Situaciją, kai Vilniaus oro uoste kone dvi savaites stovėjo orlaivis, siejamas su Rusijos prezidento draugu, oligarchu Jevgenijumi Prigožinu, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vadina keista, tačiau tikina, kad ekonominių sankcijų tokių asmenų turtui Lietuva pritaikyti negali. Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) iškelta idėja J. Prigožiną įtraukti į asmenų, kuriems taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, sąrašą.
„Keistai atrodo, tačiau mes turime elgtis juridiniame lauke ir, deja, ekonominės sankcijos, ką esame labai aiškiai išgirdę iš Europos Komisijos, yra ne nacionalinė kompetencija. Todėl norintiems įvesti kokias nors nacionalines ekonomines sankcijas vargu, ar galime kažką teigiamo pasakyti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė L. Linkevičiaus, paprašytas įvertinti situaciją.
L. Linkevičius kartojo, kad Lietuva vadovaujasi ES teisinėmis normomis, tad Lietuva į savo erdvę negali neįsileisti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turto, šiuo atveju – lėktuvo.
„Nacionaline prasme mes neturėtume galimybės įvesti kažką tokio kitokio negu Europos Sąjunga. Yra Europos Sąjungos rinka ir ji reguliuojasi centralizuotai“, – tikino ministras.
L. Linkevičius teigė įvairiuose ES struktūrose kėlęs klausimą dėl galimybės taikyti sankcijas ne tik konkretiems asmenims, bet ir jų verslams, turtui. Vis dėlto, pasak užsienio reikalų ministro, bendro sutarimo surasti nepavyko.
„Tai yra problema bendro konsensuso suradimo tarp Europos Sąjungos šalių, kur interesai kartais labai skiriasi“, – pažymėjo L. Linkevičius.
Jo manymu, tai, kad Lietuvoje nusileido asmens, kuris JAV sankcijų sąraše, lėktuvas įtakos Lietuvos ir JAV santykiams neturės. L. Linkevičius vylėsi, kad ateityje ekonominių sankcijų galimybės išsiplės.
„Mūsų santykiai su JAV yra puikūs ir supratimas yra, mes nuolat keičiamės informacija, mūsų sąjungininkai žino teisinę bazę, žino, kas vyksta. Taip kad aš manau, kad čia gali (sankcijų taikymą – LRT.lt) nulemti ir tam tikri ekonominiai svertai ateityje – įmonės, kurios įsivels į kažkokius ginčytinus ar abejotinus sandorius, gali turėti pasekmes. Įmonės turi mąstyti. Jeigu atsiranda netiesioginiai svertai ar galimybės netiesiogiai suvaržyti tų įmonių ekonominę veiklą, tai įmonės, prieš imdamos bendradarbiauti, turėtų labai stipriai pamatuoti“, – komentavo L. Linkevičius.
LRT.lt primena, kad orlaivis VP-CSP, siejamas su JAV sankcijų sąraše esančiu Rusijos verslininku J. Prigožinu, praėjusio penktadienio naktį išskrido iš Vilniaus oro uosto.
Orlaivis į Vilnių atvyko naktį iš sausio 27 į sausio 28 dieną lygiai vidurnaktį, iš Sočio Adlerio oro uosto. Pasak valstybės įmonės „Oro navigacija“ komunikacijos vadovo V. Beniušio, lėktuvas atvyko nekomerciniais tikslais, tai buvo bendrosios aviacijos skrydis.
Lėktuvas priklauso Kaimanų salose veikiančiai kompanijai, ji JAV Iždo departamento yra pripažinta materialiai susijusia su J. Prigožinu. Ši institucija įspėja apie grėsmes, kylančias teikiant paslaugas lėktuvui.
J. Prigožinas yra Jungtinių valstijų Iždo departamento sankcijų sąraše.
Prašys įrašyti į sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos
Situaciją dėl J. Prigožino lėktuvo nusileidimo Vilniuje trečiadienį aptarė NSGK. Komiteto posėdyje dalyvavęs VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys žurnalistams teigė, kad „Oro navigacija“ negalėjo neteikti oro paslaugų į Lietuvą nusileidžiančiam J. Prigožino lėktuvui.
