Lietuvoje

2020.02.14 10:29

Posėdžių nelankantys Seimo nariai vis dar nebaudžiami, nors kai kurie praleidžia ir savaitę darbo

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.02.14 10:29

Kas būtų, jei savaitę neateitumėte į darbą ir nepasakytumėte kodėl? Greičiausiai, netektumėte darbo. Visgi tokia taisyklė galioja ne visiems. Portalas LRT.lt peržvelgė Seimo narių posėdžių lankomumo statistiką. Pasirodo, kad kai kurie jų per keturis mėnesius be priežasties praleido kone savaitę darbo.

Seimo paskelbti duomenys rodo, kad daugiausia plenarinių posėdžių rudens sesijos metu praleido „valstietis“ Kęstutis Smirnovas. Per keturis mėnesius politikas nebuvo 15-oje posėdžių ir to nepateisino. Per dieną vyksta du plenariniai posėdžiai, tad K. Smirnovas iš esmės praleido savaitę darbo.

„Buvo įvairių priežasčių, turiu mažamečių vaikų, jie sirgo, buvo kitų veiklų“, – LRT.lt trumpai komentavo K. Smirnovas. Paklaustas, ar sergant vaikams jam nepriklauso nedarbingumas, kaip kitiems dirbantiems žmonėms, politikas suskubo baigti pokalbį, pasakydamas, kad yra užsiėmęs. Vėliau susisiekti su politiku nepavyko.

Visgi politikai, kaip ir kiti dirbantys asmenys, turi teisę, susirgus vaikui, gauti nedarbingumą. Kaip portalą LRT.lt informavo Seimo kanceliarija, rudens sesijos metu buvo Seimo narių, kuriems dėl vaikų slaugos buvo suteiktas laikinas nedarbingumas. Tokiems Seimo nariams posėdžių praleidimas yra pateisinamas.

Pasirinko konferenciją

Antroje vietoje pagal be priežasties praleistus posėdžius rikiuojasi liberalas Simonas Gentvilas. Jis praleido 7 posėdžius – tris rugsėjį ir keturis lapkritį. Spalį ir gruodį S. Gentvilas posėdžių be priežasties nepraleido. Tiesa, politikas galėjo aiškiai nurodyti, kodėl nedalyvavo Seimo posėdžiuose. Keturis posėdžius, t.y. dvi darbo dienas lapkritį jis praleido, nes keliavo į konferenciją seksualinės reprodukcijos ir žmogaus teisių klausimais Kenijos sostinėje Nairobije. Nors konferencijos organizatoriai visas išlaidas apmokėjo, Seimo valdyba nesutiko išleisti S. Gentvilo į kelionę.

„Gavau Jungtinių Tautų asmeninį pakvietimą iš Billo Gateso fondo važiuoti į Nairobį, į konferenciją, viskas buvo apmokėta. Labai paradoksalu, bet Seimo valdyba neišleido manęs. Aš sąmoningai pasirinkau vykti į tarptautinę konferenciją, kur buvau vienintelis atstovas iš Lietuvos, o buvo 9 tūkst. dalyvių, tarp kurių ir Melinda Gates, ir eilė prezidentų, parlamentarai iš 120 šalių.

Aš pasirinkau šią konferenciją, bet Seimo valdyba, nepateikusi argumentų, neišleido manęs, nors kitus išleidžia už Seimo sąskaitą į visiškai neaiškius renginius“, – pasakojo S. Gentvilas, pridurdamas, kad jam iki šiol yra keistas Seimo valdybos sprendimas jo neišleisti į konferenciją, nors tai parlamentui nebūtų kainavę nieko.

Politikas galėjo paaiškinti ir kodėl rugsėjį praleido posėdžius. Jis pripažino klaidą, kad neinformavęs Seimo valdybos išvyko į didžiausią metinę atliekų tvarkymo konferenciją Druskininkuose. S. Gentvilas sakė, kad dalyvavimas tokioje konferencijoje buvo svarbus, nes atliekų tvarkymo sektorių yra ištikusi krizė, o jis Seime eina Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas.

Po kelis posėdžius taip pat yra praleidę ir Petras Gražulis, konservatoriai Mantas Adomėnas ir Audronius Ažubalis. Kiek mažiau posėdžių be priežasties praleido „valstiečiai“ Jonas Jarutis ir Levutė Staniuvienė, socialdemokratas Algimantas Salamakinas.

Išsamiau su tuo, kiek posėdžių be priežasties praleido Seimo nariai, galima susipažinti čia.

Kiekvienas nelankymas turi būti pagrįstas.

Reikėtų bausti, bet įstatymas – įstrigęs

Apie tai, kad plenarinius posėdžius be priežasties praleidžiantys Seimo nariai turėtų būti griežčiau baudžiami, kalbėta jau seniau. Šiuo metu parlamentarai baudžiami tik jei be pateisinimo praleidžia daugiau nei pusę plenarinių posėdžių – jie netenka dalies atlyginimo. Tačiau buvo siūlymų politikus bausti už kiekvieną be priežasties praleistą posėdį.

Tokiai idėjai sakė pritarianti Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė. Visgi, pasak jos, įstatymas, numatantis sankcijas Seimo nariams nebūnantiems darbe, yra įstrigęs.

„Seimo narių veiklos garantijų įstatymas guli stalčiuje, nėra galutinės redakcijos. Pati esmė yra ta, kad kiekvienas Seimo narys turi nešti didžiulę atsakomybę už savo darbą prieš rinkėjus, kaip jis save pateisina, jei neatvyksta į posėdį. Kiekvienas nelankymas turi būti pagrįstas“, – LRT.lt teigė parlamentarė.

