Lietuvoje

2020.02.16 15:30

Kauno kolegijos dėstytojos žodžiai sukėlė pasipiktinimo bangą – kalbėjo apie privalomą eutanaziją mirtinai sergantiems ir senukams

Augustinas Šemelis, Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.02.16 15:30

Socialiniuose tinkluose pasklido Kauno kolegijos dėstytojos paskaitos įrašui, kuriame studentams pasakojama apie būsimą privalomą eutanaziją mirtinai sergantiems bei senyvo amžiaus žmonėms, nes šie esą nenaudingi ekonomikai.

Pati dėstytoja sako, kad jos teiginiai buvo nepagrįsti. Vis dėlto tokie pasisakymai gali būti ir visuomenėje vešančių stereotipų padarinys: sociologai pastebi, kad Lietuvoje diskriminacijai dėl amžiaus vis dar skiriama mažiau dėmesio, nei dėl lyties ar kilmės.

Šią savaitę šios Kauno kolegijos dėstytojos, kadaise išrinktos šalies Metų mokytoja, žodžiai paskaitoje sukėlė didelį atgarsį: „Po truputį bus įvedinėjama eutanazija. Eutanazija bus privaloma mirtinai sergantiems ir senukams. Ta prasme, kad neleis, nes ekonomikai tai yra nenaudingi žmonės.“

Paskaitos pavadinimas, kurioje šie žodžiai buvo pasakyti, pavadinta žmogaus sauga.

„Kadangi šnekame apie žmogaus saugą ir, paveikta šių dienų realybės, kadangi virusai ir ligos mus puola, norėjau iššaukti studentų diskusiją, kaip jaunimas reaguoja, kaip jie supranta. Galbūt aš per įtaigiai pasisakiau ir studentai manęs nesuprato“, – teigia Kauno kolegijos dėstytoja Žydronė Žarskienė.

Paskaitoje taip pat buvo kalbama apie koronavirusą ir tai, kas jį sukelia. Paskaitoje buvęs studentas dėstytoją palaiko.

„Koronavirusas kilo iš šikšnosparnių patiekalų, buvo perduotas tas virusas iš retų gyvūnų. Kažkas sugalvojo pagaminti tą šikšnosparnių sriubą ir iš to kilo tas virusas. Tai kaip Žydronė Žarskienė ir sakė, tas virusas buvo pagamintas“, – sako Kauno kolegijos studentas Mantas Anza.

„Išsakydama per įtaigią savo nuomonę, matomai, paveikiau studentus nekaip. Čia buvo mano klaida“, – sako dėstytoja.

Savo pasisakymą apie būsimą privalomą eutanaziją ekonomikai nenaudingiems mirtiniems ligoniams ir senyvo amžiaus žmonėms dėstytoja vadina nepagrįstu.

„Aš manyčiau, kad nepagrįsti buvo mano teiginiai, iš nepagrįstų šaltinių, ir daugiau tas nebus teigiama studentams“, – tikina ji.

Pasak sociologo Romo Lazutkos, diskriminacija dėl senyvo amžiaus Lietuvoje gaji ir tokie pasisakymai gali būti visuomenėje vešinčių stereotipų išdava.

„Ypatingai gaila, kad net ir įstatymuose tai yra. Valstybės tarnyboje, netgi akademinėje srityje įstatymai diskriminuoja žmones pagal amžių. Yra numatyta, kad nuo 65 metų žmonės nebegali aplikuoti į konkursus, tarkime, profesoriaus vietai užimti, nebegali išlikti valstybės tarnyboj. Kur tai matyta? Mes, viena vertus, skundžiamės, kad stinga darbo jėgos, kita vertus, netgi pagal įstatymus diskriminuojame. Mes turime didžiulę problemą“, – tikina profesorius.

Eurobarometro praėjusių metų duomenimis, 59 procentai Lietuvos gyventojų mano, kad darbdavių nusistatymas būtent dėl amžiaus labiau lemia žmogaus įsidarbinimo galimybes, nei dėl kilmės ar lyties.