Rusijos ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas apkaltino prezidentą Gitaną Nausėdą, kad jam tapus prezidentu antirusiškas požiūris šalyje dar labiau sustiprėjo. Lietuvos prezidentūra teigia, jog nuo pernai liepos dirbantis šalies vadovas laikosi nuoseklaus požiūrio į Maskvą, o politologė Dovilė Jakniūnaitė sako, jog prezidentei Daliai Grybauskaitei pabaigus kadenciją Rusija galėjo tikėtis retorikos pokyčių.
Ambasadorius šią savaitę paskelbtame interviu pareiškė, kad G. Nausėdai pradėjus kadenciją Rusija tikėjosi pažangos dvišaliuose santykiuose.
„Deja, pernai mūsų dvišaliuose santykiuose su Lietuva nebuvo teigiamos pažangos, nors tam tikrame etape, turiu pripažinti, buvo vilčių, kai įvyko Lietuvos prezidento rinkimai.
Bet, deja, laikas parodė, kad naujoji šios šalies vadovybė žengia pirmtakės Dalios Grybauskaitės pramintu keliu. Antirusiška linija nesusilpnėjo, o tam tikra prasme netgi sustiprėjo, ir mes dėl to apgailestaujame“, – interviu Rusijos naujienų agentūrai „Ria Novosti“ sake A. Udalcovas.
Pasak jo, iki šiol jokie tarpvalstybiniai komunikacijos formatai neveikia, kaip tarpvyriausybinė komisija ir kiti sąveikos mechanizmai, dvišalių santykių teisinė bazė nėra plėtojama. „Mes galime daug kalbėti šia tema, tačiau kol kas nefiksuojame jokių teigiamų pokyčių. Nors mes turime tokį norą ir mes lauksime, kol mūsų partneriai bus pasirengę judėti į priekį.“
Lietuva yra viena aršiausių Rusijos kritikių tarptautinėje bendruomenėje, o dėl karinės grėsmės ypač nerimauja nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
Šalies žvalgyba praėjusią savaitę paskelbtame grėsmių vertinime teigia, kad Lietuvai didžiausią grėsmę kelia Rusijos užsienio ir saugumo politika.
Prezidentūra: pozicija nuosekli
Prezidentūra teigia, kad G. Nausėda laikosi nuoseklios pozicijos santykių su Rusija atžvilgiu.
„Lietuva pasisako už sankcijų Rusijai taikymą, kol nebus pašalintos priežastys, dėl kurių jos ir buvo įvestos ir kol Rusija iš esmės nepakeis savo elgesio. Lietuvos įsitikinimu, Europoje nėra vietos neteisėtam karinės jėgos panaudojimui ir šiurkštiems kaimyninių šalių suvereniteto pažeidimams.
Rusija nesilaiko taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos, demokratinių principų, pagarbos žmogaus teisėms ir taikaus sugyvenimo principams, taip pat iki šiol nesiėmė veiksmų, kad būtų įgyvendinti Minsko susitarimai“, – naujienų portalui LRT.lt persiųstame komentare nurodė Prezidento komunikacijos grupė.
Anot Prezidentūros, svarbu nepamiršti ir Rusijos pastangų perrašyti istoriją, be to, Rusija yra įvardinta kaip viena pagrindinių grėsmių Baltijos šalių saugumui, stebimas aktyvėjantis Rusijos karinės galios demonstravimas prie Baltijos šalių sienų, aktyvėjančios kibernetinės, hibridinės, informacinės atakos prieš Lietuvą ir kaimynines šalis.
„Rusiją kaip grėsmę įvardija ir NATO. Pastaruoju metu visuomenė tampa vis sąmoningesnė ir atsparesnė nedraugiškoms, prieš Lietuvą nukreiptoms veikloms, aktyviau kalba apie grėsmes Lietuvai, įsitraukia į kovą su grėsmėmis ir jų atpažinimą“, – teigia G. Nausėdos atstovai.
Politologė: Maskva galėjo tikėtis retorikos pokyčių
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė LRT.lt teigė, kad Rusija galėjo tikėtis kokio nors pokyčio dėl to, jog G. Nausėda prezidento pareigose pakeitė D. Grybauskaitę, pasižymėjusią kaip itin kategorišką ir griežtą Maskvos atžvilgiu.
„Savaime naujo žmogaus atėjimas, kad ir bet kokio, galėjo implikuoti, priversti spėti, kad kažkas pasikeis. Be to, turbūt matosi, kad dabartinio mūsų prezidento retorika bent jau kadencijos pradžioje buvo tokia, kad jis vengdavo užimti griežtesnes pozicijas, nebūtinai Rusijos atžvilgiu, bet apskritai“, – sakė politologė.
„Šiaip prezidento rinkiminė kampanija to pokyčio nežadėjo. Tą svarbu suvokti“, – pridūrė ji.
Pasak ekspertės, prezidentas savo pasisakymais parodė, kad Lietuvos užsienio politikoje toliau dominuoja Rusijos grėsmės akcentavimas: „Tai šia prasme antirusiška linija ne tai kad sugriežtėjo, ji tiesiog nepasikeitė – liko tokia pat griežta“.
Anot D. Jakniūnaitės, naujos žinutės Lietuvai Rusijos ambasadorius nepasiuntė, o šalis tiesiog toliau yra tarp griežčiausiai Rusijos atžvilgiu nusiteikusių valstybių.
