra „žalioji“, komisija, kuri daug kalba apie „žaliąjį“ susitarimą, kad reikia aplinkosaugai taip pat skirti daug dėmesio“, – teigia politologė.

Skaičiuojama, kad Lietuvai biudžetas sumažės apie 2 mlrd.

Tačiau, anot politologės, dėl to nereikia pergyventi, kadangi Lietuvos ekonominė situacija gerėja. „Mes su savo bendraus vidaus produktu, su pajamom vejamės Europos Sąjungos senbuves ir iš tiesų kai kurias ir aplenkiame“, – nurodė M. Šešelgytė.

Pasak politologės, dėl ES ambicijų ir sumažėjusio biudžeto „galimybė gauti tiek kiek gavome yra mažai tikėtina.“

M. Šešelgytė teigimu, kad kaip šalis, kuri gauna daugiau išmokų iš Europos Sąjungos nei įneša, Lietuva turi pradėti galvoti ne tik apie tai, ką gauna, bet ir ką duoda.

Politologė pažymėjo, kad nors ES situacija yra pasikeitus, ES narės yra suinteresuotos pasiekti susitarimą. „Visi kažką gero gaus, bet visi ir kažkiek ir pralaimės“, – teigia M. Šešelgytė.

Gaisras Kaune
9
2021.05.07 11:55

Milžiniškas gaisras Kaune užgesintas: užsiliepsnojo metalo atliekos, didelis dūmų kamuolys buvo matomas iš toli

užterštas vanduo galimai tekėjo į Nemuną; atnaujinta 19.00
9
Saulius Skvernelis
2021.05.07 09:27

Skvernelis: rengiamas partnerystės įstatymas iš esmės įteisintų vienalyčių santuoką

palaiko „Šeimos maršo“ idėją; atnaujinta 17.18
Ingrida Šimonytė
Klaipėdos ritmas 23