Susirasti darbą, kai augini kelis vaikus su specialiaisiais poreikiais, – be galo sunku, portalui LRT.lt pasakoja du vaikus su negalia auginanti Agnė. Negalios organizacijų forumo vadovė Henrika Varnienė kai kurias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyvas padėti tokiems žmonėms vadina išdaiga ir sako, kad šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, ministerija negeba užtikrinti tinkamų paslaugų.
„Darbdaviai mūsų šeimos bijo“, – nedrąsiai pripažįsta du vaikus su negalia auginanti Agnė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt). Agnė tvirtina darbdaviams iš karto pasakydavusi, kad turi du vaikus su specialiaisiais poreikiais.
Paprastai iš darbdavių moteris nesulaukdavo jokios žinios, tačiau kelis kartus išgirdo tiesų atsakymą: „Turite tris mažus vaikus, du iš jų – su specialiaisiais poreikiais, todėl dažnai nebūsite darbe. Tokio žmogaus priimti negalime“.
Nors moteris siūlydavosi dirbti nuotoliniu būdu, ji teigia, kad toks variantas darbdaviams taip pat netikdavo. Moteris svarsto, kad įmonių vadovai dar nesupranta, kas yra nuotolinio darbo pobūdis, baiminasi, kad taip dirbant sumažėja kontrolė.
Galiausiai Agnei pavyko susirasti darbą, ji džiaugiasi, kad dabar darbdaviai yra supratingi ir prireikus leidžia dirbti iš namų.
Darbdaviai – visuomenės atspindys
Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė sutinka, kad tokių atvejų, kai vaikus su negalia auginantys tėvai negauna darbo, yra ne vienas. Anot jos, darbdaviai yra visuomenės atspindys – pažvelgus į juos, galima pamatyti, kaip mąsto dauguma.
Pasak Negalios organizacijų forumo atstovės, visuomenėje vyrauja nuostata, kad neįgaliesiems gyventi blogai – pinigų nėra, jie visko reikalauja, yra viskuo nepatenkinti. Esant tokiai situacijai, ir darbdaviai supranta, kad vaikas su negalia neturės reikiamų paslaugų, todėl visur turės lakstyti motina, portalui LRT.lt sakė nevyriausybininkė.
„Paslaugų nėra, reikia tai suprasti, o valstybė nėra suinteresuota, kad žmonės eitų dirbti“, – apgailestauja H. Varnienė.
Socialinis draudimas – ministerijos išdaiga?
Negalios organizacijų forumo atstovė kritikuoja ir socialinio draudimo mokėjimo tvarką. Šiuo metu vienas iš neįgalaus asmens tėvų ar globėjų gali būti draudžiamas pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
Tokią tvarką H. Varnienė vadina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išdaiga. Jos teigimu, ir patys neįgalieji nemoka kritiškai įvertinti šios tvarkos, todėl ir „liaupsina“ ministeriją. H. Varnienė svarsto, kad tokia socialinio draudimo mokėjimo tvarka reiškia, kad ministerija nesugebėjo užtikrinti kitų paslaugų.
„Problema ta, kad daug tėvų nesugeba dirbti, kai vaikas yra ribinės negalios. Tai reiškia, kad tėvai gyvens iš 70 arba 120 eurų. Ministerija, užuot palengvinusi situaciją ir sakiusi: žiūrėk, yra dienos centrai, eik dirbti, o tavo vaiku pasirūpins, skiriamas draudimas, – tai valstybei kainuotų pigiau, o žmogus uždirbtų, būtų mokesčių mokėtojas, galbūt ir pensiją gautų didesnę, o ne minimumą – bet tokiu būdu ministerija tarsi pasako: mes nesugebame nieko užtikrinti, todėl ateityje duosime pensiją. Tai baisu“, – apgailestauja H. Varnienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė aiškina, kad sprendimas valstybės lėšomis drausti asmenis, kurie slaugo negalią turinčius artimuosius, buvo priimtas atsižvelgiant į pačių slaugančiųjų prašymus.
„Turime suprasti, kad šeimų situacijos gali būti labai skirtingos, todėl geriausia, kai tėvai turi pasirinkimo galimybę – slaugyti vaiką patys, gauti reikiamų paslaugų bendruomenėje, samdyti pagalbą privačiai. Tačiau vienareikšmiškai galima sutikti, kad paslaugų plėtra vaikams su negalia yra būtinas veiksnys, kad tėvai galėtų dalyvauti darbo rinkoje. Savo vaikus slaugančių tėvų draudimas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis nėra šios problemos sprendimo būdas – tai tarpusavyje nesusiję dalykai“, – pažymi E. Samoškaitė.
Namuose – dar vienas etatas
Kalbėdama apie tai, kaip darbdaviai gali palengvinti neįgalius vaikus auginančių tėvų darbo sąlygas, H. Varnienė pateikia kitų šalių pavyzdį. Pasak jos, lengviau, kai darbdaviai suteikia galimybes dirbti nuotoliniu būdu arba leidžia dirbti kelias dienas per savaitę.
„Pas mus, jei priima į darbą, tai priima etatui ar pusei etato. O Japonijoje – kelioms dienoms, pavyzdžiui, dirbi antradienį ir ketvirtadienį, o kitas dienas būni su vaiku. Jie labai lanksčiai žiūri į darbo derinimą. Pas mus tai labai statiška, žinoma, po truputį juda, bet dar nėra taip paprasta.
Lankstus grafikas padėtų, bet pirmiausia turėtų būti paslaugos šeimai, kad ji galėtų normaliai dirbti. Galvojant apie žmogų kaip visavertį visuomenės dalyvį, kaip mokesčių mokėtoją, reikėtų orientuotis į galimybę dirbti visą darbo dieną, kaip visi. Todėl turėtų būti suteikta normali pagalba ir visą darbo dieną, ir ne tik, nes jei vaiko negalia sunki, grįžęs po darbo dirbi dar vienu etatu namuose“, – pasakoja H. Varnienė.
Atvirai išdėstyti kortas – absoliuti pražūtis
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad paprastai darbdaviai yra susikoncentravę į patį darbą ir ieško tokio žmogaus, kuris būtų visiškai lojalus, be jokių klausimų galėtų dirbti nesuskaičiuojamą valandų skaičių ir būtų bet kada pasiruošęs atlikti užduotis. Dėl to įvairūs trukdžiai, dėl kurių reikėtų keisti nusistovėjusią sistemą ir kurti specialias tvarkas, darbdaviams nėra patrauklūs, tvirtina I. Ruginienė.
Konfederacijos vadovė pažymi, kad tarp darbdavių ir darbuotojų trūksta pasitikėjimo, todėl verslininkai vengia siūlyti nuotolinio darbo galimybę, baiminasi, kad bus sunku kontroliuoti, ar darbuotojas tikrai dirbs. Žinoma, yra tokių sektorių, kurie pritaikyti nuotoliniam darbui, priduria darbuotojų atstovė.
„Darbdaviui nesvarbu, iš kur dirbs IT specialistas – gali ir Bahamose sėdėti, svarbu, kad būtų padarytas darbas. Tačiau jei kalbame apie tradicines darbo vietas, ten žmonės (norintys dirbti nuotoliniu būdu – LRT.lt) dažniausiai traktuojami kaip darbo trukdis, nes darbdaviui prie jų tenka taikytis“, – sakė I. Ruginienė.
Ji sutinka, kad yra ir tokių darbdavių, kurie į vienišas mamas ar tėvus, auginančius vaikus su negalia, žiūri geranoriškai. Tačiau, sako ji, tokių pavyzdžių dar nedaug, o tokios kultūros, kuri padėtų integruotis ne tik negalią turinčiam žmogui, bet ir jo artimiesiems, dar nėra.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė apgailestauja, kad diskriminaciją patyrę darbuotojai paprastai nesikreipia pagalbos.
„Žinau kelis praktinius atvejus, kai mama, turėdama vienerių metų vaiką, ateina į darbo pokalbį, atitinka visus standartus, kvalifikaciją, o darbdavys jau džiaugiasi, bet staiga jo akis užkliūva už to, kad ji ištekėjusi ir turi vaiką. Dažnai tenka išgirsti: ne ne, jūsų vaikas sirgs. Su tokiais dalykais Lietuvoje yra susidūrusi bent jau kas antra moteris, tačiau jos nutyli, eina pas antrą, trečią darbdavį ir kur nors suranda tą, kuris į tai normaliai žiūri“, – kalbėjo darbuotojų atstovė.
Pasak I. Ruginienės, atvirai išdėstyti kortas, kad turi vaiką su negalia, kuriam reikės skirti daugiau laiko, būtų absoliuti pražūtis – šansai gauti darbo vietą prilygsta nuliui.
Socialines įmones vadina neįgaliųjų getu
Nors situacija nėra vienareikšmiška, iš dalies galima sutikti su teiginiu, kad per 30 nepriklausomybės metų dalies darbdavių mentalitetas nelabai pasikeitė, pripažįsta Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas. Vis dėlto, sako jis, yra ir labai gerų pavyzdžių, socialiai atsakingų įmonių.
Kai kurių įmonių vadovai labai daug investuoja į darbuotojus ir juos vertina, todėl darbuotojo išėjimo iš darbo, kai kas nors nutinka, nesuvokia kaip pelno ar pajamų praradimo. Esant tokioms darbo sąlygoms, atsiranda daugiau aistros dirbti, o jei darbdavys myli savo darbuotojus, jį darbuotojai gerbs, portalui LRT.lt pabrėžia D. Arlauskas.
