Lietuvoje

2020.03.01 16:38

Teisėjų darbą prilygino ligoninės priimamajam: greiti ir nekokybiški sprendimai, vadovai kratosi krūvio

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.03.01 16:38

Kai kurie teisėjai prabilo, kad krūvis teismuose yra per didelis ir neadekvatus darbo laikui, kad jie patiria nuolatinį stresą, fizinį nuovargį, blogėja jų sveikata, krinta motyvacija. Teigiama, kad nuo to kenčia ne tik teisėjai, teismo personalas, blogėja bylų nagrinėjimo kokybė – žalą patiria ir valstybė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, viešai prabilusi apie problemą teismuose, tikina, kad teisėjų darbo krūviai – milžiniški.

„Per metus aš išnagrinėjau virš 400 bylų. Apylinkės teismų teisėjų išnagrinėjamų bylų vidurkis yra dar didesnis – maždaug 422 bylos. [...] Žiūrint darbo dienas ir kiek aš dirbu, atmetus atostogas ar buvimą mokymuose, tai per dieną turiu išnagrinėti dvi bylas. Vienai bylai galiu skirti pusdienį. Teisėjo darbo diena atrodo kaip ligoninės priimamasis“, – savo patirtį pasakoja I. Štuopienė.

Dėl bylų gausos, nuolatinių posėdžių, trunkančių po kelias valandas, teisėja teigia bylos nuosprendį neretai surašanti „prišokdama“, o kai kurių sprendimų paskelbimui išvis nerandanti laiko, dėl ko šie vėluoja.

„Kenčiu ne tik aš, kenčia ir mano personalas. Padėjėjai, sekretoriai nespėja tvarkytis“, – sako I. Štuopienė.

Teisėjų asociacijos vadovas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas sutinka, kad didžiuosiuose teismuose, ypač pirmosios instancijos, teisėjai priversti atlaikyti milžinišką darbo krūvį, dėl ko nukenčia sprendimų priėmimo kokybė.

Teisėjo darbo diena atrodo kaip ligoninės priimamasis.

Teisėjas tarsi tampa žmogumi, stovinčiu prie konvejerio, sako R. Gadliauskas: „Dažnai tampama amatininku, o ne teisės aiškintoju.“

Padėjėjai negelbsti

Teisėjų padėjėjų asociacijos pirmininkė Simona Bareikytė teigia iš Vilniaus apylinkės teisme dirbančių teisėjų padėjėjų ne kartą girdėjusi, kad patiria ypač didelį krūvį. Anot S. Bareikytės, esminė padėjėjų pareiga – padėti teisėjams, kad šie rastų kuo daugiau laiko bylos nagrinėjimui. Deja, toks scenarijus, anot pašnekovės, nedažnai įvyksta.

„Nėra užpildomos visos teisėjų padėjėjų pareigybės. Viešai deklaruojama, kad teisme yra 108 teisėjų padėjėjų pareigybės, bet skaičius yra visada mažesnis, dėl to problema sprendžiama skiriant teisininkus, sukuriant naują pareigybę, kuri iš esmės yra ne valstybės tarnautojas, o dirbantis pagal darbo sutartį.

Jam keliami mažesni reikalavimai ir atsakomybės. [...] Reikalauti tiek pat iš teisėjo padėjėjo ir teisininko negalima. Vienas padėjėjas, dirbęs Vilniaus apylinkės teisme ir perėjęs į apygardos teismą, galėjo planuoti savo darbą, nes ten viskas labai greitai vyksta“, – pasakoja S. Bareikytė.

Vadovai susimažina krūvį

Anot I. Štuopienės, teismo vadovų vaidmuo šioje vietoje turėtų būti didesnis. Kad ir kaip būtų, neretai jie ne tik nepasirūpina teisėjais ir likusiais darbuotojais, bet ir, susimažindami krūvius, užkrauna savo darbus kitiems.

Dažnai tampama amatininku, o ne teisės aiškintoju.

„Teismo vadovai susimažina darbo su bylomis krūvius 50 proc. Įsivaizduokite, mes to krūvio nepavežame, o žmonės dar susimažina ir mes turime už juos dirbti. Mūsų teismo pirmininkas laisvu nuo darbo metu skaito paskaitas Verslo kolegijoje. Darbo metu uždirba pinigus ir renkasi bonusus sau karjeroje.

Jei susimažinai darbo krūvį, kad dirbtum administracinį darbą, kaip gali važiuoti į kolegiją ir uždirbti papildomą atlyginimą, kai už administracinį darbą ir taip gauni priedą“, – svarsto I. Štuopienė.

Pasak R. Gadliausko, iki šių metų sausio minėta problema nebuvo reglamentuota teisės aktais.

Teismo vadovai susimažina darbo su bylomis krūvius 50 proc.

„Teismų įstatyme buvo straipsnis, kad teismų pirmininkai turi teisę mažinti darbo krūvį tiek sau, tiek pavaldiems teisėjams. [...] Vienų teismų pirmininkai susimažindavo krūvį net iki 70 proc., o kiti tai darydavo simboliškai arba išvis nedarydavo, todėl Teisėjų taryba priėmė Teisėjų darbo su bylomis krūvio darbo aprašą, kur detaliai išdėstė, kiek maksimaliai gali būti mažinamas krūvis“, – aiškina R. Gadliauskas.

Naudojasi privilegijomis?

Seimo narys Vytautas Bakas teigia, kad teismų valdžia, pagal Konstituciją ir bet kurios liberalios demokratijos sąrangą, yra visiškai nepriklausoma, todėl į jos vidinę tvarką nesikišama.

„Savivalda yra garantija, kuri leidžia pasirūpinti teisėju, kad jo nebūtų galima paveikti, kad jis turėtų kokybiškas darbo sąlygas. Ta savivalda iš dalies tampa privilegija. Ji beprotiškai uždara. Suprasti, kas ten vyksta, kokie priimami sprendimai, kiek man teko bendrauti su teisėjais, jiems patiems sunku.

Pavyzdžiui, bylų skirstymo sistema. Tiek, kiek matau, yra sukurtos privilegijuotos teisėjų grupės. Yra tam tikra tendencija, kurie gali sau susimažinti ar taryba leidžia, arba pirmininkas savo vidiniais aktais sumažinti darbo krūvius. Darbo krūvių klausimą sprendžia ta pati teismų savivalda – nei ministras, nei komitetas, nei Seimo narys – jie patys tai daro. [...]

Savivalda atsiduria siaurų žmonių rate ir sąžiningai dirbantis teisėjas dažnai tampa už tos savivaldos ribos“, – sako V. Bakas.

Savivalda atsiduria siaurų žmonių rate ir sąžiningai dirbantis teisėjas dažnai tampa už tos savivaldos ribos.

Seimo nario manymu, sėkminga veikla yra sėkmingos valstybės sąlyga. „Turime didelę problemą, ir čia negalima vieniems kitų spardyti ar spekuliuoti tuo, bet atvirai apie tai kalbėti“, – akcentuoja V. Bakas.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.