„Lėktuvo registracijos numeris neidentifikuoja, kas yra savininkas ir ar šiam turtui taikomos sankcijos. Šiuo atveju, kadangi sankcijos šiam turtui Lietuvoje nebuvo taikomos, tai lėktuvas pakliuvo į Lietuvos oro erdvę“, – tikino M. Gustys.
Vis dėlto M. Gustys teigė, kad, jei būtų numatyta tvarka, kad tam tikrų asmenims dėl taikomų sankcijų negali būti teikiamos, tai „Oro navigacija“ neteiktų paslaugų ir tokių asmenų turtui.
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas žurnalistams sakė, kad komitetas sieks, jog J. Prigožinas atsidurtų sąraše asmenų, kuriems ir kurių turtui taikomos ES sankcijos.
„Asmuo tikrai yra gana žinomas ir žinomas tuo, kad yra artimas Kremliaus režimui, vienaip ar kitaip susijęs su privačia karine bendrija „Wagner“ ir tuo pačiu žinome, kad JAV jam taiko sankcijas pagal tris protokolus. Tai susiję ne tik su „Wagner“, bet susiję ir su kibernetiniu saugumu arba kišimųsi į rinkimų sistemas, todėl manome, kad Lietuva vienaip ar kitaip turėtų rodyti iniciatyvą, jog toks asmuo atsirastų ir ES sankcijų sąraše“, – tvirtino D. Gaižauskas.
Lėktuvas išskrido neremontuotas
Pasak NSGK pirmininko D. Gaižauskas, į Vilnių J. Prigožino lėktuvas nusileido remontui į vieną iš kompanijų, priklausančių verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamai aviacijos grupei „Avia Solutions Group“.
Pasak D. Gaižausko, nustatyta, kad orlaivis buvo atvykęs remontui į vieną iš kompanijų, priklausančių verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamai aviacijos verslo grupei „Avia Solutions Group“.
„Žinome, kad atvyko remonto darbams, bet remontas, kiek žinome, nebuvo daromas, paaiškėjus tam tikrai informacijai – kad vis dėlto šitam orlaiviui taikomos JAV iždo departamento sankcijos“, – kalbėjo NSGK vadovas.
D. Gaižauskas patikslino, kad, jei J. Prigožinui būtų taikomos ES sankcijos, jo lėktuvas į Lietuvą nebūtų galėjęs nusileisti. NSGK pirmininkas teigė nežinantis, kodėl lėktuvas nebuvo suremontuotas.
NSGK posėdyje dalyvavęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Vidas Mačaitis teigė, kad lėktuvo, kuris nusileido Vilniuje, įgulą sudarė du asmenys, kurie buvo patikrinti.
„Lėktuvas išvyko vasario 13 dieną su tais pačiais įgulos nariais, kurie tą pačią dieną atvyko ir po poros valandų su lėktuvu išvyko“, – tikino V. Mačaitis ir pridūrė, kad keleivių lėktuve nebuvo.
Siūlo imtis ir Lietuvos įmonių
NSGK pirmininko pavaduotojas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad Lietuva į sankcijų taikymo klausimą turėtų pažvelgti kitaip. Jo manymu, Lietuvos įmonėms, kurios bendradarbiauja su asmenų, kuriems taikomos sankcijos, verslais, turėtų būti taikomi tam tikri apribojimai.
„Pavyzdžiui, sankcionuoti tas lietuviškas įmones, kurios bendradarbiauja su sankcionuojamais žmonėmis, kurie yra mūsų vadinamajame Magnickio sąraše. Jeigu kokia nors įmonė nori padaryti remontą kokios nors odiozinės figūros lėktuvui, galbūt turėtų nedalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar strateginiuose projektuose. Reikia galvoti kūrybiškai“, – aiškino parlamentaras.
L. Kasčiūno įsitikinimu, Lietuvoje taip pat turėtų būti daugiau dėmesio skiriama į „juoduosius sąrašus“ įtrauktų asmenų finansinėms, turto operacijoms.
„Persekioti turtą yra labai sudėtinga, nes jį perregistruoja per tarpininkus ir panašiai. Turėtume turėti instituciją, kuri galėtų ne tik stebėti, kaip „vaikšto“ terorizmui skirti pinigai, bet ir, pavyzdžiui, žiūrėti, kaip turtas „vaikšto“ tarp sankcionuojamų asmenų“, – pažymėjo NSGK pirmininko pavaduotojas.