Pavyzdžių, kai darbuotojas dirba nuotoliniu būdu, yra nemažai, tačiau tai nėra taip paprasta, svarsto Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas. Pasak jo, norint suteikti tokias darbo sąlygas, reikia, kad darbuotojas būtų labai organizuotas.
„Kai dirbi toje patalpoje, kurioje ir gyveni, ne visada pavyksta išlaikyti produktyvumą. Socialiniai klijai labai reikalingi pačiam darbuotojui augti kaip žmogui, kad gebėtum gauti išorinę informaciją. Kontroliuoti darbuotoją nėra sunku, žmogui pačiam save sukontroliuoti sunkiau, nes yra didelė pagunda įsijungti televizorių, kur nors išeiti. Ne tiek daug žmonių sugeba būti tokie organizuoti“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas sako, kad, nors parama socialinėms įmonėms nemaža, linkstama prie to, kad daugiau žmonių su negalia turėtų įdarbinti paprastos įmonės. Jo teigimu, socialinė įmonė yra tam tikras neįgaliųjų getas, kadangi joje dirbantys neįgalieji yra atskirti nuo aplinkos. Pasak D. Arlausko,kai įmonėje dirba ir neįgalių žmonių, keičiasi ir kitų darbuotojų nuostatos, atsiranda daugiau tolerancijos.
Tokia pati situacija yra kalbant apie tėvus, auginančius vaikus su negalia, sako D. Arlauskas. Anot jo, ateityje laimės būtent tos įmonės, kurios supranta, kad galima įdarbinti tokius darbuotojus – gal kartais nereikia ir valstybės pagalbos. Įmonės sugeba taip suorganizuoti darbą ir sukurti tokią atmosferą, kad, jei darbuotojas prireikus lieka padėti namuose, nuostoliai nėra tokie dideli, pastebi Lietuvos verslininkų atstovas.
„Visko pririšimas prie finansų ne visada užtikrina efektyvumą. Žiūrėkime ne tik į ekonominę naudą, bet ir į socialinę, kuri vis įgauna didesnę vertę“, – ragina D. Arlauskas.
Darbdavius kviečia prisidėti prie šeimų gerovės
Socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė spaudai sakė, kad darbdaviai gali stipriai prisidėti prie šeimų, kuriose auga vaikas su negalia, gerovės, taip palengvindami šeimos ir darbo derinimą.
„Visų pirma, svarbu informuoti darbuotoją apie Darbo kodekso suteikiamas galimybes auginant neįgalų vaiką: ilgesnes kasmetines mokamas atostogas vienišiems tėvams, galimybę dirbti ne visą darbo laiką ir grįžti prie viso darbo laiko, bent 1/5 laiko dirbti nuotoliniu būdu, pasirinkti pamainą, išeiti atostogų pirmumo tvarka, pasiimti mamadienį, tėvadienį“, – priemones, kaip darbdaviai gali prisidėti prie tėvų, auginančių vaikus su negalia, gerovės, vardija E. Samoškaitė.
SADM siūlys įteisinti du mamadienius ir tėvadienius per mėnesį šeimoms, kuriose auga du ir daugiau vaikų su negalia, sako ministro patarėja. Šiuo metu skiriama po vieną apmokamą laisvą dieną mamai ir tėčiui.
Kitas svarbus aspektas – darbdaviai gali su darbuotojais tartis dėl dar lankstesnių darbo sąlygų, nei numato Lietuvos įstatymai, kalba E. Samoškaitė: „Būtų smagu, jei Lietuvoje darbdaviai su darbuotojais aktyviau tartųsi.“
Vis dėlto negalima visų darbdavių vertinti apibendrintai – vieni išties stengiasi užtikrinti lanksčias darbo sąlygas, kitiems dar trūksta lankstumo ir pozityvesnio požiūrio, priduria E. Samoškaitė.
Kokia pagalba teikiama?
Negalią turintiems vaikams, kaip ir gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams, skiriama 100 eurų vaiko pinigų išmoka. Lietuvoje vaiko pinigus ir papildomą išmoką gauna 15,2 tūkst. neįgalių asmenų iki 21 metų, 14,9 tūkst. yra negalią turintys vaikai.
Vaikams su negalia mokamos šalpos pensijos. Jos siekia 140–280 eurų. 140–210 eurų šalpos pensija skiriama tėvams ar globėjams, kurie bent 15 metų slaugė neįgaliuosius su specialiaisiais poreikiais.
Taip pat skaitykite
Šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus, vieną kartą per 6 metus gali pasinaudoti kompensacija lengvajam automobiliui nusipirkti arba jį pritaikyti. Kompensacija priklauso ir tais atvejais, kai negalią turinčiam vaikui, kuriam reikia nuolatinės slaugos, sueina 18 metų.
Savivaldybėms vaikams su negalia skiria dienos socialinės globos paslaugas, ilgalaikę bei trumpalaikę socialinę globą.
