Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Ketvirtadienį parodymus teismui davęs buvęs liberalas Šarūnas Gustainis tikino, kad jam pareikšti kaltinimai kyšininkavimu yra absurdiški. Jis akcentavo neatsakinėsiantis į prokuroro klausimus.
Buvęs Seimo narys Š. Gustainis įtariamas už „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą Seime paėmęs beveik 9 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“.
Teisėsaugos duomenimis, vykdydamas buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymą Š. Gustainis Seime registravo Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir balsavo už jų priėmimą. Jis yra kaltinimas dėl kyšininkavimo.
Š. Gustainis, ketvirtadienį davęs parodymus teisme, akcentavo kyšio nepriėmęs. Anot jo, beveik 9 tūkst. eurų suma skirta „Taikomajam politikos institutui“.
„Turiu gintis nuo absurdiškų kaltinimų“, – pažymėjo kaltinamasis.
Š. Gustainis tikino, kad koncerno „MG Baltic“ paramą „Taikomosios politikos institutui“ teikė nuo 2010 m.. Anot jo, 8,7 tūkst. eurų parama 2015 m. buvo paskutinė, kurią kada nors gavo „Taikomosios politikos institutas“.
Kaltinamasis, teikdamas parodymus teismui, tikino, kad „Taikomosios politikos instituto“ 2016 m. organizuoti mokymai „Ready to Win“ neturėtų būti siejami su „MG Baltic“ aukomis institutui. Š. Gustainis tikino, kad šiuose mokymuose jis ir pats skaitė pranešimą.
„Tai niekaip nepažeidžia įstatymo. [...] „Kokiam fantastikos mėgėjui reikia būti, kad galvotumei, jog 2015-aisiais iš „MG Baltic“ gauta 8700 eurų parama gulėjo metus laiko, kol buvo panaudota projektui?“, – klausė kaltinamasis.
Š. Gustainis, kalbėdamas apie R. Kurlianskiui pareikštus kaltinimus, neslėpė manantis, kad teisėsauga taiko dvigubus standartus. Jis minėjo konservatorius ir liberalus. Kaltinamasis priminė, kad konservatorė Irena Degutienė ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugai tvirtino, kad parlamentaras Laurynas Kasčiūnas jos esą netiesiogiai prašė paramos iš R. Kurlianskio dėl naudingos įstatymo pataisos. Be to, kaltinamasis priminė, kad teisme liudijęs konservatorius Mantas Adomėnas patvirtino, jog susitikime su R. Kurlianskiu domėjosi galimybe gauti finansinės paramos.
„Galbūt jie ir atliko minimus veiksmus – prašė paramos. Bet jie byloje tėra liudytojai. Jokio esminio skirtumo tarp savęs ir jų, išskyrus partinę priklausomybę, aš nematau“, – aiškino Š. Gustainis.
Nepanoro atsakyti į prokuroro klausimus
Kalbėdamas apie Vartojimo kredito įstatymo pataisas Š. Gustainis patikino, kad niekas jam nedarė įtakos dėl įstatyminės iniciatyvos, niekas neprašė inicijuoti įstatymo pakeitimo.
„Niekas su manimi nieko nederino, neprašė pateikti pataisų“, – pažymėjo kaltinamasis.
Tiesa, vėliau Š. Gustainis teigė, kad apie galimus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus yra kalbėjęsis su Smulkiųjų kreditų asociacijos atstovais, tačiau, kaip pabrėžė buvęs liberalas, jam įtakos asociacijos atstovai nedarė.
Š. Gustainis patikino, kad Vartojimo kredito įstatymo pataisą jis nusprendė registruoti, perskaitęs Vyriausybės išvadą, kad Seime svarstomas projektas gali pažeisti kitus įstatymus.
Baigdamas savo įžanginę kalbą Š. Gustainis pareiškė manantis, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius gali būti šališkas, todėl pažymėjo, kad į prokuroro klausimus neatsakinės.
„Visi man pareikšti kaltinimai yra išlaužti iš piršto. [...] Noriu pasinaudoti galimybe neatsakinėti į prokuroro klausimus“, – pabrėžė Š. Gustainis.
