Lietuvoje

2020.02.18 18:22

Savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, bet dar yra kur dirbti: tarp pažeidžiamiausių – senjorai

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.02.18 18:22

Higienos instituto paskelbti duomenys rodo, kad nuo 2013 metų savižudybių skaičius ir toliau mažėja, tačiau atotrūkis nuo ES vidurkio 100 tūkst. gyventojų vis dar išlieka apie 2,5 karto. Galime pasidžiaugti, kad mažėja vyrų savižudybių, tačiau senjorų savižudybių skaičius išlieka stabilus, pastebi suicidologas Paulius Skruibis.

Išankstiniais 2019 metų duomenimis, Lietuvoje pernai įvyko 650 savižudybės, tačiau šis skaičius iki balandžio mėnesio dar bus tikslinamas.

Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas, psichologas P. Skruibis tvirtina, kad per penkerius metus įvairiose Lietuvos vietose atsirado kur kas daugiau savižudybių prevencijos priemonių. Jo teigimu, keičiasi lietuvių požiūris į savižudybę ir emocinę pagalbą, tačiau sunku pasakyti, ar tai yra svarbiausia savižudybių skaičiaus mažėjimo priežastis.

Psichologas svarsto, kad kažkiek įtakos galėjo padaryti 2018 metų sausį įvestas alkoholio pardavimo laiko ribojimas bei reklamos draudimas, tačiau priduria, kad savižudybių skaičiaus mažėjimas fiksuojamas nuo 2013 metų, todėl tai sieti tik su alkoholio prekybos ribojimu neišeitų.

Anot P. Skruibio, su mažėjančiu savižudybių skaičiumi galėtume sieti teikiamą pagalbą bei prevencijos programų pokyčius. Vis dėlto psichologas atkreipia dėmesį, kad nemažą reikšmę turi socialiniai ir ekonominiai rodikliai – pastebėta, kad ekonominės krizės metu savižudybių daugėja būtent vyrų grupėje.

Mažėja vyrų savižudybių

Duomenys rodo, kad vyrai žudosi 4–5 kartus dažniau nei moterys, tačiau pastebima, kad bėgant laikui nusižudančių vyrų skaičius mažėja.

Nuo 2016 iki 2018 metų Vilniuje padaugėjo suteiktų psichiatrinio bei psichosocialinio profilio paslaugų, kai žmogus galvoja apie savižudybę, sako P. Skruibis. 2016 metais Vilniuje buvo suteikta 10 proc. tokių paslaugų, 2019 metais – 40 proc., tai yra keturis kartus daugiau. Moterims 2016 metais buvo suteikta beveik 30 proc. tokių paslaugų, o 2019 metais – beveik 60 proc.

Nors iki šiol žymiai daugiau moterų gauna psichosocialines paslaugas, moterų grupėje tokių paslaugų prieinamumas augo du kartus, o vyrų grupėje – keturis kartus, pastebi P. Skruibis. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl vyrų savižudybių skaičius mažėja sparčiau, svarsto psichologas. Vis dėlto tyrimas buvo atliktas Vilniaus mieste, pabrėžia P. Skruibis, todėl negalima teigti, kad tokia pati situacija yra ir likusioje Lietuvos dalyje.

Iškeltų tikslų nepasieksime

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys konservatorius Mykolas Majauskas akcentuoja, kad savižudybių skaičiaus atotrūkis nuo Europos Sąjungos vidurkio dar išlieka labai reikšmingas. Anot jo, gerai, kad savižudybių mažėja, tačiau mažėjimo mastai lėtėja.

Lietuvos sveikatos strategijoje iškeltas tikslas iki 2025 metų savižudybių skaičių sumažinti iki Europos Sąjungos vidurkio – tai reikštų 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šiuo metu Lietuvos savižudybių rodiklis yra didžiausias tarp ES valstybių, o 2018 m. duomenimis 100 tūkst. gyventojų teko 24 savižudybės.

P. Skruibio teigimu, jei savižudybių mažėjimo tempas išliks toks, koks jis yra dabar, tokio tikslo nepasieksime: „Savižudybių mažėja ne tokiais kiekiais. Kiekvienais metais mažėja 5–9 proc., tikrai ne 50 proc. Jei viskas vyks taip, kaip dabar, pasiekti tokį skaičių per kelerius metus būtų sunku“.

Psichologas teigia, kad norint, jog pradėtų vykti pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje ir atsirastų daugiau paslaugų, reikalinga didelė inercija – viskas neįvyksta per kelis mėnesius ar metus, sako jis.

Klijuojama etiketė optimizmo neprideda

Nepaisant mažėjančio savižudybių skaičiaus visoje Lietuvoje, Vilniuje savižudybių rodikliai išlieka stabilūs – per daugiau kaip penkerius metus šis skaičius beveik nepasikeitė. Anot P. Skruibio, Vilniaus mieste yra fiksuojama palyginus mažai savižudybių, todėl čia sudėtingiau pasiekti daugiau pokyčių.

Nors savižudybių Lietuvoje mažėja, atotrūkis nuo ES vidurkio 100 tūkst. gyventojų vis dar išlieka apie 2,5 karto. Kaip sako P. Skruibis, ir tokiais duomenimis reikia džiaugtis: „Kuo ilgiau nešiojamės etiketę, kad esame labiausiai besižudanti šalis Europoje, tuo labiau tai neprideda optimizmo ir atsparumo pačiais sunkiausiais gyvenimo momentais. (...)

Tačiau ką reiškia tas džiaugsmas? Ar tai reiškia, kad turime sustoti ir nieko nebedaryti? Tikrai reikia tęsti darbus – jei savižudybių mažėtų taip, kaip mažėja dabar, vis vien lieka ilgas kelias ir ilga istorija. Svarbu iš to džiaugsmo nesustoti dirbti“, – ragina psichologas.

Vieni pažeidžiamiausių – vyresnieji

2018 metais amžiaus grupėje virš 75 metų buvo užfiksuota 115 savižudybių, o, kalbant apie savižudybių skaičius 100 tūkst. gyventojui, ši amžiaus grupė tampa pažeidžiamiausia. Verta pažiūrėti ankstesnių metų duomenis, sako P. Skruibis. Anot jo, duomenys šioje grupėje iš esmės nepasikeitė ir siekia 38–39 atvejus 100 tūkst. žmonių.

Prevencijos programos, socialiniai ir ekonominiai veiksniai vyresniųjų amžiaus grupę veikia mažiau, tvirtina psichologas. Pavyzdžiui, išskiria jis, vykdant Kupiškio rajono savižudybių prevencijos projektą pastebėta, kad sunkiausia buvo kovoti su pagyvenusių žmonių savižudybėmis.

Kaip to priežastis P. Skruibis išskiria vyresnių žmonių patiriamą izoliaciją, vienišumą bei nedideles pajamas. Tokiame amžiuje žmonės pradeda jaustis našta artimiesiems, priduria psichologas.

„Kalbame apie paslaugų trūkumą. Klausimas, kiek tie žmonės, kurie turi rūpintis pagyvenusiais tėvais, gali atsiremti į valstybines paslaugas. Jei ne, tai tampa didžiule problema tiek artimiesiems, tiek pačiam žmogui“, – kalba suicidologas.

Mirtingumas dėl savižudybių mažėja

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Sandra Mekšriūnaitė pažymi, kad paskutiniais 2018 m. duomenimis 100 tūkst. gyventojų teko 24 savižudybės, o iš viso tais metais užfiksuotos 683 savižudybės.

Išankstiniais 2019 m. duomenimis, Lietuvoje buvo 650 savižudybės, tačiau šis skaičius iki balandžio mėnesio dar bus tikslinamas, priduria ji.

S. Mekšriūnaitė akcentuoja, kad nuo 2013 metų mirtingumas dėl savižudybių kasmet mažėja.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikaltos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiūsių artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga infomrcija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba pasichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės