Lietuvoje

2020.02.19 13:49

Artėjant rinkimams – galvosūkis LRT: debatai privalomi, bet neįdomūs net politikams

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.02.19 13:49

Vis greičiau bėga mėnesiai, likę iki spalį vyksiančių Seimo rinkimų. Netrukus prasidės ir aktyvi rinkimų kampanija, kuomet gatves užpildys kandidatų nuotraukos, o televizijų eterius – kandidatų pasisakymai. Visuomeninis transliuotojas LRT visų vykstančių rinkimų metu transliuoja kandidatų debatus, tačiau ar būtent to tikisi rinkėjai ir ar tai geriausias kelias politikams parodyti save?

Kaip trečiadienį LRT surengtoje diskusijoje kalbėjo politologas Arvydas Grišinas, visuomeninio transliuotojo reikšmė rinkimų kampanijos metu tampa vis svarbesnė. Tai, anot jo, tarsi centrinė aikštė, kur susitinka įvairių miestų, kartų ir patirčių gyventojai.

„Bendrauju su jaunąja rinkėjų karta. Mano įspūdis, kad jiems svarbus nacionalinio transliuotojo vaidmuo. Daugiausia žinių jie susirenka iš socialinių medijų, todėl jiems svarbu pamatyti kitą demokratijos pusę“, – žurnalistės Ritos Miliūtės vestoje diskusijoje kalbėjo politologas.

Visgi neretai pastebima, kad debatų laidos nėra patrauklios žiūrovams, o ir politikai nesijaučia gaunantys pakankamai laiko savo idėjoms išsakyti. Tačiau visuomeninis transliuotojas yra įstatymais įpareigotas rengti debatus ir rinkimų laidas. Todėl LRT ir surengė diskusiją, kurioje kalbėta, ko reikėtų imtis, kad ir rinkėjai, ir kandidatai būtų patenkinti.

Rinkimams – dešimtys valandų?

Skaičiuojama, kad jei šių metų Seimo rinkimuose dalyvautų tiek pat asmenų, kandidatuojančių vienmandatėse apygardose, kaip 2016-aisiais, kone 70 valandų LRT televizijos eterio užimtų vien rinkimų laidos. Nemažesnė našta tenka ir LRT radijui, kur praėjusių rinkimų metu rinkimų kampanijos laidoms teko skirti 6 valandas per dieną. Kaip pastebėjo LRT RADIJO vadovė Guoda Litvaitienė, nemažai kandidatų pasirinko neateiti į radijo laidas.

„14-os apygardų nebuvo nė vieno kandidato atėjusio į eterį, 12-os apygardų atvyko tik po vieną kandidatą. Tai tokie debatai buvo vieno, buvo ir po du. Tokių apygardų, kad būtų atvykę visi kandidatai, nebuvo“, – skaičiais dalinosi G. Litvaitienė.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad debatai turi būti įdomūs rinkėjams, nes kitaip jie neturės prasmės. Šių metų rinkimų kampanijos, kaip patikino generalinė direktorė, debatai iš televizijos niekur nedings, o LRT turi gerų ir patrauklių idėjų, kaip sudominti rinkėjus.

Diskusija „Rinkimai ir LRT“

„Siekis užtikrinti lygiateisiškumą pjaunasi su įdomumu, su turiniu. Iš dalies turinys priklauso nuo moderatorių, nes jei skubės nutraukti, kai kandidatas eina į lankas, tai tikrai sulauksime priekaištų, kad neužtikrinome lygiateisiškumo. Didžiausią nepasitenkinimą ir norą patekti į televiziją reiškia tie, kurie yra mažiau žinomi“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Vilius Semeška kalbėjo, kad LRT rinkimų kampanijų metu patiria didžiulį krūvį, nes yra įsprausta į įstatymo rėmus. Pasak jo, nors problema dėl transliacijų televizijos eteryje yra sprendžiama, problemų išlieka.

„Džiugu, kad bent iš televizijos išimta pareiga transliuoti visus vienmandatininkus, bet lieka problema radijuje. Reikia pradėti diskusiją, kad LRT nebūtų toks apkrautas, kaip yra dabar. Ieškome geriausių sprendimų, kad ir įstatymas būtų įgyvendintas, ir rinkėjai būtų pasiekti“, – sakė V. Semeška.

Jam antrino ir VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė. Rinkimų komisijos vadovė kalbėjo, kad apkrauti visuomeninį transliuotoją tokiomis laidomis nėra normalu, o ir debatų laidos, anot jos, dažniausiai nėra įdomios.

„Turime pateikti visuomenei patrauklią, įdomią informaciją jiems suprantamu būdu. Turime orientuotis, kad informacija būtų pateikiama konkrečiai auditorijai, o ne švaistyti nacionalinio transliuotojo eterį“, – teigė L. Matjošaitytė.

Atranka – rimtesnė nei „Eurovizijoje“

Politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ tinklo koordinatorė Guoda Vaitiekutė kalbėjo, kad neretai politikai tarsi sklando padangėse ir yra nutolę nuo rinkėjo. „Žinau, ką renku“ patys organizuoja debatus skirtinguose šalies miestuose, kuriuose rinkėjai gali artimiau susipažinti ir užduoti klausimus kandidatams.

