Lietuvoje

2020.02.26 18:40

Lietuvos kurortai vadovaujasi tyrimais, kuriems daugiau nei 30 metų

Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.02.26 18:40

Lietuvoje nėra kurortologinių mokslinių tyrimų sistemos. Sanatorijos ir SPA centrai vadovaujasi mineralinio vandens ir gydomojo purvo prieš daugiau nei tris dešimtmečius sukurtomis metodikomis. Tobulėjant ligų diagnostikai ir prevencijai bei gydymui, kurortai pageidauja nuoseklaus valstybės požiūrio atnaujinant kurortinių tyrimų laboratorijos veiklą.

Sveikatos ministras sako esą ir dabar niekas netrukdo mokslininkams užsiiminėti tyrimais, o kurti atskirą įstaigą neplanuojama.

Natūralūs gamtiniai ir klimatiniai veiksniai – mineralinis vanduo, gydomasis purvas, oras – teigiamai veikia žmogaus organizmą, dėl to gyventojai ir svečiai iš užsienio renkasi Lietuvos kurortus. Tačiau gydytojai pasigenda poveikio sveikatai mokslinio pagrindimo – kurortologinių tyrimų.

„Pačiam klientui turbūt ir psichologiškai yra svarbu, kada mes gydome ir žinome, kad tai tikrai turi poveikį“, – teigia Druskininkų „Eglės“ sanatorijos gydytojas.

„Mes renkam medžiagą, nemažai turime jos sukaupę įvairiomis ligomis sergančių, tačiau ji yra sudėta į stalčius, taip ir stovi, bet mes vis tiek ja vadovaujamės“ , – teigia Birštono „Tulpės“ sanatorijos direktorė Liucija Patinskienė.

Sanatorijose vadovaujamasi prieš tris ir daugiau dešimtmečių sukurtomis metodikomis, remiamasi ankstesne patirtimi, nors medicina ir ligų diagnostika tobulėja.

„Vadovaujamės senosiomis 1986–1990 metų kurortoligijos laboratorijos mokslininkų patvirtintomis taisyklėmis , literatūros sąrašais ir kitais moksliniais darbais, atliktais Italijoje, Prancūzijoje“, – teigia „Druskininkų gydyklų“ vadovas Kęstutis Ramanauskas.

Kurortoliginių tyrimų laboratorija, veikusi Druskininkuose, uždaryta prieš dešimtmetį, Birštone – prieš beveik tris. Atskirus tyrimus, kaip, pavyzdžiui, paskutinį „Kelio sąnario artrozės gydymą mineraliniu vandeniu ir purvu“ ar kitus atlieka tik atskiri mokslininkai, gavę projektams lėšų.

Sukurti mokslu pagrįstus sveikatos stiprinimo ir grąžinimo kurortuose metodus buvo vienas iš praėjusios Vyriausybės prioritetų, tačiau tai liko kalbomis. Kurortų asociacija ragina Vyriausybę atnaujinti kurortologinių tyrimų programą.

„Numatyti lėšas, vienai ar kitai universitetinei įstaigai, kurios lėšas panaudotų kurortologiniams moksliniams tyrimams. Bendradarbiaujant mes galėtume prisidėti savo bazėmis, bet jeigu kalba būtų apie biudžetus savivaldybių, nešti kurortologinių tyrimų naštą būtų labai sunku“, – sako kurortų asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad verslui reikia bendradarbiauti su mokslininkais.

„Gal būtų prasminga su tuo pačiu verslu pabandyti pabendradarbiaut, pagalvot kaip bent dalį mokslininkų sumotyvuoti, gal verslas galėtų sugeneruoti tam tikrą paramą, kad tai nebūtų konkursiniai pinigai“, – pasakoja sveikatos apsaugos ministras.

Mokslinių tyrimų rezultatus būtų galima panaudoti rinkodarai, įstaigoms siekiant tarptautinių sertifikatų ir akreditavimo, o tai paskatintų atvykstamąjį turizmą.