Seimo rinkimus su „Trijų muškietininkų“ šūkiu laimėti ketinantys politikai kol kas apie naujosios partijos lyderį kalba atsargiai. Jėgas sujungiantys Remigijus Žemaitaitis, Artūras Zuokas ir Artūras Paulauskas sakė patys pirmininko pareigų nesigviešiantys ir užsiminė, kad steigiamos „Laisvės ir teisingumo“ partijos vedliu gali tapti žmogus, per daug metų užsirekomendavęs ir versle. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas naujienų portalui LRT.lt patvirtino sulaukęs pasiūlymo stoti į šią kuriamą politinę jėgą, bet atsisakė.
Apie tai, kad rinkimus šturmuos kartu, politikai pranešė besibaigiant 2019-iesiems, o prieš porą savaičių pristatė ir naują partijos pavadinimą – „Laisvė ir teisingumas“. Pergalės siekti jie ketina su trumpiniu „LT“ ir šūkiu „Vienas už visus, visi už Lietuvą“. Jungtinė partija bus sudaryta iš „Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) bei visuomeninio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“.
Tačiau nors iš trijų politinių judėjimų į vieną jungiama partija ir turi naują pavadinimą, trumpinį ir šūkį, vieno dalyko jiems trūksta – pirmininko. Nė vienas iš trijų politikų, pranešusių apie naują politinį darinį, būti partijos lyderiu neketina ir tikisi, jog politinei jėgai vadovaus kažkas kitas, galbūt žmogus „iš išorės“.
Portalo LRT.lt kalbinti „trys muškietininkai“ išsidavė, kad kandidatų į pirmininkus jau yra. Tiksliau – kandidatas, labiau žinomas verslo bendruomenėje.
Ekspertai nieko gero naujajai partijai nežada, net jei prie jos vairo ir stos iki šiol politikoje nebuvęs žmogus.
Dargis: kvietimas prisijungti buvo
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis LRT.lt sakė, kad sulaukė kvietimo prisijungti prie steigiamo „Laisvės ir teisingumo“.
„Kvietimas prisijungti prie jų buvo, bet mane kviečia ne viena partija, – teigė R. Dargis. – Čia nereikėtų išskirti, yra ir daugiau tų kvietimų.“
„Ir daugiau esu turėjęs pasiūlymų, bet aš dabar neplanuoju savo politinės karjeros ir nesureikšminu tokių dalykų“, – pridūrė jis.
R. Dargis teigė galimybę jungtis prie partijos aptaręs su vienu iš jos atstovų, tačiau neįvardijo, kuriuo: „Tai niekur neveda, tai aš čia ir nenoriu skleisti to dalyko“.
Verslininkų atstovas patvirtino neketinantis dalyvauti šių metų Seimo rinkimuose.
Patys neis, bet kandidatų turi
Vienas iš naujosios partijos lyderių A. Paulauskas portalui LRT.lt sakė, kad svarstymų apie tai, kas galėtų būti „Laisvės ir teisingumo“ vedliu, buvo. Taip pat, anot jo, buvo paminėtos ir kandidatūros, bet priimto sprendimo nėra.
Jis atsisakė įvardyti, kokios kandidatūros vadovauti partijai buvo aptartos.
„Žinote, kaip pas mus su pavardėmis. Kai pamini, sugadini žmogui nuotaiką keletui dienų. Tai mes nutarėme, kad gal tegul lieka tarp mūsų. Kai jau bus sprendimas, jis bus paskelbtas, nėra tai paslaptis“, – kalbėjo A. Paulauskas.
Paklaustas, ar jungiama partija jau atmetė jo paties, A. Zuoko arba R. Žemaitaičio kandidatūras, A. Paulauskas sakė, kad kalbama su visuomenėje žinomais žmonėmis.
Tai portalui LRT.lt kalbėjo ir A. Zuokas, teigdamas, kad į partiją kviečiami ne tik galintys vadovauti asmenys, bet ir tie, kurie nėra buvę politikoje, bet galėtų būti naudingi valstybės valdyme.
„Aš esu iš karto pasakęs, kad nepretenduoju į jungtinės partijos vadovo poziciją, tikrai jos nesiekčiau. Mes ieškome ir diskutuojame su galimais naujais lyderiais, gegužę bus viskas aišku“, – sakė A. Zuokas.
Kiek daugiau apie aptartus kandidatus pasakė kol kas dar „Tvarkai ir teisingumui“ vadovaujantis Remigijus Žemaitaitis.
„Yra tarp mūsų žmogus, mūsų bendruomenėje, verslo bendruomenėje, kuris per daugelį metų vadovavimo yra pakankamai užsirekomendavęs. Dabar vyksta dokumentų ruošimas, rengimas, autorizacijos – du ar tris mėnesius mūsų žmonės bus pavargę“, – kalbėjo šiuo metu Seime dirbantis politikas.
Be to, R. Žemaitaitis sakė neatmetantis scenarijaus, kad partijai rotacijos principu gali vadovauti keli politikai. Kaip pavyzdį jis minėjo skirtingas partijas, veikiančias užsienyje.
„Duota užduotis mūsų analitiniam centrui, koks galėtų būti naujas valdymo modelis. Aš pats esu linkęs, kad partijos vadovas būtų administratorius, atliekantis tokias administratoriaus, vadybininko, ekonomisto funkcijas“, – sakė R. Žemaitaitis ir pridūrė, kad pats į pirmininkus nesitaiko.
Sąrašo lyderio klausimas
Tačiau ne tik būsimo partijos pirmininko pavardė vis dar lieka nežinioje. Taip pat neaišku, kas ves partijos sąrašą. Į vieną darinį susijungę politikos vilkai teigė, kad daugiau detalių paaiškės gegužę, tačiau A. Paulauskas jau dabar sako, kad vieta sąraše nėra svarbiausias klausimas.
„Dar sąrašo nesvarstėme, aš irgi dar į tuos klausimus nesu atsakęs. Mes dėliojame dabar po truputį, vienmandatės yra dėliojamos, yra kitų darbų, kurie, mūsų nuomone, svarbūs. Sąrašas, negaliu sakyti, kad jis nėra taip hipotetiškai svarstomas, bet kol kas neturime tokio sąrašo, kad galėtume skaičius pasakyti.
Nėra konkurencijos ar svarbumo, priimame visą tą procesą, kalbame tam, kad laimėtume. Koks skirtumas, ar tu trečias, ar penktas, jei laimi 70 vietų“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Paulauskas.
Apie tai, kas galėtų vesti sąrašą, mažai ką pasakyti galėjo ir R. Žemaitaitis. Jis teigė, kad reikia atlikti tyrimus, įvertinti galimus scenarijus ir nuspręsti, kuris jų duotų geriausius šansus rinkimuose.
„Nėra dar ko skubėti. <...> Per daug esame užsistovėję prie to, kad partijos pirmininkas yra ir sąrašą vedantis lyderis. Partijos pirmininkas gali būti administratorius“, – kalbėjo „tvarkiečių“ pirmininkas.
Nieko gero nežada
Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai sėkmės naujajai „LT“ partijai neprognozuoja. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas komentavo, kad jau anksčiau visiems trims politikams ir jų vadovaujamoms politinėms jėgoms sėkmė nesišypsojo.
„Daug tikriausiai balsų jie negaus, nors kažkiek gali. Viskas priklausys nuo to, ar jie turės sponsorių, ar jų projektas bus kieno nors įvertintas kaip perspektyvus. Labai daug priklausys nuo to, ar bus koks vedlys, garvežys, kuris yra mažiau save diskreditavęs. Jei jie pasikvies perspektyvų viešųjų ryšių ir komunikacijos veikėją, gali būti, kad kažką gaus“, – LRT.lt sakė VDU politologas.
Visgi B. Ivanovas teigė, kad laimėti rinkimus ar turėti didelę frakciją Seime „Laisvei ir teisingumui“ nepavyks, todėl geriausi jų šansai bus tapti laimėjusiųjų koalicijos partneriais. Tiesa, politologas kalbėjo, kad „viešieji ryšiai gali padaryti stebuklus“, bet į juos reikia investuoti, o, jo manymu, naujoji partija greičiausiai to nesiims.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad neaišku, į kurį elektoratą taikosi naujoji partija: „Jie negali pretenduoti į dešinįjį sparną, ten viskas užimta Laisvės partijos, kitų liberalų, konservatorių. Centro nėra jokios pas mus. Kairįjį sparną užėmė kiti. Yra ir reputacijos problema. Kas su jais pasiryžęs eiti obuoliauti? Čia intriga.“
Visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys taip pat sakė nemanantis, kad naujoji partija skins laurus rinkimuose. Jis kalbėjo apie „politinę aritmetiką“, kuomet kuriai nors partijai skilus, pasidalija ir jos rinkėjai. Tačiau, anot V. Gaidžio, jungiantis partijoms nebūtinai susijungs ir jas palaikantieji.
Sociologas taip pat komentavo, kad nemato, kas jungtų visas tris politines jėgas ar joms vadovaujančius politikus.
„Automatiškai ta aritmetika nesusideda, o šių žmonių ir partijų reitingai aukšti buvo seniai. Kiek tas naujas politinis junginys yra originalus ir gyvybingas, matyt, reikia surasti esmę kiekvienos politinės jėgos. Aš tai nežinau, bet gal jie patys žino ir turėtų dažniau pasakyti, kas juos jungia. Nesuradau, kas juos jungia“, – sakė V. Gaidys.
Paklaustas, ar pagerinti „Laisvės ir teisingumo“ situaciją galėtų žmogus „iš išorės“, V. Gaidys sakė, kad kiekvienai partijai reikia gero organizatoriaus, kuris ves į rinkimus ar vadovaus rinkimų štabui.
„Tai nieko naujo. Jeigu imtų žmogų su idėjomis, būtų kažkoks nonsensas, nes kam jie tada reikalingi? Lyg ir įdomi tokia idėja, vykdančiojo partijos direktoriaus“, – kalbėjo „Vilmorus“ vadovas.
Pagal naujausias apklausas, kurias portalo DELFI užsakymu atliko „Spinter tyrimai“, partijos „Tvarka ir teisingumas“ reitingai siekė 3,3 proc., o už Lietuvos laisvės sąjungą būtų balsavę 2,5 proc. apklaustųjų.