Jis patikino atsakinėsiantis tik į teismo, advokatų ir kitų kaltinamųjų klausimus.
Š. Gustainis, teisėjų paklaustas apie jo ir R. Kurlianskio santykius, teigė, kad su verslininku susipažino 2006 m., steigiant Liberalų sąjūdį. Kaltinamasis tikino dirbęs koncerno „MG Baltic“ anksčiau valdytoje „Alfa Media“. Santykius su R. Kurlianskiu kaltinamasis apibūdino kaip dalykinius.
„Santykiai buvo dalykiniai, darbiniai. Nesimatydavome kiekvieną dieną ar kiekvieną savaitę“, – patikino buvęs liberalas.
Š. Gustainis neneigė 2015 m. kelis kartus susitikęs su R. Kurlianskiu. Su juo, pasak kaltinamojo, jis kalbėjosi apie politines aktualijas. Buvęs parlamentaras teigė, kad su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu apie Vartojimo kredito įstatymo pataisas nekalbėjo.
„Nė vieno susitikimo metu apie Vartojimo kredito pataisas nesikalbėjome“, – akcentavo Š. Gustainis.
Pataisas tikino gavęs ne iš R. Kurlianskio
Prokurorai įtaria, kad Š. Gustainio registruotos Vartojimo kredito pataisos atitinka pataisas, kurias R. Kurlianskiui perdavė buvęs greitųjų kreditų įmonės „4finance“ direktorius Gediminas Velička.
Anksčiau teismui liudijęs G. Velička tikino pataisas siuntęs kelioms dešimtims žmonių, taip pat ir žiniasklaidai, R. Kurlianskiui. R. Kurlianskis teisme anksčiau neigė pasiūlymus perdavęs Š. Gustainiui. Jis tikino, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai pataisas paštu gavo iš advokato Kęstučio Kvainausko ir Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovo Liutauro Valicko.
Š. Gustainis akcentavo, kad jo Seimui pateiktos pataisos nėra identiškos toms, kurias iš verslininkų gavo R. Kurlianskis, nes jose esą yra kelios klaidos. Jis žurnalistams tvirtino pataisas gavęs elektroniniu paštu iš L. Valicko. Kaltinamasis atkreipė dėmesį, kad labai panašias įstatymo patais tuo metu registravo ir konservatorius Jurgis Razma.
„Buvo krūva teisininkų, lobistų, kurie pataisas ruošė, bet skirtingais keliais jie visi keliavo“, – aiškino buvęs parlamentaras.
Prisiminė A. Guogos žodžius
R. Kurlianskis, gavęs progą užduoti klausimus Š. Gustainiui, paprašė kaltinamojo prisiminti pokalbius su buvusiu Liberalų sąjūdžio nariu, verslininku Antanu Guoga.
Š. Gustainis anksčiau minėjo, kad, jo manymu, R. Kurlianskis ir A. Guoga vienas kito nemėgo, nesutarė.
R. Kurlianskis klausė Š. Gustainio, ką A. Guoga jam žadėjo, jai šiam pavyktų laimėti Europos Parlamento rinkimus. Š. Gustainis tikino, kad su šiuo žmogumi „susipykti pavojinga“ ir prisiminė, jo teigimu, tikslią A. Guogos frazę.
Pamenu A. Guogos frazę – „jei laimėsiu šiuos Europos Parlamento rinkimus, aš tave auksu apipilsiu“, – teisme kalbėjo Š. Gustainis.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis byloje kaltinamas neteisėtai siekęs, kad A. Guoga nebekurtų „Klestinčios Lietuvos“ frakcijos Liberalų sąjūdyje.
Baigus Š. Gustainio apklausą, bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė paklausė, ar savo parodymus pasiruošęs duoti R. Kurlianskis. Kaltinamasis teigė, kad dar nėra tam pasiruošęs. Vėliau to paties teisėjos klausimo sulaukė ir E. Masiulis. Jis taip pat teigė dar norintis pasiruošti.
Teismas ketvirtadienį nutarė pradėti skaityti E. Masiulio apklausų protokolus.
Kaltinimai pateikti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims
Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Š. Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
