Lietuvoje

2020.02.19 15:51

Buvęs KT teisėjas apie teisinę Pakso situaciją: šita istorija tęsis 25 ar 30 metų

atnaujinta 16.26
Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.02.19 15:51

Vilniaus universiteto teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Egidijus Šileikis stebisi, kodėl iki šiol nėra išspręstas per apkaltą iš prezidento pareigų pašalinto Rolando Pakso teisinės situacijos. Jo manymu, pats KT turėjo aktyviau įsitraukti į Konstitucijos koregavimo procesą, o ne leisti klausimą spręsti Seimui, žinant, kad dėl Konstitucijos pataisų parlamente surasti konsensusą nepavyks.

Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos 74 straipsnio pataisai, kuria numatoma, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po 10-ties metų.

Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu. Ši pataisa atvertų galimybę iš prezidento posto po apkaltos pašalintam buvusiam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui R. Paksui kandidatuoti į parlamentą.

Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) dėl minėtos pataisos surengti klausymai. Posėdyje dalyvavęs Vilniaus universiteto profesorius, buvęs KT teisėjas E. Šileikis neslėpė pasipiktinimo, kad klausimas dėl R. Pakso teisių po to, kai Strasbūro teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas, iki šiol nėra išspręstas.

„Konstitucija keičiama ne dėl vieno žmogaus. Yra daugiau žmonių, kurie yra panašioje padėtyje“, – atkreipė dėmesį teisininkas.

E. Šileikis tikino matantis užburtą ratą, kai pats KT nesiima iniciatyvos spręsti iškilusios dilemos dėl asmenų, pašalintų iš postų per apkaltą, galimybių toliau dalyvauti politikoje ir kitoje veikloje, o Seimas nesugeba priimti Konstitucijos pataisų.

„Šita istorija tęsis 25 ar 30 metų“, – perspėjo buvęs KT teisėjas.

Jis neigiamai įvertino šiuo metu Seime svarstomą Konstitucijos pataisą, kuria siekiama numatyti, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po 10-ties metų. Anot E. Šileikio, neteisinga, kad asmuo, per apkaltą pašalintas iš posto, galėtų tapti Seimo, bet negalėtų eiti kitų pareigų, kurioms reikalingas priesaika.

„Kodėl valstybinė bendruomenė turi gintis, pavyzdžiui, nuo valstybės kontrolieriaus, jai juo taptų buvęs prezidentas, pašalintas iš pareigų apkaltos tvarka? [...] Tai būtų nuoseklu. [...] Draudžiama būti Vyriausybės nariu, bet leidžiama būti tautos išrinktuoju? Nesuprantu. [...] Kodėl Konstitucija asmeniui leidžia būti Seimo nariu, bet draudžia būti ministru?“, – svarstė teisės profesorius.

„Konstitucijos 60 straipsnio antra dalis vienareikšmiška – joje sakoma, kad Seimo narys gali būti skiriamas ministru pirmininku arba ministru. Kur yra korektiškumas, kai bandoma pakeisti šią normą, bet iš tikrųjų peršokama prie 74 straipsnio, numatant, kad toks asmuo negali užimti jokių kitų pareigų, kurių pradžia susijusi [...] priesaikos davimu“, – aiškino E. Šileikis.

Klausė, ar reikėtų pateikti kitą pataisą

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkų pateiktoje išvadoje teigiama, kad grupės Seimo narių pateiktas projektas dėl 74 Konstitucijos straipsnio keitimo yra abejotinas Konstitucijos vientisumo principo aspektu. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad priėmus šią pataisą, ne kiekvienas Seimo narys galės tapti ministru ar ministru primininku.

E. Šileikis teigė neslėpė kritiko ir pačiam KT. Anot jo, pats teismas galėtų aktyviau įsitraukti į Konstitucijos pataisas, o ne laukti kol Seimas priims atitinkamas įstatymo pataisas. Profesorius priminė, kad parlamentui jau ne kartą nepavyko priimti Konstitucijos pataisų, atsižvelgiant į Lietuvai nepalankų Strasbūro teismo sprendimą dėl R. Pakso.

„Kai kas sako, kad čia yra profesinės garbės reikalas. Manau, kad tai yra profesinės arogancijos reikalas. [...] O mums gresia sankcija, kuri pritaikyta Azerbaidžane“, – perspėjo E. Šileikis.

Seimo opozicijos lyderis, socdemas Julius Sabatauskas, reaguodamas į profesoriaus pastabas, svarstė, kad parlamente galima būtų inicijuoti naują Konstitucijos pataisą. Tačiau E. Šileikis perspėjo, kad Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

„Strasbūras nelauks metų“, – apie galimai Lietuvai gresiančias naujas sankcijas perspėjo E. Šileikis.

Lietuvos atstovė EŽTT: svarbu pastangų demonstravimas, o ne rezultatas

TTK klausymuose dalyvavusi Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Karolina Bubnytė pabrėžė, kad Lietuva, neįgyvendinusi 2011 m. Strasbūro teismo sprendimo dėl R. Pakso, išsiskiria ne tik Baltijos regiono ir Šiaurės Europos valstybių, bet ir visų Europos Sąjungos valstybių kontekste.

„Lietuva iškreta iš Baltijos ir Šiaurės valstybių konteksto, Lietuva išsiskiria ir visų Europos Sąjungos valstybių kontekste“, – atkreipė dėmesį K. Bubnytė.

„Konstitucijos keitimo būtinybę lemia nebe sankcijos taikymo grėsmė. Lietuva tarptautinėje arenoje jau yra atsidūrusi tarp valstybių, kurios įsipareigojimų nevykdo“, – perspėjo Vyriausybės atstovė EŽTT.

Tiesa, ji ramino, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas turėtų įvertinti Lietuvos pastangas siekti ištaisyti teisines spragas.

„Esamoje situacijoje svarbesnis yra pats pastangų pademonstravimas, o ne rezultatas. [...] Jeigu Seimo nariai manys, kad pataisa yra netinkama ir jos nepriims, Ministrų Komiteto akyse nebus taip blogai nei likti svarstymo procedūrose, kuri Konstitucijos pataisa būtų tinkamesnė, geresnė“, – kalbėjo K. Bubnytė.

Konstitucijos pataisų priimti nepavyksta

Strasbūro teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas. Nepavykstant priimti Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Seime jau keliskart yra pritrūkę balsų priimti pataisai, kuri leistų R. Paksui kandidatuoti. Pastarasis projektas, beveik prieš metus nesurinkęs reikiamų 94 balsų per priėmimą, būtų leidęs R. Paksui kandidatuoti ne tik į Seimą, bet ir į prezidentus.

R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu. KT pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

KT yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.