Lietuvoje

2020.02.11 10:47

Pranešėjų apsaugai – metai: kentėti tenka ir jų sutuoktiniams

Saulius Jakučionis, LRT.lt2020.02.11 10:47

Praėjus kiek daugiau nei metams nuo pranešėjų apsaugos tvarkos įsigaliojimo, teise įgyti tokį statusą jau pasinaudojo beveik 40 žmonių. Ši tvarka skirta apsaugoti žmones, pranešančius apie korupciją ar kitus pažeidimus įstaigose, kuriose dirba. Nors jiems draudžiama daryti neigiamą poveikį, pasitaiko atvejų, kai vadovai siekia apeiti įstatymą kenkdami pranešėjų sutuoktiniams. 

Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2019 metų sausio pranešėjo statusą gavo 36 asmuo, o 32-iems suteikti tokį statusą atsisakyta. Pranešimą apie viešajam interesui grėsmę keliantį pažeidimą padaręs asmuo turi teisę į konfidencialumą, draudžiama jo atžvilgiu daryti neigiamą poveikį – atleisti, perkelti į žemesnes pareigas, priekabiauti ar mažinti atlyginimą.

Asmeniui, jau turinčiam pranešėjo statusą, gali priklausyti atlyginimas, kompensacija, teisė į nemokamą teisinę pagalbą, jis taip pat gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Mūsų praktikoje jau buvo situacijų, kai neigiamą poveikį įstaigos vadovas taikė ne pranešėjui, o pranešėjo sutuoktiniui“, – sakė su pranešėjais dirbanti prokurorė Monika Kalinauskienė.

Pasak jos, daug žmonių dar baiminasi būti pranešėjais, nes juos saugantis įstatymas yra naujas, be to, visuomenėje nėra mentaliteto, kad pranešti yra gerai.

Generalinės prokuratūros vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėja Gintarė Bliujienė sakė, kad institucija atliko 11 tyrimų dėl pranešėjams daryto neigiamo poveikio, septyniais atvejais buvo išsiųsti įpareigojimai darbdaviams nutraukti tokį elgesį.

G. Bliujienė tvirtino, kad per įstatymo taikymo metus paaiškėjo, jog darbdaviai išradingai ir sistemingai bando veikti pranešėjus.

„Poveikį darbdaviai daro labai įvairų. Pavyzdžiui, reikalauja išeiti iš darbo, atlieka neribotos apimties tarnybinius patikrinimus ir neaišku, dėl kokio turinio, nepagrįstai bando susiaurinti įgaliojimus, sumažinti darbo užmokestį“, – sakė pareigūnė.

„Kyla klausimas, iš kur tie darbdaviai sužino, kad asmuo kreipėsi ir jam suteiktas statusas? Iš tikrųjų matome, kad tos įstaigos yra kaip vienas organizmas, žmonės dažnai pasikalba tarpusavyje ir tą informaciją žmogus vienaip ar kitaip išviešina savo darbovietėje pats“, – pridūrė ji.