Lietuvos sveiko gyvenimo ekspertai ragina gerinti savijautą ir sveikatą maisto produktais bei rekomenduoja imtis radikalių dietos pokyčių.
Portalo lrytas.lt straipsnyje „88 metų mokslų daktarė pamokė, kaip valyti organizmą: tai gali padėti išgydyti net vėžį“ teigiama, kad grikių dieta ne tik šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, bet ir gali padėti išsigydyti vėžį. LRT FAKTAI aiškinasi, kaip tokius pažadus vertina medikai.
Siūlo imtis iššūkio
Straipsnyje teigiama, kad net ir sergant sunkiomis bei pavojingomis ligomis, pasak sveiko gyvenimo ekspertų, mityba gali pagerinti savijautą arba net padėti išsigydyti.
Cituojama sveiko gyvenimo būdo žinovė Ksavera Vaištarienė tvirtina, kad pasninkas, badavimas padeda esant „organizmo užterštumui“, o konkretus siūlomas receptas – griežta 10 dienų grikių dieta.
„Viena moteris 20 dienų taip maitinosi ir net pirmos stadijos vėžį įveikė. Vien tik valgydama grikius. Taip pat laikantis dietos patartina gerti petražolių arbatą“, – cituojama K. Vaištarienė.
Šie patarimai socialiniuose tinkluose sklinda jau nebe pirmą kartą – prieš kelerius metus „Facebooke“ tūkstančiai žmonių, remdamiesi tos pačios K. Vaištarienės patarimais, ėmėsi „grikių iššūkio“ – „grikiautojai“ pasakojo metantys svorį, taisantys įvairias sveikatos problemas, kruopų vajų aprašė ir žiniasklaida, jis taip pat populiarus užsienyje.
LRT.lt tuomet jau rašė, kad dietologai rekomenduoja prieš imantis drastiškos dietos pabandyti atsisakyti tik mažiausiai naudingų produktų.
Onkologas: pacientai gali jaustis geriau
Gydytojas onkologas chemoterapeutas Leonidas Gatijatullinas, dirbantis Vilniaus universiteto Onkologijos institute, teigia, kad mityba gali teigiamai paveikti savijautą. Tačiau, anot jo, moksliniai tyrimai aiškiai sako, kad išgydyti nuo vėžinių susirgimų gali tik tradicinės medicinos priemonės.
„Tinkama mityba gerai veikia savijautą, tačiau nedaro įtakos [pacientų] išgyvenamumui. Vien tik dėl mitybos pacientas negyvena ilgiau, nei pacientas, kuris nekoreguoja savo mitybos. Galutiniame rezultate efektą turi tik gydymas“, – vėžinių pacientų tyrimų rezultatus aiškina medikas.
Pasak jo, nieko nuostabaus, jei mityba susirūpinę, sportuoti ir keisti dienos režimą ėmęsi ligoniai pasijunta geriau – esą tokį poveikį pajustų ir sveiki žmonės, nusprendę keisti įpročius. Tačiau gydantis onkologinius susirgimus tai – papildoma priemonė, o ne gydymosi metodas.
„Į papildomos arba alternatyvios medicinos sąvoką įeina dietos, mitybos korekcijos, žolinių vaistų vartojimas, sportas“, – sako L. Gatijatullinas.
Gydymosi psichologija
Teigiamą alternatyvių priemonių poveikį specialistas aiškina ir psichologiniu aspektu. Anot jo, onkologiniai ir kiti pacientai ne visada sulaukia išsamių rekomendacijų iš gydytojų, todėl kaipmat pasijunta geriau, paėmę situaciją į savo rankas.
„Kitos priemonės papildo veikimą ir realizuoja lūkesčius, kurių nepatenkina tradicinė medicina. Tie lūkesčiai dažniausiai tokie: sveikatos priežiūros įstaigose pacientai negauna nurodymų, mažai rekomendacijų, pavyzdžiui, kaip maitintis.
O kai pacientas pradeda reguliuoti mitybą arba vartoti kokius nors žolinius preparatus, jis pateisina lūkesčius, kad jis įtrauktas į procesą, lyg pats sau gydytojas. Tai psichologinis aspektas, kitokių mokslinių įrodymų nėra“, – aiškina L. Gatijatullinas.
Alternatyvi medicina gali padėti organizmui atsigaunant
Pasak gydytojo onkologo, rimti susirgimai didelei daliai žmonių tampa paskata mesti žalingus įpročius – alkoholio vartojimą ir rūkymą. Jis tai vertina teigiamai. Tačiau esant onkologiniam susirgimui ir vartojant žolinius preparatus, laikantis dietų, medikas rekomenduoja pasitarti su savo gydytoju.
„Mes tada suprantame, pavyzdžiui, kodėl būtent tokie [paciento] kraujo rodikliai, galbūt jie silpnėja dėl to, kad pacientas badauja, o gal jis ką nors vartoja, galima alerginė reakcija“, – sako medikas.
Norintiems imtis mitybos permainų, jis rekomenduoja veikti ne savo nuožiūra, o pasidaryti išsamius tyrimus, parodančius, kokių medžiagų trūksta, o kokių per daug. Esą gydytojas dietologas, remdamasis šiais rodikliais, gali paaiškinti, kodėl pacientą užklupo vienos ar kitos ligos. „Tačiau tai jau yra mokslinis požiūris“, – sako L. Gatijatullinas.
Mediko teigimu, esant vėžiniam susirgimui, jis patartų kliautis tradicine medicina ir stengtis gydytis taip, kaip paskiria medikai. „Kai gydymas baigiasi, tuomet jau galima kažką koreguoti, mitybą, vartoti žolinius vaistus, gal pakeisti savo gyvenimo būdą“, – pataria jis.
L. Gatijatullino teigimu, tradicinės ir alternatyvios medicinos supriešinti nereikėtų.
„Kartais žmonės sako: atsisakysiu tradicinio gydymo, eisiu į netradicinį, išeina toks supriešinimas. Medicina yra moksliškai įrodyta, o alternatyvioji medicina ją papildo – čia jokiu būdu nėra prieštaravimo“, – apibendrina gydytojas.
Fitoterapeutas: nesutikau nė vieno paciento, vėžį išsigydžiusio mityba
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos kabineto fitoterapeutas Juozas Ruolia teigia, kad dažnai klaidingai manoma, jog laikantis griežtų dietų, medžiagų negauna ir vėžinės ląstelės – tai nėra tiesa.
„Nustatyta visame pasaulyje: pirmiausia reikia pašalinti naviko telkinį: operacija, radioterapija, vaistais, o tada jau padeda saikinga mityba. Tačiau kad maistu būtų galima sunaikinti naviką – per 20 metų nesutikau nė vieno paciento, išsigydžiusio maistu“, – teigia fitoterapeutas.
Jo žiniomis, gydymo metu aminorūgščių, riebalų rūgčių, vitaminų ir mikroelementų perteklius gali ne padėti, o pakenkti rezultatams, tačiau dėmesį sveikam gyvenimo būdui reikėtų skirti persirgus, kad liga neatsinaujintų.
„Po naviko pašalinimo, kad navikas nepasikartotų, neatsirastų pakartotinai, pritinka ir imunitetą gerą turėti, ir antioksidantus vartoti, ugniažolę“, – teigia J. Ruolia.
Bus galima gauti kompensaciją už alternatyvios medicinos žalą
Pasiteiravus Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijos dėl alternatyvių vėžio gydymo metodų vertinimo ir reglamentavimo, jos atstovai pateikė atsakymą, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamos tik tos priemonės, kurių vertė yra pagrįsta moksliniais įrodymais, „gydomasis poveikis ženklus“.
Metų pradžioje Seimas priėmė įstatymą, pirmą kartą apibrėžiantį ir reguliuojantį alternatyviosios medicinos sritį.
„Naujovės leis žmonėms lengviau pasirinkti paslaugas ir praktikas, geriau suvokti, kas yra gydymas, o kas – sveikatinimas. Be to, srities reglamentavimas sumažins galimybes žmonėms patirti žalą sveikatai, o jei taip atsitiktų – leis reikalauti kompensacijų iš tokių paslaugų teikėjų.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos PSDF lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turės susimokėti patys“, – atsiųstame atsakyme komentavo SAM Asmens sveikatos departamento direktorė, laikinai vykdanti ministerijos kanclerio funkcijas, Odeta Vitkūnienė.
Pseudomokslas
Psichologiniu požiūriu alternatyvūs būdai gydyti onkologinius susirgimus dažnai atrodo patrauklūs ir lengvai suprantami. Vis tik medikai teigia, kad tai – tik papildoma priemonė, galinti pagerinti bendrą savijautą nepriklausomai nuo to, ar sergate, ar esate sveikas. Tuo tarpu mokslo tyrimai teigia, kad išgydyti vėžį, t. y. padidinti tikimybę išgyventi susirgus, gali tik tradicinės medicinos priemonės – operacijos, chemoterapija ir spindulinė terapija.
