Naujametinė politikų, verslininkų ir visuomenėje kitaip žinomų asmenų medžioklė, kurioje buvo nušauta stumbrė, toliau kaitina aistras. Akivaizdus noras nuslėpti nemalonią istoriją, neviešinami medžiotojų sąrašai, galiausiai etikos problemos, kai kartu medžioja verslininkai ir politikai, atveria dar nemažai žaizdų. Nors medžioklės taisyklės nuolat buvo griežtinamos, o baudos didinamos, panašu, tai neišsprendė visų problemų.
Apie medžiokles, politikų etiką ir kitas aplinkosaugos problemas „Dienos temoje“ žurnalistas Raigardas Musnickas kalbina aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką.
- Jūs jau turite tą medžioklės lapą, kiek aš žinau, ar ne? Galima pažiūrėti į jį šiek tiek?
K. Mažeika: Tai nėra viešas dokumentas.
- Kodėl jis žalias?
K. Mažeika: Todėl, kad tai yra griežtos atskaitomybės dokumentas, ką būtent Valstybinių miškų urėdija ir daro, tai visus registruotus dokumentus griežtai saugo, kolekcionuoja ir laiko tam dalykui, jeigu įvyktų panašus atvejis kaip šis, kad būtų visi duomenys vienoje vietoje.
- Bet jūs sakėte, kad ne visas pavardes pažįstate ar išvis nepažįstate. Ten pavardės labai sunkiai turbūt surašytos, čia nespausdintomis raidėmis parašyta?
K. Mažeika: Taip, čia yra ranka rašytas medžioklės lapas. Medžioklės lapus paprastai pildo medžioklės vadovas, kuris atsakingas už tą medžioklę. Šiuo atveju yra vienas iš girininkų, medžioklės vadovo, jeigu neklystu, su pareigomis. Tai iš tiesų, kalbant apie pažįstu – nepažįstu, jeigu iš viešosios erdvės tą žmogų esi matęs ir žinai, jeigu asmeniškai nesi su juo bendravęs neformalioje aplinkoje, tai aš neskaitau, kad tą žmogų pažįstu.
- Bet Rimantą Sinkevičių jūs pažįstate? Jis jūsų koalicijos partneris?
K. Mažeika: Jeigu kalbant apie politikus, tai tikrai pažįstu ir Rimantą Sinkevičių, ir kitus politikus, kurie tame sąraše yra, bet turbūt jų vietoje ką pirmiausiai pasakyčiau, kad tokie žmonės kaip politikai, jie turėjo pirmiausia turbūt pasakyti savo nuomonę apie tą medžioklę, nes turbūt žinome, kad tai tikrai buvo įdomu visiems ir po kažkiek laiko komentuoti arba išsakyti savo teiginius, ar tai vertina blogai, ar gerai, manau, kad jau yra po laiko.
- Bet iš to sąrašo, kurį jūs turite, ten daugiau pavardžių galite pavardyti šalia tų, kurios jau buvo pasakytos? Ar jūs išskaitėte bent jau, suprantate, kokios tai pavardės?
K. Mažeika: Aš jų pats neįskaičiau, ką jūs galite matyti, kad gana sudėtinga. Aišku, galima pagal medžiotojo bilieto numerį, iš duomenų bazės galima matyti, tačiau tai, ką šiandien pavedžiau Valstybinių miškų urėdijos vadovui, kad per rytojų išsiaiškintų tų žmonių sutikimus, kad galėtume tą sąrašą paviešinti. Turbūt paradoksas, bet Duomenų apsaugos įstatymas, Europos Sąjungos direktyva šiandien leidžia galbūt kartais ir piktnaudžiauti arba vienų ar kitų duomenų neatskleisti be to žmogaus sutikimo, tai vėlgi kad kai kurie kolegos sako, kad ne tokio slaptumo duomenys yra paviešinami arba dokumentai, tai nemanau, kad tokia praktika turime vadovautis ir iš tiesų tikrai čia nieko nėra labai slapto. Dalis žmonių jau ir prisipažįsta, kad buvo toje medžioklėje ir ją vienaip ar kitaip komentuoja.
- O prisipažįsta, kad jie matė, kaip įvyko įvykis, kai buvo nušauta stumbrė?
K. Mažeika: Turbūt to matyti labai praktiškai neįmanoma, nebent šalia galėjo stovėti vienas ar kitas žmogus, bet dažnai varyminės medžioklės metu statomi asmenys kas 50, 100 ir daugiau metrų. Tokiomis atkarpomis, kur linijoje vienas kito medžiotojas praktiškai nemato, tai iš tiesų nebent gali girdėti šūvį.
- Tai kitaip sakant, Jonas Slapšinskas, kuris šioje istorijoje yra dabar teisiamas personažas, jis jeigu nušovė, jeigu tikėti, kad jis nušovė, tai jis palaukė, kol baigsis medžioklė, ir paskui vyko visas veiksmas toliau kitiems nežinant. Kažkas buvo daroma su ta stumbre, kaip suprantame?
K. Mažeika: Kadangi medžioklė yra gana rizikingas užsiėmimas, medžioklės vadovas nustato taisykles ir netgi medžioklėje laiko egzaminą dėl saugumo. Anksčiau turėdami per metus 5–7 atvejus, kai medžioklės metu būdavo mirtinai sužalojami žmonės, tai paskutiniai metai turbūt laimingi, kad tų atvejų praktiškai neturime, tiktai tokių smulkių sužeidimų. Tačiau reikia akcentuoti, kad nepasibaigus varymui, vadinasi, kol varovai neateina, kol medžioklės vadovas neleidžia, iš savo vietos pajudėti praktiškai neįmanoma, negalima. Tai draudžia medžioklės taisyklės ir tvarka. Tai tokiu atveju, kas atliko šūvį...
- Bet jeigu J. Slapšinskas viską būtų oficialiai daręs – nušovė, atėjo ten, pasakė visiems: žinote, situacija tokia, tai būtų sužinoję, vadinasi, jis slėpė.
K. Mažeika: Aš nemanau, kad jis slėpė. Jis turbūt turėjo pranešti medžioklės vadovui, kurioje vietoje. Nes prie kiekvieno prieina medžioklės vadovas ir klausia, kur buvo atliktas šūvis, į kurią pusę. Jeigu žvėris ar sužeistas pasižymi kryptį, kuria nubėgo, ir po varymo eina kiti varovai ieškoti su medžiotoju. Tai yra nustatyta tvarka, kaip ieškomas sužeistas žvėris. Jeigu žvėris krito vietoje, iš karto organizuoja...
- Bet nebuvo jokio oficialaus pranešimo, viskas iš gandų.
K. Mažeika: Tai turbūt tam ir vyksta tyrimas, kuris išaiškins, kas kokiu metu buvo atlikta, kas kam pranešė, kaip vyko toliau medžioklė, ar turėjo būti sustabdyta. Tai tie dalykai turbūt paaiškės tyrimo metu. Bet šioje vietoje nematau jokios problemos, jeigu žmogus prisipažino, nebando neigti, kad jis rado negyvą tą stumbrę, galbūt iš vakaro buvo nušauta ir taip toliau, tai, manau, jau yra tam tikras geras signalas ir geras pavyzdys tikrai prisiimti atsakomybę už neteisingai paleistą šūvį.
- Gerai, o sumaišyti, sakykim, stumbrę su šernu, jums, kaip medžiotojui, dažnai taip nutinka? Reikia kokių ypatingų sąlygų?
K. Mažeika: Nežinau, turbūt situaciją tikrai sunku vertinti, kaip ten buvo toje vietoje, bet aš asmeniškai esu matęs ir stumbrą, aišku, stumbryne, ne kažkur laukuose, nes Suvalkijoje jų paprasčiausiai nėra. Šernų esu tikrai nemažai matęs ir ne vieną sumedžiojęs, bet turbūt sunku pasakyti, kokiomis aplinkybėmis, manau, mano asmeninė nuomonė, kad tai buvo atsitiktinis netikėtas šūvis, neatsakingai paleistas, kur galbūt medžiotojas norėjo per optiką pažiūrėti į bėgantį stumbrą. Tai mano tik tokia versija.
- Opozicija siūlo dabar tobulinti medžioklės įstatymus. Visų pirma jie klausia, kodėl nebuvo tikrintas blaivumas sausio 2 d. ir kodėl protokolai buvo surašyti aplaidžiai? Kad bauda būtų mažesnė, įtaria, ir taip toliau. Ką jūs galvojate?
K. Mažeika: Aš galvoju, kad opozicija galbūt sprendžia pagal save, ką jie veikia ir kokio stovio buvo sausio 2 d. Bet aplinkosaugininkai turi visas teises patikrinti medžiotojų blaivumą ir manau, kad jeigu buvo tyrimas, medžioklės vadovas taip pat atsako už medžiotojų būseną ir tikrai, jeigu bus nustatyta arba būtų nustatyta, kad dalyvavo medžioklėje neblaivus medžiotojas, tai didžiulė atsakomybė tenka ir medžioklės vadovui.
- Atsakomybė yra – praranda šautuvą?
K. Mažeika: Tai jeigu medžioklėje medžiotojo girtumas didesnis daugiau negu 0,4 promilės, tokiu atveju prarandamas ir ginklas, ir teisė medžioti. Ir visos kitos su tuo susijusios sankcijos. Tai tikrai šiais laikais turbūt labai drąsu sakyti, kad medžiotojai miškuose šlaistosi ginklais neblaivūs.
- Kaip jūs vertinate politikų ir verslininkų dalyvavimą tokiose medžioklėse, kai dabar eina klausimas apie kotletus, o iš tikrųjų ten dalijamas grobis bendrai, trofėjai visokie ir visa kita?
