Lietuvoje

2020.02.12 15:57

Prezidentas nurodė tris svarbiausias švietimo problemas: įvardijo sritį, kur velkamės ES uodegoje

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.02.12 15:57

Šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su švietimo ir politinių partijų atstovais. Pokalbio metu buvo išskirtos trys svarbiausios ir daugiausia bėdų keliančios sritys. Tai socialinė atskirtis švietime, per menkas mokslo tyrimų finansavimas, švietimo įstaigų kokybė, taip pat išskirtos mokytojų rengimo problemos.

Kaip sutarta susitikimo metu, primasis siekis, kurį turėtų užsibrėžti valstybė, – socialinės ir ekonominės atskirties mažinimas švietime.

„24 proc. vaikų, arba 81 tūkstantis, priskiriami žemam socialiniam ekonominiam kontekstui. Remiantis duomenimis, tokių vaikų ugdymosi rezultatai yra žemesni“, – pabrėžė prezidento patarėja Sonata Šulcė.

Susitikimo metu sutarta, kad priemonės socialinei atskirčiai mažinti yra ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grandžių stiprinimas, taip pat visos dienos mokyklų tinklo išplėtimas. Visos dienos mokyklų Lietuvoje yra 42.

Antroji aptarta tema – finansavimas.

„Prezidentas atkreipė dėmesį, kad reikalingos kur kas didesnės investicijos į mokslo technologijas ir eksperimentinę plėtrą. Tokios investicijos skatintų inovacijas ir kurtų didesnę pridėtinę ekonominę vertę, galiausiai duotų kokybinį šuolį mokslinių tyrimų srityje", – šalies vadovo poziciją perdavė jo patarėja.

Investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą Lietuvoje siekia vos 0,9 proc. BVP.

„O išties tai tik 0,3 proc. valstybės lėšų, o kitą dalį sudaro verslo, ES struktūrinių fondų pinigai“, – pabrėžė S. Šulcė.

Europos Komisija rekomenduoja, kad valstybė šiai sričiai skirtų iki 3 proc. Susitikimo metu nuskambėjo mintis nuo trečdalio pakilti bent iki 1 proc. lėšų iš biudžeto.

Trečiasis aptartas klausimas – švietimo įstaigų kokybė ir plėtra.

„Sėkmingos švietimo sistemos didesnį dėmesį skiria ne infrastruktūrai, o kokybei, lėšas tikslingai nukreipia į mokinį. Išlaidos vienam besimokančiam asmeniui Lietuvoje sudaro 4700 eurų. ES mastu esame treti nuo galo, mažiau skiria tk Bulgarija ir Rumunija“, – kalbėjo S. Šulcė.

Susitarimo metu sutarta, kad lėšos turėtų būti skiriamos kokybės gerinimui ir vaikams. Taip pat kaip svarbus siekinys paminėtas mokytojų rengimas.

„Tikimasi, kad viena ar kita forma sprendimų bus ieškoma“, – prezidento poziciją perdavė jo patarėja.

Susitikime dalyvavusi Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė pabrėžė būtinybę mažinti biurokratiją švietime.

„Žinau, kad čia buvo kviestas ir ministras. Klausimas: kodėl čia jo nebuvo? Mes visi sutarėme, kad nebegalime kapanotis, kaip iki šiol, kad ne biurokratija, o moksleivis yra svarbiausia. Kad ten, kur mokinių nėra, šildyti pastatų nereikia. Bet pradinukams turime sudaryti sąlygas mokyklą lankyti kuo arčiau namų.

Ką mes matėme šioje Vyriausybėje? Tik biurokratiją“, – po susitikimo su prezidentu kalbėjo A. Armonaitė.

Anot jos, kapanojamės ir mokslo tyrimų srityje. Politikė išsakė viltį, kad politinės partijos galėtų pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tokio susitikimo surengimą vadino išmintingu prezidento žingsniu ir pabrėžė būtinybę spręsti socialinės atskirties problemas švietime.

„Tėvynės sąjungai svarbu, kad Lietuvoje kiekvienas vaikas gautų vienodą startą, mes matome tik didėjantį atotrūkį“, – po susitikimo žurnalistams sakė konservatorė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša mano, kad reikia ankstinti ugdymą (nuo penkerių metų) ir ikimokyklinį ugdymą padaryti privalomą.

Švietimo tarybos vadovė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė pabrėžė, kad didėjantis pasiekimų atotrūkis kelia didelį nerimą. Anot jos, apie trečdalis rizikos šeimose augančių vaikų nelanko darželių.

Susitikime dalyvavo Romas Baronas (Lietuvos mokslo taryba), Jūras Banys (Lietuvos mokslų akademija), Saulė Mačiukaitė-Žvinienė (Lietuvos švietimo taryba), Vitalijus Mitrofanovas (Lietuvos savivaldybių asociacija), Dainius Žvirdauskas (Lietuvos mokyklų vadovų asociacija), Eugenijus Valatka (Lietuvos universitetų rektorių konferencija), Nerijus Varnas (Lietuvos kolegijų direktorių konferencija), Eigirdas Sarkanas (Lietuvos studentų sąjunga), Arūnas Plikšnys (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija), Eugenijus Jovaiša (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Gediminas Kirkilas (Lietuvos socialdemokratų darbo partija), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Gintautas Paluckas (Lietuvos socialdemokratų partija), Viktorija Čmilytė-Nielsen (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija).