Tik gavusi mokyklos tarybos pritarimą, savivaldybės taryba galėtų priimti sprendimą reorganizuoti mokyklą. Tokį Švietimo įstatymo pakeitimą inicijavo „valstiečiai“ Vida Ačienė ir Valius Ąžuolas.
V. Ačienė tvirtino, kad tokia pataisa siūloma siekiant spręsti konfliktines situacijas ir gavus bendruomenių prašymų.
Seimo narė sakė, kad bendruomenės nuogąstauja, kad į jų nuomonę neatsižvelgiama priimant sprendimą dėl mokyklos pertvarkos ar uždarymo.
„Tai ir skatina keisti teisės aktą, kuris reglamentuoja mokyklų tinklo pertvarką. Negalvojama apie jaunas šeimas, kaip jos kelsis į rajoną, kai ten nėra mokyklų, darželių“, – sakė Seimo narė.
Seimo narys „valstietis“ V. Ąžuolas pabrėžė, kad dabar svarbų sprendimą priima savivaldybė, neatsižvelgdama į vietos bendruomenės nuomonę ir poreikius.
„Rinkimai įvyko. Ten, kur norima ką nors drastiškai daryti, geriausias momentas uždaryti, nukirsti kaip kirviu, ačiū bendruomenei už nuomonę, bet taryboje turime daugumą ir nubalsuosime, kaip mums reikia“, – sakė V. Ąžuolas.
Anot jo, tai yra mitas, kad švietimo tinklo išlaikymas yra finansinė našta.
„Dažniausiai kaltinamos mažos mokyklos. Netgi uždarius visas mažas mokyklas, švietimui pinigų padaugėtų tik 10 proc. Reikėtų paneigti tą mitą. Neišgelbėtų mokyklų uždarymas.
Visi gyventojai, kurie gyvena savivaldybėje, moka mokesčius. Ar žmogus turi teisę žinoti, ar jis gaus darželį, švietimo paslaugą, pavežėjimą? Jis turi gauti atsakymus. Kiekviena bendruomenė turi žinoti, kas jos laukia. Jei ateina sprendimas, kad mokykla bus uždaroma, reorganizuojama, turi gauti visus atsakymus, kur vaikas galės lankyti mokyklą“, – kalbėjo Seimo narus V. Ąžuolas.
Jis sakė, kad, uždarius biblioteką, kultūros centrą, o paskui ir mokyklą, reiškia ne ką kita, o kaimo uždarymą.
„Mokykla skirta ne tik mokiniui ir mokytojui, visa bendruomenė ten renkasi, sportuoja“, – sakė V. Ąžuolas.
Švietimo įstatymo 44 straipsnio pakeitimą inicijuojantys Seimo nariai įsitikinę, kad tuo atveju, kai objektyviai mokyklą reikia uždaryti, tarkime, mažame miestelyje yra dvi, o mokinių pakanka vos vienai, bendruomenė suprastų, kad reikia pertvarkos.
V. Ąžuolas tikras, kad galimas ir klasių jungimas, tarkim, per kūno kultūros, muzikos pamokas.
„Jei yra aštuoni vaikai, mokama už visą komplektą, jei tik septyni vaikai, gaunama pusė pinigų. Ar mokytojas dirba su 8 vaikais, ar su 30 vaikų, didelis skirtumas. Vaikas 30 mokinių klasėje nesulaukia pagalbos.
Kuo siekiame švietime? Ar sutaupyti pinigų, ar kad vaikai gautų tai, ko jiems reikia?“ – klausė V. Ąžuolas.
Reorganizuoja keturias mokyklas
Savo nuomonę išsakė ir „valstiečių“ surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavęs Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Dabar šiame rajone uždaromos arba reorganizuojamos keturios mokyklos.
„Mes vieni iš tų, kurie vykdo tinklo pertvarkos programą, kuri apima 2016–2020 m. Visą tą laiką dirbama tiek su švietimo bendruomene, vietos bendruomene. Daugiausia dirbama su tėveliais tų vaikų, kurie nebegalės lankyti mokyklos, kurią lankė“, – sakė Panevėžio rajono meras.
Jis pateikė pavyzdį – Panevėžio rajono Žibartonių pagrindinės mokyklos taryba pritarė mokyklos pertvarkai.
„Su visais aptariame pokyčius. Mes tai seniai darome. Aplinkybės, kurios verčia tai daryti, susijusios su pinigėliais.
Kaip bendruomenė nepritars, jei mato, kad gretimoje mokykloje yra puikios sąlygos mokytis, užtikrinama galimybė patekti į tobulesnę, bet nutolusią ugdymo įstaigą“, – sakė P. Žagunis.
Anot mero, ilgainiui tokiam sprendimui pribręsta ir mokyklos bendruomenė, ir vietos gyventojai.
Tačiau Panevėžio rajono vadovas sutiko, kad reikėtų ir saugiklio tiems atvejams, kai nėra galimybių išlaikyti mokyklą, kad kliūtimi ją uždaryti netaptų bendruomenės pasipriešinimas.
Pasitiko su šakėmis
Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas sakė, kad, įdiegus tokį pokytį, susiklostytų įdomi situacija.
„Faktas, kad reikia bendrauti su bendruomene, pasiklausti jos, įtikinti, paaiškinti, kodėl vienas ar kitas sprendimas daromas, reikalauti, kad taryba nepriimtų sprendimų nepasitarusi su bendruomene, tai yra logiška.
Bet jei reikės oficialaus pritarimo, kils problema.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kalba, kad turi būti žiūrima ir iš ekonominės pusės. Ką daryti, kai klasės mažos, jungtinės, matyti, kad perspektyvos nėra, o bendruomenė nepritaria? Savivaldybėms pačioms išlaikyti?“ – kalbėjo meras.
Jis prisiminė, kai prieš kelerius metus į jo vadovaujamo rajono Kiemėnų mokyklą Rugsėjo 1-ąją neatėjo nė vienas mokinys.
„Arba dar 1996-aisiais norėjome vieną mokyklą uždaryti. Dar nepatyrę buvome, nepasitarę su bendruomene. Nuvažiavome to pasakyti, vos ne su šakėmis sukilo.
Akivaizdu, kad reikia kalbėtis“, – sakė G. Gegužinskas.
Šiuo metu Pasvalio rajone pertvarkomos dvi mokyklos. Daujėnų pagrindinė mokykla prijungiama prie Pasvalio „Lėvens“ gimnazijos, o pradinė – prie Pumpėnų gimnazijos. Narteikių pradinė mokykla, kuriai priklauso ir Joniškėlio vaikų darželis, bus prijungta prie Joniškėlio gimnazijos.
„Taip darome dėl administravimo. Kad galėtume išlaikyti vieną administratoriaus, direktoriaus, etatą, reikia 120 vaikų“, – paaiškino meras.
2019-aisiais buvo sujungtos Pajiešmenių ir Krinčino mokyklos.
„Žinoma, kad buvo ginčų, kalbų. Bet pinigų mokykloms išlaikyti juk reikia“, – sakė G. Gegužinskas.