K. Mažeika: Kalbant apie medžioklę, lygiai taip pat galime kalbėti ir apie tenisą, golfą, turbūt ir tą patį kotleto valgymą. Turbūt visa tai nėra problema, kol nesukelia interesų konflikto. Ir jeigu kyla interesų konfliktas dėl vienokių ar kitokių veiksmų, manau, pirmiausia tai atsakomybė pačių politikų ir viešųjų asmenų, kurie dalyvauja tuose veiksmuose, ir tai, kas vyksta, ar jie ten susimokėjo, tai turbūt klausimų nekyla, nes tikrai turbūt jau šiais laikais gali visi leisti sau susimokėti už vieną ar kitą atliekamą paslaugą ar hobį. Bet kiek tai suderinama su tuo visuomenės žinojimu, tai turbūt yra kiekvieno asmeninė atsakomybė.
- Daugelis komercinių medžioklės plotų yra nuostolingi. Nelabai duoda kokios naudos valstybei. Kada jūs ruošiatės atsisakyti šitų medžioklės plotų?
K. Mažeika: Jau praeitais metais man pradėjus eiti pareigas atsisakyta septynių medžioklės plotų vienetų. Yra paskelbti aukcionai ir juos perėmę privatūs asmenys ir būreliai. Tai iš tiesų galima tik pasakyti pavyzdį – taip, kai kuriais atvejais, kodėl būtent reikėjo 20–30 m. tuos plotus nuostolingus laikyti, kai po aukciono galima matyti, kad tas medžioklės plotas tiek pelno galėtų gauti tik per 100 m. Turbūt atsakymas kalba už save. Tai artimiausiu metu tikrai bus dar daugiau tų aukcionų, kurie įvyks ir tų plotų bus atsisakyta.
- Dar apie stumbrus. Nors jie įrašyti į Raudonąją knygą, kažkada Algirdas Brazauskas su Jozefu Oleksiu nušovė du stumbrus, man atrodo, ir su kitais premjerais jis ten šaudė į juos. Ir buvo „vsio zakonno“, bet dabar, kalbant apie kitus, yra siūlymas leisti medžioti stumbrus aukciono tvarka, kaip tai daro lenkai, galima kokius 5–7 sumedžioti neišnaikinant populiacijos, tai nepakenktų populiacijai. Ką jūs galvojate apie tai?
K. Mažeika: Tai tas jau vyksta. Šiandien yra, tik dar nelicencijuojama veikla, o ekspertai, tai yra Saugomų teritorijų tarnybos kartu su stumbrininkais, kurie tikrai išmano stumbrų fiziologiją ir mato pagal jų elgseną, ar tai išstumti seni gyvūnai iš bandos, kurie tikrai neturi jokios reikšmės, svarbios reikšmės populiacijai. Tokius stumbrus tikrai verta sumedžioti ir ne tik dėl to, kad galbūt nusipirktų kažkas licenciją, bet dėl to, kad jie gali turėti ir ligų, ir taip toliau.
- Medžioklės kultūra, jeigu trumpai, keičiasi, ar ne?
K. Mažeika: Tikrai manau, kad medžioklės kultūra keičiasi. Aišku, kai kurie tokie atvejai tikrai yra didelė dėmė ir tas šaukštas deguto puoselėjant medžioklės kultūrą. Bet tai, ką daro medžiotojai, jeigu pažiūrėtume medžiotojų šventes, medžiotojų renginius, turbūt tai, kas vyksta ir viešosiose erdvėse, ir bendradarbiavimas su bendruomenėmis, su savivaldybėmis. Manau, tai tikrai gerieji pavyzdžiai, perimti iš užsienio, kas turbūt suteikia vilčių, kad ta kultūra eina geru keliu.
- Ar „valstiečių“ partijai atsilieps šita medžioklė?
K. Mažeika: Manau, tikrai Valstiečių partijai yra iškelti gerokai didesni lūkesčiai ir turbūt kartelė nei kitoms partijoms, nes turbūt ir tų pavyzdžių yra daug blogesnių ir prastesnių, ir daug didesnę žalą atnešusių tiek valstybei, tiek žmonėms. Tai tikrai mes tą suprantame, priimame ir tik džiaugiamės, kad būtent tas žmogus prisiima visą atsakomybę, mes taip pat vertiname kaip blogą elgesį ir tikrai jokių dangstymų arba bandymų iš naujo tą žmogų kažkaip reabilituoti tikrai nėra ir turbūt jis turi atsakyti už savo veiksmus, kaip ir kiekvienas.
- Ir paskutinis klausimas apie vieną žmogų – Aplinkos apsaugos departamento vadovą Vaidą Laukį. Jūs davėte jam šiokį tokį kreditą ten sukurti naujus planus, pasiūlymus. Jūs pasitikite juo? Ar jau matėte kažkokius planus? Ar vis dėlto bus su juo kažkas daroma?
K. Mažeika: Tikrai pasitikėjimo kreditas ir tas laikas senka. Artimiausiu metu laukiu ir tikrai galėsiu įvertinti tai, kas yra padaryta, ir tai, kas planuojama daryti, tai manau, kad ta žinia bus tikrai netrukus.
