Lietuvoje

2020.02.20 13:05

Atsakas į LRT tyrimą: Klaipėdos uostas atmeta kaltinimus dėl taršos Kuršių mariose

atnaujinta Vaitkaus komentaru 14.18
BNS, LRT.lt2020.02.20 13:05

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atmeta kaltinimus teršiant Kuršių marias nuotekomis su gyvsidabriu bei tvirtina, jog saugant uosto akvatorijose iškastą dumblą laikomasi visų aplinkosauginių reikalavimų.

Uosto direkcija reaguoja į ketvirtadienį LRT Tyrimų skyriaus paskelbtą medžiagą, jog uostas iš pavojingo dumblo aikštelės į Kuršių marias septynerius metus leido nuotekas su gyvsidabriu neturėdamas reikiamo leidimo.

„Atsakingai pareiškiame, kad Uosto direkcija sandėliuojant užterštą gruntą saugojimo aikštelėje, Kuršių marių neteršia. Į Kuršių marias gali patekti tik tų pačių Kuršių marių vanduo, jokie kiti cheminiai junginiai, kurių nėra Kuršių marių vandenyje, į jas nėra išleidžiami. Aikštelėje saugomas visas gruntas, kurio tvarkyti kitais būdais negalima, tokio aikštelėje saugomo grunto kiekis neviršija joje leistino saugoti kiekio“, – pranešime nurodo įmonė.

„Dar kartą pabrėžiame, kad Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama taikomų teisės aktų reikalavimams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų“, – tvirtinama pranešime.

LRT skelbia, kad 2016–2017 metų įvairiuose įmonės dokumentuose pateikiami aikštelėje šalia Smeltės pusiasalio saugomo užteršto dumblo kiekiai nesutampa, nurodoma ir 400 tūkst., ir 175 tūkst., 95 tūkst., 11,7 tūkst. kubinių metrų.

Savo ruožtu direkcija pabrėžia, jog aikštelėje saugoma 259 tūkst. kubinių metrų dumblo ir šis kiekis „yra nenuginčijamas ir tikslus“, kadangi buvo apskaičiuotas pagal atliktus Uosto direkcijos batimetrinius (gylių) matavimus prieš užteršto grunto kasimo darbus ir juos jau atlikus.

Direkcija pabrėžia, kad aikštelė įrengta pagal Europoje naudojamą praktiką, laikantis visų teisės aktų ir suderinus projektą su institucijomis, o į aplinką patenka tik nuo grunto atskirtas vanduo, bet ne pats nusausintas dumblas – jis laikomas geosintetiniuose konteineriuose ir gali būti saugomas mažiausiai 50 metų.

„Užterštas gruntas iš akvatorijos dugno kasamas kartu su vandeniu. Šis vanduo paimamas tiesiai iš marių – jeigu marių vandenyje yra gyvsidabrio, šios medžiagos galima rasti ir aikštelėje išsifiltravusiame vandenyje. Be to, užteršto grunto aikštelėje nevykdomi jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų didesnė gyvsidabrio koncentracija“, – teigiama įmonės pranešime.

„Todėl teiginys, esą „į unikalų vandens telkinį leidusi nuotekas su gyvsidabriu“ yra klaidinantis visuomenę. Išleidžiamas vanduo yra tas pats Kuršių marių vanduo, kuriame gyvsidabrio koncentracija netgi mažesnė nei Kuršių mariose“, – nurodo uosto direkcija.

LRT nurodo, kad aplinkosaugininkai tik pernai paėmė vandens mėginius, nors dumblo saugojimo aikštelė veikia nuo 2013-ųjų, ir rado vandenyje gyvsidabrio – įmonė iki šių metų pradžios neturėjo taršos leidimo šiai pavojingai medžiagai šalinti, todėl Aplinkos apsaugos departamentas žada uostui taikyti sankcijas. Tyrime taip pat teigiama, kad nuo 2018 metų Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino leidimus Uosto direkcijai jūroje laidoti apie 10,7 mln. kubinių metrų užteršto grunto, o vietose, kur jis išpilamas, aplinkosaugininkai fiksuoja padidėjusią taršą sunkiaisiais metalais, pavyzdžiui, tributilalavu.

