Lietuvoje

2020.02.15 12:35

Kaune gimusi anarchizmo ikona nelegaliai aprūpindavo kontraceptikais ir suplanavo politinę žmogžudystę

Kaune gimusios ir JAV anarchijos motina vadinamos Emmos Goldman gyvenimas lengvas nebuvo. Ji tapo feministe, moteris nelegaliai aprūpindavo kontraceptikais ir net kėsinosi į turtingiausius JAV žmones.

Pasaulio istorijoje – daugybė išeivių iš Lietuvos, litvakų, paliko ryškius pėdsakus. Daugelis jų galbūt labiau žinomi kituose kraštuose nei mūsų valstybėje. Viena iš tokių asmenybių yra E. Goldman. Jos vardą žino istorikai, ypač tyrinėjantys anarchizmo, feminizmo istoriją. Lietuvoje ši asmenybė, gimusi Kaune, žinoma mažiau.

Praėjusiais metais pasaulis minėjo 150-tąsias jos gimimo metines. Vadinasi, kad Emma yra gimusi 1869-aisiais. Autentiški dokumentai, saugomi Lietuvos valstybės istorijos, liudija ką kita.

„Pradėjus ieškoti informacijos archyvuose, randame Kauno miesto žydų bendruomenės gimimo metrikų knygas ir ten randame įrašą, kad E. Goldman yra gimusi 1870-ais metais, todėl jos 150-tosios gimimo metinės turėtų būti minimos šiais metais“, – pastebi istorikas Arvydas Pakštalis.

Maža to, neseniai buvo rasti duomenys, liudijantys ir tai, kad tuomet, 1870-taisiais, carinei Rusijai priklausiusiame Kaune gimė Goldman, bet visai ne Emma.

Anarchijos ragana arba naujoji Žana d'Ark: kodėl Amerika bijojo Kaune gimusios Emmos Goldman?

„Abramas Goldmanas, Šliomos sūnus, ir Feiga Taube, Maušos dukra, susilaukė Mirijam Chajos“, – atkreipia dėmesį A. Pakštalis.

Skleidė nepatogias idėjas

Į bendruomenės sąrašus M. Chaja buvo įrašyta, teigiama, sinagogoje, kuri stovėjo dabartinių Jakšto ir Pilies gatvių sankryžoje. Per laiko audras sinagogos pastatas neišliko, o iš plytų, iš kurių kadaise ji buvo sumūryta, jau sovietiniais laikais buvo pastatytas šis pastatas.

„Šiandienos žmogaus akimis E. Goldman veikiausiai turėtume laikyti žmogumi, pralenkusiu savo laiką. Tai buvo asmenybė, kuri 19 amžiaus pabaigoje ir 20 amžiaus pradžioje skleidė tokias idėjas, kurioms to meto visuomenė dar nebuvo pasiruošusi, jos buvo nepaprastai pažangios. Dėl to galbūt ji tapo tokia nesuprasta ir nepriimta“, – teigia istorikė, dr. Ugnė Marija Andrijauskaitė.

E. Goldman mama Feigė Taubė, palaidojusi nuo tuberkuliozės mirusį vyrą ir likusi našle su dviem dukromis – Helena ir Lena, ištekėjo antrą kartą – už Abrahamo Goldmano. Netrukus gimė Emma.

Skleidė tokias idėjas, kurioms to meto visuomenė dar nebuvo pasiruošusi.

„Dažnai klaidingai nurodoma jos gimimo vieta. Daug kur rašoma, kad E. Goldman yra gimusi Vilijampolėje, bet tuo metu, kai ji gimė, Kaunas ir Vilijampolės miestelis buvo atskiri dariniai, atskiros žydų bendruomenės, kurios turėjo savo gimimo, mirime ir vestuvių knygas. E. Goldman gimimo įrašas yra Kauno žydų gimimo knygoje, o ne Vilijampolėje“, – akcentuoja A. Pakštalis.

Tiesa, Abrahamas laukė sūnaus. Ponas Goldmanas laikėsi požiūrio, kad žydų mergaitės turi mokėti ruošti gefilte fish – žydišką žuvies patiekalą, virti bulves ir gimdyti vaikus.

„Ji bėgo nuo tėvo smurto. Kadangi vaikystėje ji buvo labai atkakli, tėvas dažnai sakydavo, kad „aš tave, žiurke, užmušiu“. Tėvas norėjo ją prievarta ištekinti, kad ji tik virtų, skalbtų ir gimdytų vaikus. O joje esantis laisvas pradas buvo, matyt, gamtos duotas“, – pasakoja žmogaus teisių aktyvistė, dr. Marija Aušrinė Pavilionienė.

E. Goldman gimimo įrašas yra Kauno žydų gimimo knygoje.

Smurtas, ne tik fizinis, bet ir seksualinis, apie ką vėliau liudijo pati Emma, buvo pradžia, kai ėmė formuotis Emmos pažiūros į moters vietą pasaulyje.

„Patyrusi tėvo smurtą ir neapykantą, ji pasakė niekada neturėsianti vaikų. Ji nenorėjo, kad vaikai augtų neapykantoje, patirtų smurtą. Ji tapo akušere, nes, pati atsisakiusi vaikų, ji norėjo priimti ateinančius į pasaulį vaikus, ypač mergaites. Ji sakė „kai aš priimsiu mergaitę, aš jai sušnabždėsiu „maištauk“, – teigia M. A. Pavilionienė.

Kai aš priimsiu mergaitę, aš jai sušnabždėsiu „maištauk“.

Persikelia į JAV

Yra skirtingi liudijimai, kur ir kiek dar gyveno Emmos šeima, kol pasiekė JAV. 1885-ieji, Emmai penkiolika metų. Jos vyresnė sesuo Helena nusprendžia vykti į JAV, kur jau gyvena dar viena jų sesuo – Lena. Tėvas Abrahamas su tuo griežtai nesutinka. Tuo metu šeima gyvena Sankt Peterburge ir Emma pagrasina, kad ji nusiskandins Nevos upėje. Galiausiai tėvas nusileidžia ir 1885-ųjų gruodžio 29-ąja Emma pilnais plaučiais įkvepia Niujorko oro.

Patyrusi tėvo smurtą, nemeilę, neapykantą, ji pasakė niekada neturėsianti vaikų.

„Neseniai atkapstyta, kad Niujorko viešosios bibliotekos, Geneologijos skyriaus, kada E. Goldman emigravo į Ameriką, ji įsirašė kaip Emma Binowitz. Binowitz pavardė yra Emmos mamos pirmos santuokos pavardė. Kai reikėjo nurodyti metus, ji nurodė esanti dešimt metų vyresnė“, – pažymi A. Pakštalis.

15-metė Mirjam Chaja Goldman prisistato esanti 25-erių E. Binowitz. Imigrantų registracijos valdininkai tuo, akivaizdu, patiki.

Atvykusi į JAV, Emma kurį laiką gyvena Ročesteryje su sesers šeima. Stiprėjant antimesitizmui Rusijoje, visa jos šeima taip pat atvyksta į JAV. Emma įsidarbina siuvėja. Netrukus, būdama 17-kos, išteka už ukrainiečio Jakobo Keršnerio, kuris, pasirodo, buvo impotentas, tad po metų jų santuoka išyra.

Iš gailesčio palūžusiam ir nusižudyti ketinusiam Jakobui ji išteka už jo antrą kartą ir vėl išsiskiria. Po antrųjų skyrybų žydų bendruomenė ir jos pačios tėvai Emmą atstumia. Su penkiais doleriais vienoje rankoje, o siuvimo mašina – kitoje, Emma grįžta į Niujorką. Galime rasti prielaidų, kad vienu metu, neturėdama kur gyventi, ji glaudėsi pas prostitutes, kurios ją palaikė.

Gimsta tikroji Goldman

Netrukus Niujorko radikalų mėgiamoje kavinėje ji sutinka Aleksandrą Berkmaną – Vilniuje gimusį rašytoją, anarchistą. Ši pažintis ir pagimdo tikrąją E. Goldman, apie kurią kalba visas pasaulis.

