Lietuvoje

2020.02.11 16:45

Nuo šiol žmogaus teisių klausimus Seime sprendžia tik vyrai

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.02.11 16:45

Seimo Žmogaus teisių komitete – vyriška kompanija. Liberalei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pasitraukus iš komiteto, žmogaus teisių klausimus liko spręsti vien vyrai. Pati politikė kalbėjo, kad įvairovę reikia skatinti, tačiau teigė, kad svarbiausiais klausimais politikai rūpinasi ir nedirbdami komitete.

Dėmesį į tai, kad Žmogaus teisių komitete neliko moterų, socialiniame tinkle atkreipė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Tomas Vytautas Raskevičius. Jis rašė: „2020 metai, Lietuva, Europos Sąjunga, Seimo Žmogaus teisių komitetas. Iš Žmogaus teisių komiteto pasitraukus Liberalų sąjūdžio pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, turime tai, ką turime. Kada žmogaus teisės Lietuvoje pagaliau taps prioritetu?“

Įvairovės reikia visuose komitetuose

Komitete nė vienos moters neliko po to, kai iš jo į Švietimo ir mokslo komitetą perėjo Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Pati politikė portalui LRT.lt sakė, kad jos idealiame pasaulyje komitetuose moterų ir vyrų būtų po lygiai, tačiau realybė tokia, kad procentaliai moterų Seimo narių yra gerokai mažiau.

„Mes jau kurį laiką neturėjome savo atstovo Švietimo ir mokslo komitete. Frakcija priėmė sprendimą, kad labai svarbu būtų deleguoti kažką iš frakcijos į tą komitetą. Taip susiklostė, kad aš nutariau pereiti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalai planavo vietoje politikės į Žmogaus teisių komitetą deleguoti frakcijos narį Gintarą Vaičekauską, tačiau jis negalėjo palikti Audito komiteto, kuriame dirba.

Liberalų lyderė kalbėjo, kad net ir nedirbant komitete jai žmogaus teisių klausimai išlieka vieni prioritetinių. Visgi, V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad įvairovė svarbi visuose komitetuose, ne tik Žmogaus teisių, tačiau pabrėžė, kad įvairovę lemia ne tik lytis, bet ir pažiūros.

„Nieko neturėtų stebinti vyriškos kompanijos, pažiūrėkite į Vyriausybės sudėtį, kokia ten vyriška kompanija. Apskritai, mūsų politikoje taip yra visur, Seime moterų procentas labai mažas. Ne žmogaus lytis nulemia, o jo pažiūros. Tikrai ne nuo lyties priklauso, kokios bus pažiūros. O kad įvairovės trūksta... Idealiame gyvenime labai norėtųsi, kad visų komitetų sudėtis būtų 50-50“, – sakė politikė ir pridūrė, kad liberalūs politikai veikia ne tik per komitetus.

Tiesa, ji pastebėjo, kad Žmogaus teisių komitete balsavimai nepavyko pagal priklausymą vienai ar kitai frakcijai, o pavykdavo išlaikyti objektyvumą ir rūpestį dėl žmogaus teisių.

Apie tai, kad visuose komitetuose turėtų būti kuo įvairesnių žmonių, kalbėjo ir parlamentarė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Tačiau ji teigė, kad įvairovė neapsiriboja tik lytimi: svarbu, kad būtų skirtingo amžiaus, skirtingos patirties, įvairių pažiūrų žmonės.

„Įvairovė yra svarbiausia priimant sprendimus valstybėje ar bet kur kitur. <...> Ironiška, kad Žmogaus teisių komitete, o žmogaus teisės yra įvairovės apsaugojimas, puoselėjimas, kad ten visi yra panašaus profilio žmonės. Aišku, jie su skirtinga patirtimi, bet matomiausias moterų trūkumas“, – sakė A. Armonaitė.

Gali susiklostyti keistos situacijos

Visgi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas portalui LRT.lt komentavo, kad tokia situacija Žmogaus teisių komitete yra ydinga. Pasak D. Paulausko, įvairovė politikoje yra svarbi, nes tai reiškia, kad atstovaujama skirtingų žmonių ir grupių interesams.

„Politikoje tai yra ypač svarbu, nes politika yra ta sritis, kurioje visuomenė yra reprezentuojama, atstovaujama. Kalbant apie šią situaciją, man atrodo, kad yra problemiška, nes lyčių balansas turėtų būti siekiamybė būtent tokio politinio darinio, komiteto, ypač kalbant apie Žmogaus teisių komitetą. Jame yra neretai sprendžiami klausimai, kurie tiesiogiai liečia lyčių lygybės, moterų teisių klausimus.

Bijau, kad nebūtų tokia kuriozinė situacija, kad moterų teisių klausimus svarstytų ir dėl jų sprendimus priimtų vien tik vyrai. Tada tikėtis, kad vyrai atstovaus moterų perspektyvai, jų pozicijoms, yra sunkiau“, – kalbėjo D. Paulauskas.

Pašnekovas taip pat sakė, kad, vadovaujantis balanso idėja, reikėtų žiūrėti ir į kitus parlamentinius komitetus ir lyčių lygybės turėtų būti siekiama ir kituose komitetuose. Tiesa, tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes tik Seime moterų yra gerokai mažiau nei vyrų. Kaip sakė D. Paulauskas, šiuo metu iš visų Seimo narių moterys sudaro tik 24 proc.

„Mes net objektyviai negalėtume užtikrinti lyčių balanso. Tiesiog tą balansą, kokį turime tarp parlamentarų, reikia taikyti ir komitetuose“, – sakė D. Paulauskas.

Be to, jis pridūrė, kad svarbi ne tik ir lyčių įvairovė, bet ir, pavyzdžiui, amžiaus grupių. Anot jo, kuo politikoje ar, kaip šiuo atveju, komitete mažiau įvairovės, tuo didesnė rizika, kad kai kurių visuomenės grupių interesai gali būti pamiršti.

„Jei turime tokius darinius, kurie neatspindi visuomenės įvairovės, o mūsų visuomenė yra įvairi, tada tikrai pamirštame interesus ir įsiveliame į kurioziškas situacijas, kai nusprendžiame už kitus, nežinodami tos visuomenės grupės tikros padėties ir interesų“, – portalui LRT.lt sakė D. Paulauskas.

Iš Žmogaus teisių komiteto pasitraukus liberalų vedlei V. Čmilytei-Nielsen, su žmogaus teisėmis susijusius klausius nagrinėja šie Seimo nariai: „valstiečiai“ Valerijus Simulikas, Kęstutis Smirnovas ir Gediminas Vasiliauskas, konservatoriai Sergejus Jovaiša ir Andrius Navickas, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Mindaugas Puidokas bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Leonardas Talmontas.

Portalas LRT.lt bandė susisiekti su komiteto pirmininku V. Simuliku, bet to padaryti nepavyko. Jo pavaduotojas L. Talmontas sakė esantis užsienyje ir negalintis kalbėti.