Bendrovė savo pranešime pažymi, kad jūroje laidotas tik laboratorijose patikrintas neužterštas gruntas.

„Susandėliuoto užteršto grunto iš aikštelės išvežti neplanuojama. Vieta, kurioje dabar yra susandėliuotas gruntas, ateityje bus naudojama uosto poreikiams, kaip pagrindas būsimai uosto teritorijai formuoti – tai yra numatyta atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo“, – teigia direkcija.

Laikinasis Klaipėdos uosto vadovas: aptikto gyvsidabrio vertės yra labai nedidelės

Laikinasis Klaipėdos uosto vadovas Vidmantas Paukštė ketvirtadienį žurnalistams uostamiestyje tvirtino, kad ketvirtos užterštumo klasės dumblas, kurio buvo ir yra dalyje Malkų įlankos, pagal šiandien galiojančius teisės aktus, draudžiamas gramzdinti jūroje. Dėl to uosto direkcija svarstė, kaip reikėtų spręsti šią problemą, tai yra ką daryti su gruntu, kuris yra išsiurbiamas iš Kuršių marių.

„Šitas dumblas yra siurbiamas ir patenka į biotekstilinius konteinerius, prieš tai jis sumaišomas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis [...], kurios „suriša“ esančias kenksmingas medžiagas dumble, ir tas marių vanduo nusidrenuoja iš tų maišų. Tai koks vanduo yra Malkų įlankoje, tai toks ir jis panašiai ir išbėga iš tų maišų“, – aiškino V. Paukštė.

Anot jo, aplinkosaugininkai praėjusių metų viduryje tyrė Kuršių marių vandenį ir aptiko gyvsidabrio pėdsakus.

„Kiek mes patys analizavome, tai matome, kad praktiškai to paties gyvsidabrio yra ir Malkų įlankos vandenyje, jo yra ne tik Malkų įlankoje, bet ir kitur. Tai yra labai nedidelės vertės ir jos buvo aptiktos mūsų užteršto grunto aikštelėje, išbėgančiame vandenyje, filtrate, kuris išeina iš tų maišų. Mes kalbame, jeigu mes paimame marių vandenį, mes nevykdome jokios veiklos, jokios gamybos, nieko. Mes paprasčiausiai į maišus patalpinome dumblą, kuris šiandien galėtų plaukioti Malkų įlankoje, būtų nešamas į Kuršių marias, tai yra mes įsiurbiame šitą dumblą, jį sandėliuojame maišuose, o tas marių vanduo, kuris yra technologiškai būtinas, – neįmanoma be vandens susiurbti dumblo – nusidrenuoja per maišus ir patenka toliau atgal į tas pačias Kuršių marias“, – aiškino laikinasis Klaipėdos uosto vadovas.

V. Paukštės manymu, dumblo valymo projektui reikėjo daugiau viešumo, apie jį, pasak laikinojo uosto vadovo, reikėjo kalbėti daugiau, siekiant išvengti įtarimų dėl galimo gamtos teršimo. Jis pakartojo, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė savo vertinimą dėl LRT Tyrimo skyriaus paskelbtos informacijos, ir pabrėžė tikintis, kad žmonės „susidarys nuomonę“.

Pasak laikinojo Klaipėdos uosto vadovo, dumblo valymui gauti visi reikalingi leidimai. V. Paukštė, paklaustas apie gyvsidabrio kiekį išpumpuojamame vandenyje, dar kartą pareiškė, kad šios medžiagos vandenyje yra, tačiau, jo teigimu, to negalima vadinti teršalais.

„Mes padarome labai didelį darbą – eliminuojame ir jau iškasėme apie 260 tūkstančių kubinių metrų dumblo, kurio negalime gramzdinti jūroje. Tai yra vienintelis projektas Kuršių mariose, kurio metu gruntas su tam tikrais parametrais yra pašalinamas iš dugno, tai yra Kuršių marios yra valomos“, – dėstė V. Paukštė.