Kaip teigia U. M. Andrijauskaitė, tai buvo žmogus, griovęs esamą tvarką: „Ji puikiai atspindi to meto visuomenę, kuri buvo nepatenkinta esamomis sąlygomis ir norėjo pokyčių, tik vieni išdrįso, kaip ji, o kiti deja ne.“

Pasak M. A. Pavilionienės, E. Goldman buvo ypatinga tuo, jog tai buvo kalbanti moteris: „Kalbanti, nes jos pasisakymuose visur raudonu siūlu eina – moteris turi išmokti kalbėti, suvokti savo asmenybę, ji buvo už laisvą mintį ir laisvą žodį.“

„A. Berkmanas, po pažinties su E. Goldman, yra pasakęs, kad „aš žinojau, kad Kaunas yra pagimdęs daug drąsių sūnų, dabar žinau, kad Kaunas pagimdė ir drąsią dukrą“, – pasakoja LRT TELEVIZIJOS kalbintas istorikas.

Pavojingiausia moteris JAV

Nėra tiksliai žinoma, kada E. Binowitz galiausiai virsta Goldman. Amerikoje ji tampa minios balsu. Tuo pat metu įsiplieskia ir meilė A. Berkmanui. Jos vardas mirga pirmuosiuose spaudos puslapiuose. Antraštės skelbia, kad ji – pavojingiausia moteris JAV. Bet kokia jos vieša kalba gatvėje sulaukdavo itin aštrios policijos reakcijos. Jos suėmimų suvestinės pildosi neįtikėtinu greičiu.

Kaunas yra pagimdęs daug drąsių sūnų, dabar žinau, kad Kaunas pagimdė ir drąsią dukrą.

„Apie ją buvo išpūstas burbulas. Gal ir gerai, nes svarbiausia, kad ji buvo drąsi asmenybė, o visos amerikietės moterys daugiausiai gyveno tame tradicinės šeimos rate, mite, santuokoje, vaikų gimdyme, o ji tai griovė. Santuoka jai buvo vergija, tai buvo visuomenės nuomonė, ištekame, nes taip reikia, ir dar bažnyčioje. Ji turėjo pažiūras prieš religijas, nes tai dogmos. Ji buvo laisva moteris, laisva asmenybė. Ji, be abejo, gynė moterį, bet kai ką suprato labai savitai.

Ji turėjo savitą požiūrį į patriotizmą. Sakė, kad prisirišti prie vieno žemės lopinėlio nėra gerai, labai siaura, nes tuomet sutelkiamos visos lėšos karinei jėgai augti: kariuomenė, policija, kalėjimai – kas iš to? Geriau atiduoti švietimui vaikų ugdymui“, – kalba M. A . Pavilionienė.

Garsiai pasisakiusi prieš santuoką, netrukus trečią kartą ištekėjo už A. Berkmano. Tuo metu JAV kūrėsi darbininkų profsąjungos. Kritikai ją kaltino už politinių žmogžudysčių palaikymą. Emmos kalbos sulaukė vis daugiau dėmesio. Ji propagavo kontraceptines priemones, kurias, pasakojama, kontrabanda plukdė į JAV, kovojo už gėjų ir lesbiečių bei gynė moterų teises. Į susirinkimus, kuriuos pati organizuodavo, susirinkdavo tūkstančiai žmonių. Savo kalbose, cituodama legendines figūras, ji teigė, kad 20 amžiaus pradžios anarchizmas turi gilų istorinį pagrindą.

„Žinoma, tai buvo noras ja atsikratyti. Be abejo, tai buvo anarchizmo grėsmė imperializmui ir kapitalizmui. Anrachizmą ji suprato labai savitai, nepalaikė pažiūrų, kurios teigė, kad anarchizmas tėra terorizmas ir barbarizmas, žmonių žudymas. Jokiu būdu anarchizmas – tai dvasios ištraukimas iš liūno, kaip ji sakė, iš stovinčio vandens.

Ji rėmėsi asmenybių veiksmais, nes viena iš anarchizmo tezių yra paversti mintį veiksmu. Veiksmas pažadina visuomenę, pažadina minią revoliuciniams veiksmams. Jai buvo svarbu parodyti, kad mažuma, o ne dauguma keičia visuomenę, kad asmenybė savo veiksmais skatina tolimesnius veiksmus ir judėjimus“, – sako M. A. Pavilionienė.

