Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika naujienų portalui LRT.lt patvirtino apsisprendęs, kad nuo spalio visi asmenys, medžiojantys profesionaliosios medžioklės plotuose, bus viešinami, jeigu to paprašys žurnalistai. Kai kurie teisininkai perspėja, kad dalyvavimas medžioklėje savaime neturėtų tapti viešu nuosprendžiu, o medžiotojai nerimauja, jog pastaraisiais mėnesiais kilęs ažiotažas priešina juos su visuomene. Opozicijos atstovai teigia, kad tai tik nedidelis ministro žingsnis skaidrumo link, be to, jį taikyti galima nelaukiant rudens.
Diskusija dėl medžioklės lapų viešinimo vėl įsiplieskė pastaraisiais mėnesiais, kai sausio pradžioje Panevėžio rajone jauniklį turinčią stumbrę nušovė Utenos rajono politikas, narystę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje po incidento sustabdęs Jonas Slapšinskas. Praėjus daugiau nei mėnesiui po šio įvykio paaiškėjo, kad medžioklėje dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius, stambaus verslo atstovai, bet šių duomenų institucijos oficialiai neteikė.
Profesionaliosios medžioklės plotus prižiūri ir eksploatuoja Valstybinių miškų urėdija. Juose įgyvendinamos specialios medžiojamųjų gyvūnų populiacijų gausinimo priemonės ir plėtojamas medžioklės turizmas.
Aplinkos ministras paskelbė, kad, esant žiniasklaidos poreikiui, nuo spalio 15 dieną prasidedančio naujo medžioklės sezono bus viešinami tokiuose plotuose medžiojančiųjų medžioklės ataskaitos.
Vadinamuosiuose medžioklės lapuose įrašoma medžioklės data ir laikas, pirma dalyvio vardo raidė ir pavardė, jo parašas, laimikiai ir įvykę pažeidimai.
„Artimiausiu metu bus pavedimas Valstybinių miškų urėdijai, kad kito medžioklės sezono pradžioje visi medžioklės dalyviai būtų supažindinti, jog esant poreikiui informacija apie juos, ypač viešuosius asmenis, bus teikiama viešai“, – naujienų portalui LRT.lt sakė K. Mažeika.
Jis patvirtino, kad viešinami būtų „visi, kurie medžioja profesionaliosios medžioklės plotuose“.
Pasak jo, tokiam sprendimui priimti nereikia keisti teisės aktų, o, turint omenyje, jog šie metai yra rinkiminiai, taip „bus garantuota, kad tas pažadas (viešinti lapus – LRT.lt) būtų įgyvendintas ir vienais ar kitais atvejais tų neaiškumų mažėtų.“
Ministras teigė, jog medžioklės dalyvių sutikimas viešinti jų duomenis galėtų atsirasti kad ir pačiame medžioklės lape, o duomenys būtų skelbiami po žiniasklaidos užklausų.
„Tarkime, žurnalistai paskambins. Vis tiek yra tam tikros normos, jūs puikiai žinote, kaip tie duomenys yra paprašomi ir gaunami. Šia prasme tai nėra naujos tvarkos kūrimas“, – tvirtino K. Mažeika.
Jo teigimu, ministerija šiuo metu toliau analizuoja galimybes padaryti medžioklės lapus elektroninius, o ne popierinius, kaip kad yra dabar. Anksčiau ministras žadėjo tai įgyvendinti šiemet.
Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė teigė, jog su ministru yra kalbėjęs apie tai, ką padaryti, kad medžioklės lapai būtų prieinami visuomenei, bet konkrečių sprendimų jis nekomentavo.
„Taip, esame kalbėję su ministru apie tai, ką galime padaryti, kad medžioklės lapai būtų viešinami ir prieinami visuomenei. Kaip žinote, šiuo metu dėl Asmens duomenų apsaugos reglamento Valstybinių miškų urėdija šių asmens duomenų atskleisti negali. Todėl vertinsime teisės aktus, konsultuosimės su asmens duomenų apsaugos pareigūnais ir ieškosime sprendimo“, – LRT.lt perduotame komentare teigė V. Kaubrė.
Gentvilas: tai įgyvendinama akimirksniu
Opozicijai priklausantis parlamentaras, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas LRT.lt sakė, kad ministro sprendimą galima vertinti kaip kompromisą tarp nieko neviešinimo ir visos informacijos, susijusios su medžiotojais, skelbimo. Vis dėlto jis pabrėžė, kad gauti medžiotojų sutikimą viešinti jų duomenis galima kad ir nuo šiandienos.
„Jau šiandien Urėdija gali pasakyti medžiotojams, kad jų duomenys gali būti skelbiami viešai. Ji yra diktuojanti sąlygas. <...> Įgyvendinama tai akimirksniu, tai yra minimalus standartas, kurį galima padaryti“, – teigė politikas.
Jis priminė, kad premjeras Saulius Skvernelis 2017 metais pats siūlė viešinti medžioklės lapus. Tada ministras pirmininkas sakė, kad medžioklė yra teisėtas hobis, tačiau pripažino, jog jis yra tapęs „simboliu, kur yra sprendžiami klausimai nešvariai, neskaidriai“. Jis tvirtino, kad medžioklės lapų viešinimas prisidėtų prie šio pomėgio reabilitavimo.
Šiemet sausį premjeras tvirtino neprieštaraujantis medžioklės lapų viešinimui, ypač „kai vyksta kažkokios spekuliacijos“, bet svarstė, kad tuomet savo laisvalaikį turėtų deklaruoti ne tik medžiotojai. „Tada mes prieisime ir prie to platesnio fono arba segmento, kad jeigu kažkur kažkas nueina į Operos ir baleto teatro premjerą, tai turbūt reikia irgi deklaruoti, kas ten kartu dalyvavo, nes tai irgi laisvalaikio leidimo forma“, – teigė jis.
S. Gentvilas šią savaitę pats registravo įstatymo pataisas, numatančias, kad profesionaliosios medžioklės plote medžiojančiųjų lape įrašyta informacija būtų vieša.
„Tai yra medžioklės valstybės valdomuose profesionaliosios medžioklės plotuose, kurie įkurti moksliniais tikslais. „Tauro“ medžiotojų būrelio, Bradausko, Brazausko ir kitų, turinčių privatų plotą, pavyzdžiui, Kaišiadoryse, medžioklės mūsų nedomina. Bet tą dieną, kai jie išsinuomoja valstybinį plotą, pavyzdžiui, Punios šile, tegu būna malonūs ir viešinasi“, – sakė parlamentaras.
Konservatorė Aistė Gedvilienė dar praėjusiais metais siūlė viešinti tiek valstybei priklausančiuose, tiek privačiuose plotuose medžiojančiųjų pavardes, tačiau ši iniciatyva dar nebuvo pristatyta Seime, neįtraukus jos į sesijos darbų programą.
Pastarąjį siūlymą K. Mažeika vertina skeptiškai.
„Tada reikėtų viešinti ir visų „Rotary“ klubų, asociacijų, sambūrių, teniso būrelių ir kitų veiklų, kur dalyvauja politikai ir kiti viešieji asmenys ir kur galėtų būti bent menkiausia prielaida, kad ten gali būti kažkokių įtartinų pokalbių, narius“, – kalbėjo aplinkos ministras.
Prašo nepriešinti medžiotojų ir visuomenės
Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Rimantas Misevičius LRT.lt sakė neprieštaraujantis medžiojančiųjų profesionaliuosiuose plotuose viešinimui, tačiau nerimavo, kad kilęs ažiotažas gali supriešinti medžiotojus su visuomene.
„Jeigu tai nesikerta su įstatymu, aš nematyčiau nieko blogo, nes ten susirenka tie patys žmonės, kad ir politikai, jie yra medžiotojai. O ten jau jų individualus reikalas, ką jie ten tariasi ar daro. Gi gali susitarti kažkokius tuos užkulisinius susitarimus net nebūtinai toje medžioklėje“, – teigė R. Misevičius, pats medžiojantis daugiau nei 30 metų.
„Ar nuo to pagerės visuomenės ir medžiotojų santykis, aš nesu įsitikinęs, nes paskutiniu metu yra daroma (įtampa – LRT.lt) net šiek tiek dirbtinai“, – kalbėjo jis.
R. Misevičius teigė, kad apie 30 tūkst. žmonių vienijanti Lietuvos medžiotojų bendruomenė yra pakankamai skaidri, jos daugumą sudaro rajonų ir kaimų gyventojai, o ne verslo ar politikos elitas, daugiausiai medžiojantis mokamuose profesionaliosios medžioklės plotuose.
„Aš sakyčiau, kad tai vis dėlto yra normalūs žmonės, kurie pirmiausia yra gamtos mylėtojai ir savo visuomenės, bendruomenės gyvenimo dalyviai“, – sakė medžiotojų atstovas.
Jis tvirtino, kad incidentas, kai „valstietis“ J. Slapšinskas nušovė vaikingą stumbrę, diskredituoja bendruomenę.
Praėjus maždaug mėnesiui po šios medžioklės paaiškėjo, kad minėta stumbrė turėjo jauniklį, jis nugaišo vasario viduryje. Stumbras yra įtrauktas į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą kaip saugomas žinduolis.
„Aš pats esu medžiotojas, medžioju virš 30 metų ir stoviu lygiai toje pačioje barikadų pusėje – man garbės tai nedarytų. Tikrai norisi, kad kuo mažiau tokių incidentų būtų, kad kuo skaidresnė būtų ta bendruomenė“, – tvirtino R. Misevičius.
Stumbrė sausio pradžioje buvo nušauta Krekenavos–Naujamiesčio profesionaliosios medžioklės plote.
Iš viso Valstybinių miškų urėdija prižiūri ir medžiokles organizuoja 21 tokiame plote visoje Lietuvoje. Jie užima daugiau kaip 140 tūkst. hektarų.
R. Misevičius sakė, kad profesionaliosios medžioklės plotai daugiausia yra patrauklūs dėl ten esančių žvėrių gausos.
„Profesionaliosios medžioklės plotuose medžioklės vyksta rečiau, ten yra didesnė žvėrių gausa, tam yra skiriami pinigai nuolatiniam šėrimui, priežiūrai. <...> Ten yra didesnė populiacija tos faunos. <...> Jeigu žmogus susimokėjo, jis tikrai žino, kad nušaus“, – aiškino medžiotojas.
Reikia balanso
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Teisės skyriaus vadovė Žydra Klevinskaitė LRT.lt sakė, kad medžiotojo informavimas apie jo duomenų viešinimą gali būti suprantamas ir kaip asmens sutikimas, tai yra dalyvaudamas medžioklėje jis iš anksto žinos, jog asmens duomenys taps vieši.
Vis dėlto ji pabrėžė, jog šioje situacijoje reikalingas proporcingumas siekiant, kad medžioklėje dalyvaujantys asmenys savaime nebūtų baudžiami viešumu.
„Kiekvienu atveju reikėtų paieškoti teisingos pusiausvyros ir proporcingumo tarp saviraiškos laisvės ir asmens neturtinių teisių. Vien dėl to, kad asmuo dalyvauja medžioklėje, jis tikrai netampa viešuoju asmeniu ir kartu tikrai ne kiekvienu atveju kyla tas akivaizdus viešasis interesas (žinoti medžioklės dalyvius – LRT.lt)“, – teigė teisininkė.
Pasak jos, viešasis interesas gali atsirasti tuo atveju, kai, pavyzdžiui, įvyksta medžioklės pažeidimas. Tokiu atveju būtų galima viešinti ir medžioklėje dalyvavusių privačių asmenų pavardes, nes kilus viešajam interesui tokių asmenų teisių susiaurinimas yra pateisinamas.
Pagal Lietuvos įstatymus, viešasis asmuo yra valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ar asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje. Viešieji taip pat yra tie asmenys, kurie turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jų nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Ar po tokia sąvoka patenka stambaus verslo atstovai?
„Jeigu asmuo užsiima tam tikra komercine veikla, yra verslininkas, negalima sakyti, kad jis yra savaime viešasis asmuo. Kiekvienu atveju reikėtų individualiai nustatyti, ar verslininkas yra tiek stambus, kad jo nuolatinė kaip verslininko veikla turi įtaką viešiesiems reikalams.
Pirmiausias, svarbiausias kriterijus yra, ar verslas yra susijęs su nacionalinio saugumo objektais, ar jis daro įtaką viešiesiems, visuomeniniams gėriams, ar jis susijęs, pavyzdžiui, su sveikatos apsauga ar kitais dalykais, apspręstais Konstitucijoje.
Kitas dalykas, dabar mes žinome tą situaciją su didelio masto tarša, didžiule žala gamtai. Suprantame, kad tokią įtaką potencialiai galintis padaryti ir tokiu būdu pakenkti visuomenei plačiąja prasme galintis verslas tam tikra prasme prisideda prie viešojo intereso“, – sakė Ž. Klevinskaitė. Ji turėjo omenyje „Grigeo Klaipėdos“ vykdytą Kuršių marių taršą.
Naujienų agentūra BNS šią savaitę paskelbė, kad stumbrės nušovimu pasibaigusioje medžioklėje dalyvavo įtakingi politikos ir verslo atstovai, tokie kaip Seimo narys „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius, buvęs europarlamentaras socialdemokratas Zigmantas Balčytis, buvęs Seimo narys, kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas, įmonės „Grigeo“ didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis, „Biovelos“ bendraturtis Virginijus Kantauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ įkūrėjas Rolandas Valiūnas, kelių tiesimo įmonės „Fegda“ vienas akcininkų Arvydas Gribulis ir kiti.