Tikino, kad ūkinės veiklos nevykdo

Pasak V. Paukštės, problema tokia, kad aplinkosaugininkai, vertindami situaciją, laikosi pozicijos, kad Klaipėdos jūrų uostui dumblo valymo darbams taršos leidimo reikėjo anksčiau. Vis dėlto V. Paukštė tikino, kad galimai kenksmingos medžiagos, kurios yra išleidžiamos per filtrus, yra dešimtis kartų mažesnės, negu galima, atsižvelgiant į ribines vertes.

„Mes to netraktuojame kaip nuotekų. Mes sakome, kad paimame marių vandenį ir jį išleidžiame į marias. Mes nevykdome ūkinės veiklos, mes nieko negaminame. Mes tą patį vandenį susiurbiame ir išleidžiame“, – aiškino V. Paukštė.

Laikinasis Klaipėdos uosto vadovas pažymėjo, kad projekto metu yra valomos ir dokų Kuršių mariose duobės.

V. Paukštė, paklaustas apie galimą taršą tributilalavu Kuršių mariose, pažymėjo, kad ši medžiaga laivų dažymo procese jau nėra naudojama nuo 2008 m. Vis dėlto laikinasis Klaipėdos uosto vadovas nepaneigė, kad kai kuriose Lietuvos pajūrio vandenyse tributilalavo pėdsakų galima aptikti, pavyzdžiui, prie Palangos, Danės žiotyse.

„Yra gana daug priežasčių, kaip gali susidaryti tributilalavas. Kaip minėjau, laivų dažuose jis nėra naudojamas. [...] Detaliau turbūt dabar negalėčiau ir nenorėčiau komentuoti, kaip, kokiomis aplinkybėmis gali susidaryti ši medžiaga“, – komentavo jis.

V. Paukštė, paklaustas, kur bus naudojamas išvalytas dumblas, tikino, kad jis bus panaudotas uosto naujų teritorijų formavimui.

„Tai yra įprasta praktika visame pasaulyje“, – pažymėjo V. Paukštė ir pridūrė, kad dumblas gali iki tol likti maišuose apie 50 metų.

Jis pripažino, kad du maišai, kuriuose sandėliuojamas dumblas, turėjo mechaninių pažeidimų, bet jie buvo sutvarkyti.

Laikinasis Klaipėdos uosto vadovas pažymėjo, kad uostas šiuo metu yra gavęs ir papildomą leidimą savo veiklai. V. Paukštė teigė tikintis, kad susidariusią situaciją dar kartą pavyks aptarti su aplinkosaugininkais. Jis patikino, kad šiuo metu uostui gresia tik administracinė atsakomybė dėl darbo be taršos leidimo, bet, jo teigimu, apie žalą gamtai kalbėti nėra pagrindo.

A. Vaitkus: gyvsidabrio kiekis negalėjo dirbtinai išaugti

Reaguodamas į LRT tyrimą, buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, uostui vadovavęs nuo 2013 m. vasario iki pernai kovo, LRT RADIJUI sako, kad nereikėtų sudaryti aliuzijos, jog „vanduo buvo atvežtas iš „Grigeo“ vamzdžio“.

„Uosto direkcija atliko valymo procedūrą ir tai yra pagrindas. Aplinkos specialistai, grasinantys išrašyti baudas, jeigu kažkas yra ne taip, turėtų jas išsirašyti sau. Vanduo nebuvo iš kažkur paimtas – tai buvo tas pats Kuršių marių vanduo.

Mano žiniomis, gyvsidabrio kiekis, kuris ėjo iš užteršto grunto aikštelės, negalėjo dirbtinai išaugti, nes jokių priemaišų į šią aikštelę nebuvo atvežta. Apie tai reikia kalbėti ir nekurti istorijų, kurios yra laužtos iš piršto“, – kalba A. Vaitkus.