Pateisinamu laikomas nedalyvavimas dėl komandiruotės, į kurias leidžiama vykti tik Seimo valdybos sutikimu, ligos ir pan. R. Baškienė pabrėžė, kad darbas parlamente nėra „tik buvimas Seimo nariu“, todėl natūralu, kad, kaip ir kiti dirbantys žmonės, politikai turi pateisinti, kodėl nepasirodė darbe.

„Seimo nario pareigos yra labai plačios ir atsakingos. Tai yra ir plenarinių posėdžių lankymas, o tai pagrindinė Seimo nario darbo sfera, ir komitetų posėdžiai, ir susitikimai su rinkėjais, dalyvavimas konferencijose. Bet visa tai turi atsispindėti jo veikloje, aprašuose. Jei tokie veiksmai vyksta, Etikos ir procedūrų komisija (EPK) vertina Seimo narių lankomumą, nelankomumą ir perduoda buhalterijai, jeigu Seimo narys nelankė, kad būtų sumažinamas jo atlyginimas“, – portalui LRT.lt kalbėjo R. Baškienė.

Politikė pasakojo, kad įstatymo projektas, kuriame kalbama apie bausmes posėdžių be priežasties nelankantiems Seimo nariams, šiuo metu yra įstrigęs Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK), kuriam vadovauja „valstietė“ Agnė Širinskienė. Anot R. Baškienės, jau dabar šiam įstatymui yra pateikta nemažai pataisų, tikėtina, kad jų dar padaugės.

„Dalis Seimo narių yra egoistai“

TTK vadovaujanti A. Širinskienė priminė, kad Seimo salėje buvo balsuota dėl griežtesnių bausmių posėdžių nelankantiems Seimo nariams. Visgi, balsavimas patyrė fiasko, nes susiklostė ironiška situacija – posėdyje nedalyvavo kone pusė parlamentarų.

„Buvo apgailėtina, kai į posėdį vos pusė Seimo narių susirinko ir pritarimo įstatymui nebuvo. Iš to, ką matome komitete, dar kartą pateikus tokį variantą, pritarimo nebūtų. Reikia apgailestauti, bet dalis Seimo narių yra egoistai ir tas įstatymas stringa“, – komentavo A. Širinskienė.

Taip pat skaitykite

Politikė sakė, kad galvojama spręsti šį klausimą su kitomis parlamentinėmis frakcijomis. Tiesa, ironiška, bet to padaryti nebus galima iki pavasario sesijos, nes, anot A. Širinskienės, ir dabar daugumos Seimo narių nėra darbe. Pavasario sesija prasidės kovo 10-ąją, tuomet frakcijoms ketinama išsiųsti klausimynus, kad šios pasisakytų.

„Gali paruošti patį geriausią projektą, bet jei pusė Seimo narių neateina balsuoti, o atėjusių dauguma pasako „ne“, tai daužymas galva į sieną, jokio tikslo. <...> Teisingumas reikalautų paskaičiuoti, kiek nuošimčių nuo darbo dienų Seimo nario sudaro posėdžiai, keturi posėdžiai yra dvi darbo dienos, kurios yra pilnos, ir atitinkamai mažinti atlyginimą.

Bet kurioje kitoje vietoje taip ir būtų – jei neateini į darbą, tu tą dieną negauni atlyginimo. O Konstitucinis Teismas yra pasakęs vienareikšmiškai, kad pagrindinė darbo forma tomis dienomis yra posėdžiai, o ne parodų atidarymai, festivaliai regionuose, ne ekskursijos“, – sakė politikė, pridurdama, kad nededa daug vilčių, jog Seimas pritartų griežtesnėms bausmėms.

Ji taip pat kalbėjo, kad kone kiekviename „valstiečių“ frakcijos posėdyje yra kalbama apie tai, kad Seimo posėdžius lankyti yra privalu.

„Ne tik šito, bet ir kitų kolegų atžvilgiu yra nuolat sakoma, kad turi būti balsavimai ir turi būti kolegos posėdžių salėje, nes visi puikiai suprantame, kad dalį projektų sabotuoja opozicija ištraukinėdama korteles ir, praktiškai, vieno ar kito kolegos neatėjimas reiškia, kad įstatymas negalės būti priimtas. <...> Jau maldele tapo frakcijos posėdžių gale pasakyti, kad „kolegos ateikite, dalyvaukite“, – sakė A. Širinskienė.

Vertins etikos sargai

Etikos ir procedūrų komisijoje dirbantis ir opozicinei konservatorių frakcijai priklausantis Kazys Starkevičius portalui LRT.lt komentavo, kad tiek K. Smirnovą, tiek kitus Seimo narius, bet pateisinamos priežasties praleidžiančius posėdžius, turėtų vertinti parlamento etikos prievaizdai.

„Praleisti posėdžių be pateisinamos priežasties negalima. Šiuo atveju, jis bus įvertintas, bet mes šio atvejo dar nenagrinėjome. Bet bus apibendrinama medžiaga ir mes kovo mėnesį nagrinėsime šį atvejį“, – sakė K. Starkevičius.

Jis priminė, kad už posėdžių praleidimą ne tik gali būti mažinamas atlyginimas, bet taip pat, jei posėdžių be priežasties praleidžiama nuolat ir daug, galima spręsti ir dėl apkaltos tokiam Seimo nariui.