„Tokiuose renginiuose kiekvienas gali užduoti klausimą kandidatui. Beprotiškai svarbu įtraukti kuo daugiau visuomenės, ypač jaunų žmonių. <...> Tam tikri debatai, kurie užsakomi valstybės, nėra įdomūs net patiems politikams“, – pastebėjo „Žinau, ką renku“ atstovė.

G. Vaitiekutė taip pat kalbėjo, kad rinkėjų aktyvumas nėra lygus rinkėjų sąmoningumui, todėl svarbu ugdyti raštingą rinkėją: „Kas iš to, jei ateiname prie balsadėžės, bet po pusės metu nežinome, kas yra mūsų meras?“

Žurnalistas, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius svarstė, kad televizijos eteryje dažnai sunku įvertinti politiko sugebėjimus, nes jame dažniausiai matomos emocijos. Anot A. Katkevičiaus, politikas privalo girdėti rinkėjų lūkesčius, sugebėti savo idėjas formuluoti raštu, žodžiu, įstatymo kalba ir tai komunikuoti.

„Reikia padaryti, kad gautume papildomos vertės, o atranka turėtų būti rimtesnė nei į „Euroviziją“. Papildoma vertė – ateina vienmandatininkai į VRK, atlieka trijų minučių standartinį testą, ir mes tai transliuojame“, – juokavo A. Katkevičius.

Jis pasakojo pats vedęs debatus Marijampolėje, kuriuose dalyvavo 9 kandidatai į merus. Debatai truko beveik tris valandas. Per tiek laiko, pasak A. Katkevičiaus, galima pažinti kandidatą, tačiau televizijos ar radijo eteryje suteikiamų keleto minučių tikrai, jo manymu, nepakanka.

Ką siūlo patys politikai?

Diskusijoje dalyvavęs socialdemokratas Algirdas Sysas atviravo, kad pats ne kartą dalyvavo debatų laidose, nors po jų jautėsi nepasakęs rinkėjams to, ką norėjo, nes kandidatui teskiriamos dvi minutės. Politikas kalbėjo, kad kadangi yra vilnietis, į laidas atvyksta, tačiau klausė, ką daryti politikams, kurie, pavyzdžiui, gyvena Naujojoje Akmenėje ir į Vilnių turi važiuoti tris valandas ir ilgiau.

„Reikalinga diskusija, reikia pradėti kalbėti nuo partijų, komitetų, bet ne nuo asmenybių. <...> Net ir parodžius tas galvas žmonės pavardės dažniausiai nežinodavo (praėjusių rinkimų debatuose – LRT.lt), nebent šalia sėdėdavo žinomas žmogus, kuris vedė sąrašą. O ką pasakė – neišgirdo“, – sakė A. Sysas.

Jis kalbėjo, kad jei norima kokybės, reikia rengti diskusijas, kuriose būtų nagrinėjama viena konkreti tema, o ne kelios, kaip tai įprastai vyksta debatuose.

Parlamentarė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad visuomeniniam transliuotojui, o ir kitiems kanalams, per brangu transliuoti vienmandatininkų debatus, kurie aktualūs ne tik vienai konkrečiai apygardai: „Vienmandatininkų debatuose turime skirtingus žmones, kurie, kai pradeda diskutuoti, kiekvienas išeina iš savo varpinės. Žmonės apygardose paprastai mėgsta klausinėti dalykų, kurie susiję su savivaldos kompetencija.“

Anot politikės, nacionaliniuose debatuose turėtų dalyvauti ne asmenybės, o partijos, juose turėtų būti kalbama apie programines nuostatas ir pan. Asmenybių, t. y. vienmandatininkų, debatus I. Šimonytė siūlytų vykdyti ten, kur kandidatai ir yra renkami.

Šią idėją diskusijoje kėlė ir Seimo narys Povilas Urbšys, jam pritarė ir „valstietė“ Guoda Burokienė: „Tai geriausias būdas prieiti arčiausiai prie žmonių. Vienmandatėms apygardoms tai – idealus sprendimas, kaip susipažinti su rinkėjais. O daugiamandatėje reikėtų galvoti, kaip įdomiau pristatyti programas.“

G. Burokienė sakė pritarianti A. Syso idėjai, kad reikėtų rengti vieno klausimo ar vienos problemos diskusijas, nes kitu atveju „per problemas lekiama šuoliais“.

Taigi, jei būtų pasekta politikų siūlomu variantu, vienmandatininkų debatai vyktų apygardose, kur jie yra renkami. Pavyzdžiui, jei renkamas Akmenės–Mažeikių apygardos atstovas Seime, tai ten ir būtų rengiami debatai. Taip rinkėjai galėtų susipažinti su kandidatu, užduoti jam klausimus. G. Vaitiekutė kalbėjo, kad reikėtų ieškoti sinergijos ir, pavyzdžiui, LRT galėtų transliuoti „Žinau, ką renku“ vykdomus debatus.

LRT generalinė direktorė kalbėjo, kad visuomeninis transliuotojas galėtų prisidėti prie pirmojo turo debatų organizavimo regionuose, o antrame ture juos kviesti ir į LRT eterį.