Lietuvoje

2020.02.14 14:32

LRT trumpai. Koronavirusas COVID-19 ir jo pasekmės

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.02.14 14:32

Koronavirusas, pavadintas COVID-19 vardu, kilo praėjusių metų gruodį Kinijoje. Viruso epicentru tapo jūros gėrybių ir egzotinių gyvūnų turgus Hubėjaus provincijos sostinėje Uhane. Liga pasireiškia karščiavimu, kosuliu, dusuliu ir ūmiu kvėpavimo sutrikimu. Nuo viruso jau mirė beveik 1400 žmonių, patvirtinti 64,5 tūkst. ligos atvejų. Ką apie virusą žinome ir kaip jis paveikė pasaulį?

Vienas pirmųjų apie galimą nežinomos kilmės viruso spartų plitimą praėjusių metų gruodį socialiniuose Kinijos tinkluose pranešė gydytojas oftalmologas Li Wenliangas, tačiau jis ir dar 7 medikai buvo nubausti Uhano policijos už melagingų žinių skleidimą bei nepagrįstos panikos sėjimą visuomenėje. Tai paskatino įtarinėjimus, kad viruso protrūkio pradžioje problemos mastas buvo slepiamas.

Tik pačioje gruodžio pabaigoje Kinija patvirtino, kad egzistuoja naujas viruso protrūkis. Epicentru įvardytas Uhano miestas, kur gyvena daugiau kaip 11 mln. žmonių. Teigta, kad naujasis koronavirusas yra nežinomos padermės, tačiau turi nemažai panašumų su prieš beveik du dešimtmečius siautusiu SARS koronavirusu. Pastarasis kilo 2002–2003 metais taip pat Kinijoje ir vos atsiradęs per keletą mėnesių išplito 26 pasaulio šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, protrūkio metu užregistruoti 8 098 ligos atvejai, 774 žmonės nuo viruso mirė.

Šiandien COVID-19 pavadintas koronavirusas muša SARS rodiklius. Per porą mėnesių nuo viruso protrūkio pradžios pranešta apie 64,5 tūkst. užsikrėtimo atvejų, užregistruota 1 383 mirtys, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Virusas paplito 29 pasaulio šalyse, daugiausia Azijoje.

Sparčiai plintant koronavirusui PSO sausio pabaigoje paskelbė pasaulinę ekstremalią padėtį, tačiau pabrėžiama, kad užsikrėtimo rizika COVID-19 virusu Europoje išlieka maža.

Ką žinome apie COVID-19?

Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų veikia žmones. Užkrėtus gyvūnus, jie galiausiai gali būti perduoti žmonėms. Taip yra ir COVID-19 viruso atveju. Nustatyta, kad užkratą gali perduoti ir žmogus žmogui.

Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų kvėpavimo sindromo koronavirusas (MERS-CoV) kilo iš kupranugarių, o sunkus ūmus kvėpavimo sindromas (SARS) – iš afrikinių civetų. Naujasis Kinijoje aptiktas koronavirusas yra genetiškai glaudžiai susijęs su 2002–2003 metais siautusiu SARS virusu, turi panašių savybių, nors visiškai tikslių duomenų apie šį virusą vis dar nėra. Negalima tvirtai pasakyti, koks mirtinas yra šis naujausias koronavirusas, tačiau preliminarūs tyrimai rodo, kad užsikrėtusiųjų SARS mirtingumas didesnis.

Šiuo metu nepakanka ir epidemiologinės informacijos, kad būtų galima nustatyti, kaip lengvai ir tvariai COVID-19 plinta tarp žmonių. Panašu, kad virusas perduodamas per kvėpavimo takų lašelius, kuriuos žmonės iščiaudi, iškosti ar iškvepia. Numanomas inkubacinis ligos laikotarpis gali būti iki dviejų savaičių. Reiškia, užsikrėtęs asmuo gali virusu infekuoti kitus asmenis pats to nežinodamas, nes ligos požymių nejaučia. Visgi nerimauti dėl infekcijos reiktų asmenims, kurie lankėsi Kinijoje arba turėjo kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiais žmonėmis. Nesant šių komponentų peršalimo simptomus jaučiantis asmuo greičiausiai yra užsikrėtęs sezoniniu gripu.

Koronavirusas yra pavojingas vyresnio amžiaus asmenims, vaikams, lėtinėmis ligomis sergantiems bei silpną imuninę sistemą turintiems žmonėms. Konkretaus gydymo šiai infekcinei ligai nėra. Įvairių šalių mokslininkai lenktyniauja kurdami vakciną nuo COVID-19, tačiau iki šiol liga gydoma antivirusiniais vaistais.

Poveikis ekonomikai

Kinija yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika, todėl ekonomistai teigia, jog dėl plintančio viruso ne tik ši šalis, bet ir likęs pasaulis pajus nuostolius.

Pavyzdžiui, CNN pranešė, kad visoms Kinijos automobilių gamykloms po kinų Naujųjų metų atostogų buvo liepta likti uždarytoms. Taip užkirstas kelias pasaulio automobilių gamintojams „Volkswagen“, „Toyota“ ir kitiems atnaujinti veiklą didžiausioje pasaulio automobilių rinkoje. Remiantis „S&P Global Ratings“, protrūkis privers Kinijos automobilių gamintojus per pirmąjį ketvirtį sumažinti produkciją maždaug 15 procentų. „Toyota“ teigė, kad savo gamyklas uždarys bent iki vasario 17 dienos.