Ji rėmėsi asmenybių veiksmais, nes viena iš anarchizmo tezių yra paversti mintį veiksmu.

Kursto mases

Anarchistiniai judėjimai tampa vis aktyvesni ne tik JAV, bet ir Rusijoje bei Europoje. E. Goldman kartu su A. Berkmanu suplanuoja politinę žmogžudystę – siekia nužudyti vienos stambios gamyklos vadovą Henrį Klėjų Fricką. Sumanymas nepavyksta, o A. Berkmanas ilgam sėda į kalėjimą. Netrukus Emma įkuria laikraštį ,,Motina žemė”, kuriame toliau skleidžia anarchofeministines idėjas ir kursto mases sukilti. 1910-taisiais išleidžia savo pirmąją knygą ,,Anarchizmas ir kitos esė“, kuri išleista ir lietuvių kalba. Emma buvo kaltinama net ketinimu susprogdinti magnato Rokfelerio vilą, o būdama jau brandaus amžiaus ji dalyvavo Ispanijos revoliucijos judėjime.

„Ispanijos pilietinio karo metais ji netgi susirašinėjo laiškais su kitu lietuviu, kuris ten taip pat buvo įsitraukęs. Tai buvo Martynas Gudelis“, – priduria U. M. Andrijauskaitė.

Vienu metu naująja Žana Dark, Raudonąja Emma ir Anarchijos ragana vadinama greta savo viešos veiklos nemažiau spalvingai ji nugyveno ir asmeninį gyvenimą. Be A. Berkmano, kurį gerokai vėliau, jau sergantį prostatos vėžiu ir ketinantį nusižudyti, Ema slaugo Prancūzijoje, ji buvo neabejinga dar vienam vyrui.

„1974-ais metais buvo rasti jos meilės erotiški laiškai, Benui Raitmenui. Jis buvo ginekologas. Tai buvo 1908-ais metais. Ji sutiko jį Čikagoje, ieškodama salės, kur kalbėti, nes ji važinėjo po visą Ameriką ir štai Benas Raitmenas, be galo gražus, juodas, ūsuotas vyras, ją tiesiog pakerėjo. Jos aistringa meilė truko dešimt metų. Buvo rasti 450 laiškų, iš kurių išleista knyga“, – pasakoja M. A. Poviliolienė.

Atgal į Rusiją

Iki pat senatvės E. Goldman liko ištikima savo idėjoms. Ji suvaidino labai svarbų vaidmenį vystantis anarchizmui JAV ir Europoje 20 amžiaus pradžioje. Ji siekė mokslo, vienu metu buvo grįžusi į Europą ir galiausiai dėl savo veiklos buvo deportuota iš JAV atgal į Rusiją. Mirė Kanadoje 1940-aisiais.

Ispanijos pilietinio karo metais ji netgi susirašinėjo laiškais su kitu lietuviu, kuris ten taip pat buvo įsitraukęs. Tai buvo Martynas Gudelis.

„1917-ais metais išsiuntė iš JAV, ji grįžo į Rusiją, į Sankt Peterburgą. Tikėtina, kad grįždama iš Sankt Peterburgo, vėl bandydama patekti į Ameriką, ji buvo grįžusi į Kauną. Berods čia jos močiutė dar gyva buvo ir ji ją aplankė“, – sako A. Pakštalis.

Nėra aišku, kiek kartų suimta ir kalinta buvo E. Goldman. Pati nuolat gyveno svarstymuose, ar tikslas visada pateisina priemones. Kokį atsakymą ji rado, pasakyti sunku. 2011-aisiais Klinto Istvudo režisuotame filme ,,J. Edgar” ir nominuotame auksiniam gaubliui Emmos figūra pristatoma kaip katalizatorius, paskatinęs įkurti JAV FTB sistemą.

Kaune šiandien veikia socialinis centras „Ema”, o prieš metus Kauno meno bienalėje lenkų menininkė sukūrė santakoje švyturį, kuris morzės abėcėles signalu transliavo žymiausias Emmos citatas. E. Goldman – nėra tik juoda arba balta. Tai visa spalvų paletė, sukūrusi unikalią asmenybę.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.