Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta straipsnis apie Rusijoje esą įkalintą genialų mokslininką, kuris neva sukūrė ypatingus vaistus hipertenzijai gydyti. Publikacija vizualiai atrodo kaip LRT.lt parengtas straipsnis. Tiesa, naršyklėje nurodomas adresas „little6.com.“. LRT.lt įspėja: su šia publikacija naujienų portalas nesusijęs.
Už tokios publikacijos socialinio tinklo „Facebook“ reklaminių žinučių sraute užkibo LRT.lt skaitytojo Giedriaus akis. „Aš iškart supratau, kad tai melaginga publikacija, prisidengiant LRT.lt vardu, bet patiklus žmogus galėtų tuo ir patikėti“, – sakė skaitytojas.
Jis atkreipė dėmesį ne tik į interneto svetainės adresą, kur skelbiama informacija, bet ir į galybę kalbos klaidų.
Naudojasi LRT.lt vardu
„Tokios publikacijos neturi nieko bendra su LRT. Noriu paraginti skaitytojus būti atidžius: nors vizualiai atrodo, kad tai mūsų naujienų portalo publikacija, išties adresas naršyklėje yra ne mūsų. Mūsų naujienas galite skaityti tik adresu lrt.lt arba naudodamiesi mobiliąja programėle“, – sakė LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė Rūta Putnikienė.
Taip pat skaitykite
Pastaraisiais metais sukčiai daug kartų pasiglemžė portalų „veidą“ mėgindami įsiūlyti, tarkim, investavimo paslaugas. Tam reikalui jie pasitelkia garsių žmonių, kurie investavę neva uždirbo didžiules sumas, veidus. Tokios publikacijos atrodo kaip tikros, tačiau paprastai jose yra lietuvių kalbai nebūdingų sakinio konstrukcijų, tekste yra daug klaidų.
Lietuvos bankas yra sulaukęs ne vieno norėjusio praturtėti ir susigundžiusio tokiomis investicijomis kreipimosi dėl prarastų pinigų.
„Sveikata – taip pat jautri sritis, tą puikiai supranta žmonių patiklumu besinaudojantys sukčiai. Tad naršant internete ir išvydus publikaciją apie „stebuklingus“ preparatus siūlyčiau suklusti“, – sakė R. Putnikienė.
Melagingos informacijos daugėja
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė Aistė Tautvydienė sakė, kad vis dažniau pasitaiko tokių melagingų pranešimų, straipsnių internete.
„Sveikata – jautri sritis, žmonės nori būti sveiki, nori pasveikti. Tad kai kuriems ir suveikia „stebuklingas“ pasiūlymas, tarkim, kad išgėręs piliulę išgysi nuo kokios nors lėtinės ligos“, – kalbėjo A. Tautvydienė.
VVKT rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, kad tekstas paprastai būna „suveltas“, tarsi pažodžiui išverstas iš užsienio kalbos, dažniausiai su gramatinėmis klaidomis, cituojami fiktyvūs gydytojai. Įvedus jų pavardes į „google“ paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama.
Kaip atskirti, kad skleidžiama informacija neatitinka tikrovės ir neužkibti ant sukčių kabliuko?
- Gyventojai turėtų rinktis tik patikrintus, Lietuvoje registruotus vaistinius preparatus ir gydymosi būdus. Ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, patikrinti galima visai paprastai. Tereikia atsidaryti šią nuorodą ir įrašyti produkto pavadinimą.
- Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus vaistinius preparatus. Tad jei „stebuklinga priemonė“ nėra registruota minėtame registre, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas.
- Visus vaistus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite šioje svetainėje).
- Piktybiškai sukurtos, paprastai net ne Lietuvoje registruotos interneto svetainės, kuriose siūloma įsigyti vienokį ar kitokį preparatą, išsiskiria ir specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų ir dar rėksmingesnių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, pats tekstas „suveltas“, tarsi pažodžiui išverstas iš užsienio kalbos, dažniausiai su gramatinėmis klaidomis. Svetainėse cituojami fiktyvūs gydytojai. Įvedus jų pavardes į „Google“ paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama. Dar vienas ryškus bendras fiktyvių svetainių bruožas tas, kad jos tarpusavyje labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka.
- Kai kuriose fiktyviose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų. Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.
- Turint bent menkiausią abejonę, kad siūlomas pirkti produktas yra neaiškios kilmės preparatas, geriau jo neįsigyti. Neverta rizikuoti savo sveikata.
- Internete ar spaudoje pastebėjus klaidinančią „neaiškių“ produktų reklamą, kreiptis reikėtų į Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
- Jei internetu siūloma įsigyti maisto papildų, dėl jų konsultuotis reikėtų su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, jei medicinos prietaisų – su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Šaltinis: Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