Taip pat nukentėjo prabangos prekių gamintojai. Britų prekės ženklas „Burberry“ (BBRYF) uždarė 24 iš 64 parduotuvių žemyninėje Kinijoje, o jos vadovas praėjusią savaitę perspėjo, kad virusas daro „esminį neigiamą poveikį prabangos paklausai“. Dešimtys pasaulinių oro linijų bendrovių sumažino skrydžius į Kiniją ir iš jos.

Dar didesnis nerimas kyla dėl grėsmės pasaulinėms tiekimo grandinėms. Didžiausias pasaulyje išmaniųjų telefonų lustų gamintojas „Qualcomm“ (QCOM) perspėjo, kad protrūkis sukėlė neapibrėžtumą dėl išmaniųjų telefonų paklausos ir jiems gaminti reikalingų medžiagų. Jau dabar automobilių dalių trūkumas privertė „Hyundai“ (HYMTF) uždaryti gamyklas Pietų Korėjoje ir paskatino „Fiat Chrysler“ (FCAU) parengti nenumatytų atvejų planus, kad vienoje iš jų gamyklų Europoje būtų išvengta tokio paties rezultato.

Vienoje didžiausių Kinijos produkcijos importuotojų Rusijoje pastebimas didelis daržovių, vaisių, kitų prekių trūkumas.

Ekonomistai sako, kad dabartinis sutrikimų lygis yra valdomas. Jei naujų koronaviruso atvejų skaičius pradės lėtėti, o netrukus atsidarys Kinijos gamyklos, rezultatas bus trumpalaikis – pirmąjį šių metų ketvirtį kris šalies ir pasaulio ekonomikos augimas. Tačiau jei virusas toliau plis, ekonominė žala sparčiai augs.

„The Guardian“ rašo, kad su problemomis susiduria smulkus ir vidutinis verslas, dirbantis pagal trumpalaikes sutartis ir turintis tik nedidelius finansinius ir fizinius rezervus. Centrinės Kinijos regionų ataskaitose pranešama, kad gyvulių augintojai pašarų atsargų turi vos kelioms savaitėms.

Uhanas, maždaug 11 milijonų žmonių miestas ir protrūkio centras, yra didelis pramonės centras, regioninis mazgas, svarbi automobilių pramonės ašis, buvęs tarsi magnetas užsienio įmonėms. Tai trečia pagal dydį švietimo ir mokslo bazė Kinijoje, turinti du iš dešimties geriausių šalies universitetų.

Ekspertai skaičiuoja, kad 2002–2003 metais plitęs SARS virusas padarė žalos už 30-50 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu koronavirusas plinta šešis kartus greičiau nei SARS, o Kinijos ekonomika yra daug atviresnė, nei ji buvo 2002 metais.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ praėjusią savaitę sakė, kad nerimą keliantys koronaviruso duomenys, kurie ateina iš Kinijos, nieko gero pasaulio ekonomikai nežada. Sunerimti turėtų į Kiniją daug eksportuojančios šalys. Eksperto nuomone, Lietuva gali išsisukti su menkais nuostoliais, nes yra mažiau priklausoma nuo Kinijos.

Lietuvoje atvejų nėra, bet aliarmo būta

Lietuvoje nėra užfiksuoto nė vieno koronaviruso atvejo, tačiau nerimą kėlusių signalų būta. Pacientus dėl koronaviruso tyrė Panevėžio, Šiaulių, Kauno ligoninės, tačiau ši liga patvirtinta nebuvo.

Sujudimą Vilniaus oro uoste praėjusią savaitę sukėlė nusileidęs lėktuvas su gripo požymius turinčiu keleiviu. Asmuo, atskridęs per Varšuvą iš Jungtinių Valstijų, buvo skubiai išgabentas į Santaros klinikas, lėktuve buvusius asmenis tikrino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Tos pačios dienos vakare vyras iš klinikų paleistas namo, jam nustačius sezoninį gripą. Tyrimai dėl užsikrėtimo koronavirusu nebuvo atlikti.

Nepaisant to, kad Europoje užsikrėtimo šiuo virusu rizika išlieka žema, nuo sausio 25 dienos Lietuvos trijuose oro uostuose bei jūrų uoste Klaipėdoje budi NVSC specialistai, stebimi keleiviai, ypač atvykę iš Kinijos, žmonėms matuojama temperatūra, teikiama su užkratu ir kovos būdais susijusi informacija. Situaciją nuolat stebi ir visuomenę informuoja Sveikatos apsaugos ministerija, aktyvuotas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro darbas.

Šiaurės Korėjos fenomenas: kaimynus virusas pasiekė, Pchenjano – ne

Nepaisant to, kad koronaviruso atvejų fiksuota iš esmės visose Kinijos kaimynėse, Šiaurės Korėja nepranešė nė apie vieną ligos atvejį.

CNN rašo apie spėjimus, kad Š. Korėjai galėjo pasisekti dėl to, kad ji yra izoliuota nuo pasaulio. Tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad Pchenjanas iš tikrųjų gali slėpti susirgimus koronavirusu, juolab kad apie 90 proc. Š. Korėjos prekybos vyksta su Kinija.

Iš kitos pusės pati Š. Korėja skelbia taip pat kovojanti su koronavirusu ir labai rimtai vertina epidemiją. Pavyzdžiui, Š. Korėja viena pirmųjų uždarė sienas visiems užsienio turistams, kurių dauguma yra kinai. Pchenjanas tą patį padarė per 2014 metų Ebolos protrūkį.

Šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis, kuriamos būstinės kovai su epidemija. Visi, į Š. Korėją atvykę po sausio 13 dienos, yra atidžiai tikrinami.

Vis dėlto, anot CNN, vargu, ar pasaulis dėl Š. Korėjos užsidarymo nuo likusio pasaulio kada nors sužinos, kaip Pchenjano inicijuotos priemonės suveiks iš tikrųjų.