Lietuvoje

2020.02.11 20:07

Darbo pokalbiuose – šokiruojantys klausimai, ar vyras leis dirbti, ir išlygos „simpatiškoms“ moterims

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.02.11 20:07

Neigiamas darbdavio atsakymas darbo pokalbyje, sužinojus, kad kandidatė turi vaikų, klausimai, ar vyras leis dirbti naktimis, sunkumai susirandant darbą, kai turi negalią, ir pakvietimas dirbti, nes kandidatė „simpatiška“ – tokiomis patirtimis dalijosi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos organizuotos diskusijos dalyviai.

Kartais pasigirsta nuomonių, kad lygių galimybių problemos yra praėjusio šimtmečio aktualija, tačiau apklausos rodo ką kita, pranešimo „Lygių galimybių įgyvendinimo žingsniai organizacijoje" metu sakė įvairovės valdymo ir lygių galimybių integravimo ekspertė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Vilma Gabrieliūtė.

2018 metais atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad pusė respondentų mano, jog vyras turi uždirbti daugiau nei moteris, o pasirūpinti vyro buitimi – moters pareiga. Prieš 10 metų dar buvo stipri nuostata, kad vyrai neverkia, o dabar tai keičiasi, 33 proc. vyrų dar mano, kad jiems verkti nėra priimtina, akcentavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė.

„Pusė žmonių taip pat pritaria nuostatai, kad berniukai neturi žaisti su lėlėmis. Gebėjimas išreikšti savo jausmus, galimybė žaisti su lėlėmis labai susiję su tuo, kaip mes vystome savo emocinį intelektą, polinkį rūpintis kitais. Todėl labai svarbu, kad tarp žaislų būtų ne tik žmogeliukai, bet ir meškiukai, kūdikėliai, kuriais mes galime rūpintis, nes taip ugdome savo gebėjimus pasirūpinti kitais. Kaip žinome, vaiko priežiūros atostogų vyrai išeina žymiai rečiau“, – pažymėjo V. Gabrieliūtė.

Anot specialistės, čia būtų galima išskirti ir kitą problemą – patys vyrai dvejoja priimti sprendimą pasirinkti vaiko priežiūros atostogas, kadangi baiminasi aplinkinių ir darbdavių reakcijos.

Jos teigimu, įtaką darbdaviams daro ir tokios tapatybės kaip tautybė ar etniškumas. Pavyzdžiui, 2019 metais atliktas tyrimas parodė, kad didžioji dauguma nenorėtų gyventi šalia romų, 48,2 proc. – šalia asmenų su psichikos negalia, 44,3 proc. – šalia iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų, 37,4 proc. – šalia homoseksualių asmenų.

V. Gabrieliūtė atkreipė dėmesį, kad integravimas į darbo rinką nėra tik diskriminacijos prevencija, integracija – lygių galimybių užtikrinimas, tokios darbo aplinkos kūrimas, kurioje gera gyventi ir dirbti visiems. Pokyčiai prasideda tik tada, kai yra lyderystė, šypsojosi specialistė.

Anot V. Gabrieliūtės, lygių galimybių užtikrinimas organizacijoje prasideda nuo darbo pasiūlymo skelbimo. Įtaką daro tokie žodžiai kaip ryžtingas, galingas, kadangi paprastai moterys su tokiomis savybėms savęs neidentifikuoja.

Atlygio atotrūkiai išlieka

Lietuvos oro uostų personalo vadovė Rūta Baleišienė džiaugėsi, kad jos įmonė neretai griauna nusistovėjusius stereotipus apie profesijas. Anksčiau didžioji dauguma darbuotojų buvo vyrai, todėl įmonėje buvo pradėtas šešėliavimo projektas, kurio metu darbuotojai gali pamatyti kitų kolegų darbo specifiką. Tai – labai svarbu, kad darbuotojai pamatytų, jog ir jie gali atlikti tam tikrus darbus.

R. Baleišienės teigimu, įsitraukti į darbo rinką padeda ir lanksčios darbo sąlygos – jei įmonėje dirba tėvai, auginantys mažus vaikus, jiems sudaromos sąlygos dirbti patogiu metu, apmokama dalis vaikų stovyklų išlaidų.

„Swedbank“ personalo tarnybos vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė pasakojo, kad šiuo metu didelį dėmesį skiria vyrų ir moterų atlyginimų skirtumų naikinimui ir siekia, kad tokį patį darbą atliekantys vyrai ir moterys gautų vienodą atlygį. Ji pažymėjo, kad neretai įvardijama, jog bankiniame sektoriuje vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas yra apie 20 proc., o Baltijos šalyse atotrūkis siekia ir 35 proc. Anot A. Jonaitytės-Karalienės, siekiama, kad atlyginimų skirtumas „Swedbank“ svyruotų apie vieną procentą moterų arba vyrų naudai.

„Supratome, kad kalbant apie atlyginimų atotrūkį kalbama apie visų įmonėje dirbančių vyrų ir moterų atlyginimus. Vyrai dažniausiai dirba aukšto lygio pozicijose, būna vadovai, o moterys – žemesnio lygio pozicijose, klientų aptarnavimo srityje. Dėl to toks skirtumas ir atsiranda“, – kalbėjo A. Jonaitytė-Karalienė.

Ji pridūrė, kad atlyginimų skirtumai tarp moterų ir vyrų didėja, kai moterys išeina motinystės atostogų. Supranti, kad kažkuriuo momentu, kai išėjai rūpintis vaiku, kitų atlyginimai keitėsi, o tavo buvo įšaldytas, apgailestavo A. Jonaitytė-Karalienė.

Nežinojimas neretai žeidžia

Nors vis dažniau kalbame apie lyčių stereotipus, niekur negirdime, kad kalbama apie negalią, apgailestavo asociacijos „Savarankiškas gyvenimas” prezidentas Ričardas Dubickas. Kiek įmonėse dirba neįgaliųjų, žmonių su negalia, klausė asociacijos vadovas.

R. Dubickas piktinosi, kad neretai ne tik darbdaviai, bet ir aplinkiniai nežino tam tikrų terminų, todėl ir to nenorėdami neįgaliuosius įžeidžia. Pavyzdžiui, telefonu kalbantis dėl darbo pokalbio, darbdaviai neretai paklausia, kokios rūšies negalią žmogus turi.

„Mes juk ne daržovės, ne pomidorai, kad turėtume rūšį. Mes turime negalios tipą. Šaunu, kad norite įdarbinti neįgaliuosius, tačiau visų pirma turi būti daugiau supratimo, švietimo. Esame pasiruošę padėti, supažindinti, kaip bendrauti su vieną ar kitą negalią turinčiais žmonėmis“, – sakė R. Dubickas.

Asociacijos vadovas kalbėjo, kad neretai žmonėms su negalia trūksta darbo vietos pritaikymo, tačiau pabrėžė, kad tai pritaikyti nėra sudėtinga. Norint padėti galima įrengti ir keltuvus, specialias darbo vietas, ragino R. Dubickas.