Pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ragina Lietuvą netylėti dėl Baltarusijoje stūksančios Astravo atominės elektrinės (AE). Jo nuomone, už šio projekto kyšo Rusijos ausys.
Šeštadienį Seime surengtas pirmasis Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimas. Šis Sąjūdis sieks, kad jėgainės elektros energija nepatektų į Europos Sąjungos (ES) rinką, būtų sustabdyta tolesnė jos plėtra, Lietuva ir ES imtųsi priemonių atominės elektrinės saugumui užtikrinti.
Taip pat skaitykite
Sveikinimo žodį taręs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė neabejojantis, kad Astravo AE kelia pavojų visai Rytų Europai.
„ES vienybė yra vienas iš būdų užtikrinti regiono saugumą. [...] Turime užtikrinti, kad elektra iš trečiųjų šalių, kai pažeidžiami tarptautiniai reikalavimai, nebūtų prekiaujama ES rinkoje“, – kalbėjo V. Pranckietis.
Savo ruožtu jis ragino Seimo narius kartu kreiptis į aukščiausius ES pareigūnu, siekiant atkreipti dėmesį į Astravo AE pavojingumą.
„Siūlau pagalvoti apie bendrą partijų susitarimą dėl Astravo ateities“, – apie dar vieną iniciatyvą užsiminė parlamento vadovas.
Mato Kremliaus ranką
Suvažiavime dalyvavęs profesorius V. Landsbergis savo kalboje teigė, kad rūpestis dėl Astravo AE neturėtų likti tik vienos Lietuvos rūpesčiu. Pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas neslėpė manantis, kad nors branduolinė jėgainė buvo pastatyta Baltarusijoje, šiame projekte neabejotinai dalyvauja ir Rusija.
„Supraskime paprastus ir visuotinius dalykus. Kai agresorius puola, jis nepaiso žmoniškumo ir neprašo aukos leidimo. Kai Stalinas susitarė su Hitleriu, jie neprašė nei Lenkijos, nei Suomijos ir kitų Baltijos šalių leidimo.
Todėl mirtinai pavojingas, žeminantis Lietuvos užpuolimas per Astravą yra dar viena Kremliaus agresija. Pirmiausia taip, ir joks čia „verslas“. Nevyniokim į vatą. Satelitai šiame užpuolime tik pasitarnauja, o dirigentas – Kremliuje. Kol būsim, tol priešinsimės. Avinėlių tylėjimas būtų kapituliacija“, – suvažiavime kalbėjo V. Landsbergis.
Politiko teigimu, Sąjūdis prieš Astravo AE yra pranešimas pasauliui, kad „Lietuva nekapituliuoja“.
„Lietuva sako „ne“. Vyriausybių tylėjimas turi baigtis. Kraustykitės, eksperimentinių bombų statytojai, nuo mūsų sostinės į atokesnę vietą. Kreipkitės į Europą dėl papildomų persikraustymo išlaidų. Pritarsim, paremsim jūsų baltarusišką savarankišką prašymą“, – aiškino V. Landsbergis.
Jis tikino, kad, jei branduolinė jėgainė yra traktuojama kaip eksperimentas, tai šis eksperimentas turėtų būti vykdomas „ne Vilniaus kiemelyje“.
„Tai ir darykite savo eksperimentą – būtų normalus atsakymas – „už keturių ar keturiasdešimt kilometrų nuo Maskvos Kremliaus. Leiskit aušinimo vandenis į Maskvos upę, palikit ramybėj mūsų upelių motutę Nerį ir visą Nemuno baseiną. Juolab, kad su jūsų darbų kokybe ir atsakomybe, tai iš seno pažįstama sovietinė „chaltūra“.
Incidentai po incidentų. Pagrindinis statybų vadovas Dmitrijus Romaniecas jau pernai pabėgo susigriebęs už galvos. Nenori Černobylio konstruktoriaus likimo. Incidentai ir vėl slepiami, praneša mūsų VSD. Baltarusija pradėjo teisminius tyrimus, o Rusija liepė nutraukti. Statybų tempai svarbesni už saugą“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Ragino veikti dviem kryptimis
Jo teigimu, prezidentas Gitanas Nausėda esą apie Astravo AE pavojingumą kalba santūriai ir kelia klausimą, kodėl šiam projektui nebuvo priešintasi anksčiau. V. Landsbergio teigimu, būtent Sąjūdis prieš Astravą ir yra tas pasipriešinimas. Savo ruožtu jis tikino girdintis Sąjūdžio oponentų skleidžiamus melus.
„Melagingos naujienos ir apkalbų virusai skiriami pakirsti mūsų orumą ir atsparumą. Juk ir apie aną didįjį Lietuvos išsivadavimo sąjūdį panašiai skleidė – tai tik būrelis nepatenkintų, visi kiti laimingi po Stalino saule. Jei Astravas pažadins mus gyventi, o dar – dorai gyventi, - tai bus didžioji to monstro nauda“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Anot jo, nesiginti nuo Astrave AE yra savižudybė arba vaikų žudymas. V. Landsbergis ragino nesusivilioti pasiūlymais pirkti pigesnę elektrą.
„Yra karštai pasisakančių už branduolinę eutanaziją. Sako, iš Astravo parduos mums branduolinių grabnyčių pigiau. Yra siūlančių gintis tik dėl vaizdelio, ne iš visų jėgų. Mat pernelyg atkakliai gindamiesi, dar kam nors nepatiksime. Baudžiauninkas tuoj ima krūpčioti... [...] Virš Vilniaus antai kabinama Astravo giljotina, o senovėj sakydavo, kad po kartuvėmis žolė neauga“, – tikino V. Landsbergis.
Jis tikino, kad Astravo AE klausimu reikia veikti dviem kryptimis. Pirmiausia, pasak V. Landsbergio, būtina pažadinti lietuvių sąmoningumą, įrodyti jiems, kad branduolinė jėgainė šalia Lietuvos sienos yra pavojinga. Be to, V. Landsbergis ragino Lietuvą kreiptis ir į pačią Baltarusiją.
„Astravas akivaizdžiai sumanytas ne vien kaip kerštas nepriklausomai Lietuvai, bet ir tam, kad Baltarusijos neliktų. Mes norim, kad liktų. Lietuvos pasipriešinimas – tai Baltarusijos gynyba. O, kad padėtį taip suprastų Baltarusijos vadovas! Šia dvasia yra parengtas mūsų Suvažiavimo laiškas Aliaksandrui Lukašenkai. Tą draugišką kreipimąsi svarstysime tarp dokumentų. Atrodo, ir Lukašenka nori, kad Baltarusija išliktų. Pasipriešink, ir Lietuva rems“, – kalbėjo V. Landsbergis.
„Kas ką apgaus tame deržavininkų išdalytame „Astravo pokeryje“? Daug vilčių dėl Kremliaus gerosios valios nėra, todėl geriau būtų permaišyti kortas ir išdalyti jau nežymėtas iš naujo ir kitoje vietoje. Manau, kad ir Baltarusijai tai gelbėjimosi kelias. Kita vieta”, – pridūrė politikas.
Buvęs Ukrainos ministras: turite pateikti pasiūlymą, kurio Baltarusija negalėtų atsisakyti
Sąjūdžio prieš Astravo AE suvažiavime dalyvavęs buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas savo kalboje prisiminė Černobylio AE avariją. Jis tikino, kad ši tragedija pakeitė Ukrainą visam laikui, pakeitė ir Ukrainos žmonių gyvenimus visam laikui.
P. Klimkinas pažymėjo palaikantis lietuvių pasipriešinimą Astravo AE.
„Niekada nėra per vėlu. Nesakykite, kad galbūt yra per vėlu, kad „praradome per daug laiko“. Mes, ukrainiečiai, suprantame, kad niekada nėra per vėlu, jei turi paramą. Tačiau, draugai, visų pirma, Jums reikia solidarumo“, – į susirinkusiuosius kreipėsi P. Klimkinas.
Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras teigė, kad Lietuva kovoje su Astravo AE privalo pasitelkti labai konkrečią viziją.
„Jums reikia konkrečios vizijos, kaip laimėti. Tai neturi būti kova dėl kovos. Tai yra kova dėl Jūsų gyvenimo. Taip, tai yra susiję su nacionaliniu saugumu, bet kalbame apie Jūsų gyvenimus, apie Jūsų sveikatą“, – tikino P. Klimkinas.
„Visiškai teisinga sakyti Baltarusijai, kad ji, prieš pradėdama eksploatuoti atominę elektrinę, turi žengti žingsnius, kad branduolinė jėgainė atitiktų visus reikalavimus“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu P. Klimkinas ragino dėl Astravo AE pradėti dialogą su Baltarusiją, tačiau pateikti pasiūlymus, kurių baltarusiai negalėtų atsisakyti.
„Turime teikti pasiūlymus Baltarusijai. Turime pateikti tokį pasiūlymą Baltarusijai, kurio ji negalėtų atsisakyti. [...] Abejoju, ar dabartinė Baltarusijos lyderių karta eis Vakarų keliu, todėl jiems reikia pateikti pasiūlymų paketą. [...] Kuo greičiau sugebėsite padėti Baltarusijai išeiti iš Rusijos įtakos zonos, tuo greičiau bus išspręstas ir Astravo atominės elektrinės klausimas“, – kalbėjo užsienio svečias.
Baltarusijos nepriklausomybės akto signataras: tai yra V. Putino ir A. Lukašenkos elektrinė
Į Sąjūdžio prieš Astravo AE suvažiavimą atvykęs Baltarusijos nepriklausomybės akto signataras, „Europos dialogo“ centro vadovas Anatolijus Liabedzka tikino, kad Astravo AE yra jungtinis Baltarusijos ir Rusijos vadovų projektas.
„Teisingiau būtų ten pakabinti kitą ženklą prie Astravo jėgainės – „V. Putino ir A. Lukašenkos atominė elektrinė“, – Seime kalbėjo A. Liabedzka.
Anot jo, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka savarankiškai priima sprendimus, kurie yra jam naudingi, bet nepagalvoja apie savo žmonių, kitų valstybių žmonių likimus.
„Šiandien A. Lukašenka negina šalies suvereniteto. [...] Jis gina tik savo valdžią ir svajoja apie savo vietą istorijoje“, – pažymėjo Baltarusijos nepriklausomybės akto signataras.
Jis sveikino lietuvius su Sąjūdžio prieš Astravo AE iniciatyva ir ragino imtis tolesnių veiksmų – vykti į patį Astravą.
„Reikia Lietuvos politikams važiuoti į Baltarusiją. Vilniuje, Briuselyje kalbėtis, kreiptis į valdžios institucijas yra patogu, bet važiuokime į Astravą, į Černobylį, rinkime parašus ant tarptautinės peticijos prieš Astravo atominę elektrinę“, – ragino A. Liabedzka.
