Prezidentas Gitanas Nausėda susitikinėja su Seimo partijų lyderiais, aną savaitę skyrė laiko socialdemokratams, šiandien matėsi su Liberalų sąjūdžiu. Ateityje prezidentas ketina susitikti ir su valdžios partijomis, tačiau bent šiandien premjeras Saulius Skvernelis santykius su prezidentu pavadino žiema. Ar opozicija padeda palaikyti šį Daukanto aikštės šaltuką su Seimo valdančiaisiais?
„Dienos temoje“ – Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Socialdemokratų partijos vadovas G. Paluckas.
– Ponia V. Čmilyte, šiandien matėtės su G. Nausėda. Ar Jūs aptarėte S. Skvernelio poziciją apie valdančiųjų santykius su Daukanto aikštės šeimininkais?
V. Čmilytė-Nielsen: Apie premjerą praktiškai nekalbėjome, kalbėjome daugiausia apie pavasario Seimo sesiją, apie tuos darbus, kurie yra numatyti iš Prezidentūros pusės, apie tai, ką mes siūlysime. Iš tiesų labai daug dėmesio skiriame susitarimui dėl švietimo, kuris dabar yra perėjęs į Seimo grupės rankas. Kalbėjome ir apie artėjančius rinkimus. Buvo gana platus pokalbis.
– Kaip Jūs suprastumėte šį S. Skvernelio pasakymą: „ Jeigu kas nors mano, kad ultimatumai ir diktatas be jokio pagrindo yra efektyvu, aš manau, kad reikia ieškoti kompromiso, sutarimo. Deja, ne visą laiką pavyksta jį surasti“? S. Skvernelis turėjo mintyje Prezidentūrą.
V. Čmilytė-Nielsen: Niekaip nepavadinčiau Prezidentūros pernelyg ultimatyvia, galbūt atvirkščiai, sakyčiau, kad tiktų premjero atžvilgiu tokie pasisakymai.
– Pone G. Paluckai, jūs daugiau bendraujate su S. Skverneliu, visokius viliotinius šokate kartu, galbūt jūs galėtumėte paaiškinti, ką reiškia šis S. Skvernelio pasakymas?
G. Paluckas: Premjeras dažnai pasižymi emocingais pareiškimais ir, manau, tai yra viena iš emocijų, nes šiandien premjerui ir vėl nesaldu, reikia aiškinti ir aiškintis dėl įvairių dalykų. Bet daugiau komentuoti, kokie yra premjero santykiai su prezidentu uždarius duris ir šnekantis tarpusavyje, sunku pasakyti. Tai, kad prezidentas yra reiklus tiek Vyriausybės darbui, tiek konkrečių ministrų elgesiui ir moralinėms vertybėms, yra natūralu. Ar tai yra ultimatyvu? Nepasakyčiau, bet mes nežinome, kas vyksta už uždarų durų.
– Apie J. Narkevičių prezidentas nekalbėjo nei su jumis, nei su jumis?
V. Čmilytė-Nielsen: Apie J. Narkevičių, man rodos, gal vienu žodžiu buvo užsiminta, bet tai tikrai nebuvo kažkoks esminis pokalbio dalykas.
– Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl opozicija nebekelia J. Narkevičiaus klausimo? Jūs net esate pasakęs, kad J. Narkevičius yra neliečiamas.
G. Paluckas: Aš pasakiau, matyt, vaizdingai, bet jis daug kartų buvo liestas ir be jokio rezultato.
– Bet jūs padėjote tam tašką.
G. Paluckas: Matote, mes netgi buvome inicijavę interpeliaciją, mėginome surinkti parašus, bet kolegos konservatoriai nesirašė ant tos interpeliacijos, tai turint tai galvoje...
– Bet jūs padėjote tašką J. Narkevičiaus klausimu?
G. Paluckas: Mes padėjome tašką ir ne tik mes, bet, panašu, atvirai sakau, ir prezidentas yra padėjęs tašką, nes ponas J. Narkevičius yra ginamas visos koalicijos in corpore, jeigu taip galima pasakyti, tai yra nemaža jėga, ir jokios interpeliacijos ar kažkokie kitokie dalykai tiesiog negali įvykti. Turint tai galvoje, reikia orientuotis į ateitį, apsišarvuoti strategine kantrybe ir judėti į priekį.
– Ponia V. Čmilyte, nuo kada opozicija saugo valdančiuosius?
V. Čmilytė-Nielsen: To tikrai nepasakyčiau.
– J. Narkevičiaus klausimu opozicija saugo valdančiuosius, nebekelia šito klausimo.
V. Čmilytė-Nielsen: Jei panagrinėtume, kaip vyko visas procesas Seime, tai opozicija buvo pirmoji, kuri kvietė J. Narkevičių pasiaiškinti. Po ilgų abejonių jis sutiko susitikti su opozicija. Atsakymų į mūsų klausimus mes dar negavome, bet kalbu dar apie lapkritį...
– Dabar jau turime vasario beveik vidurį...
V. Čmilytė-Nielsen: Be abejo. Tada Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi į prezidentą, prašydami ryžtingai įvertinti ministro veiksmus. Tą prezidentas ir padarė, ir, pagal nusistovėjusias politinio gyvenimo taisykles, to būtų turėję ir užtekti, t. y. ministras būtų padėjęs savo mandatą.
– Bet jeigu neužteko, jūs ir nutilote, aš taip suprantu?
V. Čmilytė-Nielsen: Visiškai ne. Tiesiog ką dar galima šioje istorijoje pasakyti apie ministrą? Interpeliacija yra akivaizdžiai pasmerkta žlugti Seime.
– Opozicija nesusitaria tarpusavyje?
V. Čmilytė-Nielsen: Ne, ne dėl to, o dėl to, kad dar kartą iškviesti ministrą į Seimo posėdžių salę ir išklausyti jo atsakymų į klausimus, aš, tiesą pasakius, nebenoriu, nes nematau tame didelės prasmės. Šioje vietoje strateginė kantrybė iki rinkimų, matyt, yra tas racionaliausias sprendimas.
– Ponia V. Čmilyte, ar jūs pritariate tam, ką sakė jūsų partijos vienas iš lyderių, buvęs vadovas E. Gentvilas, kad prezidentas turi matyti, jog iš jo šaipomasi, kad prezidentas, kaip galios centras, nustumiamas į pakraščius ir jis pradeda formuotis Seime, ir kad valdantieji nesiskaito su prezidento nuomone?
V. Čmilytė-Nielsen: Kad valdantieji nesiskaito su prezidento nuomone yra akivaizdu. Taip, J. Narkevičiaus atvejis yra labai gera iliustracija iš tiesų negero proceso...
– O kitais klausimais?
V. Čmilytė-Nielsen: Ir kitais klausimais. Iki tam tikro laiko valdantieji palaikydavo prezidento iniciatyvas, balsavo dėl veto, tačiau praėjus tam laikotarpiui, kai prezidento nuomonė ir palaikymas buvo ypač svarbūs, jie kardinaliai pakeitė savo poziciją prezidento atžvilgiu. Taip, dabar vyksta tam tikras pasistumdymas dėl galios, kaip jis pasibaigs, dar neaišku, bet vėlgi, šiai valdančiajai koalicijai liko 8 mėnesiai, po rinkimų ji bus kitokia.
– Pone G. Paluckai, tęsiu tą mintį, kad kažkaip jūs, socialdemokratai, vis pasaugote tą premjerą.
G. Paluckas: Tai spekuliacijos...
– Bet šiandien premjeras neatmetė tokios galimybės, kad su „valstiečiais“ galėtų formuoti koaliciją.
G. Paluckas: Per mažai dėmesio skiriame rinkėjų valiai, kuri dar nėra išreikšta. Mėginame kažką klijuoti ir iš kažko formuoti, tuo užsiimame jau kuris laikas, nors iš tikrųjų neaišku, kas pereis barjerą, kas ne. Kalbėkime apie paprastus dalykus. Pirmas dalykas – mes premjero niekaip nesaugome, tačiau lygiai taip pat sakome: užteks kurti tuos neapykantos ir raganų medžioklės laužus. Yra labai nedaug laiko likę. Aš nepritariu gerbiamojo E. Gentvilo pozicijai, kad štai iš prezidento šaiposi kažkas, tai niekur neveda. Prezidentas turi labai neblogų iniciatyvų ir šiandien turėtume koncentruotis į tų iniciatyvų įgyvendinimą Seime, ir čia sutelkimo pozicijos ir opozicijos galbūt veiksmų ir bendro veikimo. Šitų, kaip sakyti, kotletų istorijų, pietų, keliukų – nekeliukų jau yra per daug, gerokai per daug. Opozicija šitų klausimų neišspręs, prezidentas tų klausimų neišspręs, juos gali spręsti tik rinkėjas, balsuodamas. Tai yra akivaizdu.
– Pone G. Paluckai, o tada gal išspręstų opozicija premjero žmonos įdarbinimo „Orlen“ klausimą?
G. Paluckas: Kokiu būdu? Jūs formuojate klausimą, kad opozicija turi ką padaryti? Paklausti „Orlen“, kokiu principu įdarbino? Jeigu kažkam kyla kažkokių nesusipratimų, juk žurnalistai daro tyrimus...
– Jūs manote, kad čia viskas yra gerai?
G. Paluckas: Aš atvirai sakau, kad tie klausimai, kuriuos užduoda tiek žurnalistai, tiek prezidentas, išreiškęs tam tikrą nerimą, jie turi pagrindo. Jeigu mes sužinotume nors menkiausią įrodymą, jog tie dalykai, ką premjeras, kaip Vyriausybės galva, sprendė klausimus su „Orlen“ susijusius ir su geležinkeliais, turi nors kokią nors sąsają su premjero žmonos įsidarbinimu, be jokios abejonės tam jau reikėtų ir politinio vertinimo iš opozicijos pusės, interpeliacijų ir kt.
– Tačiau socialdemokratai patys tokio tyrimo neatlieka. Nekviečia, pavyzdžiui, pono S. Skvernelio pasikalbėti šituo klausimu?
G. Paluckas: Premjeras yra atsakęs į tuos klausimus viešai.
– Jūsų partijai?
G. Paluckas: Mes daugiau klausimų gilesnių neturime, nes neturime informacijos.
– O jūs turite klausimų apie premjero žmonos įdarbinimą?
V. Čmilytė-Nielsen: Turime klausimų, beje, visai neseniai aptarinėjome šiandieną, tiesiog su žiniasklaida ne kartą teko kalbėti apie ir keliuko istoriją, apie procesą, kuris vyksta VTEK, apie tam tikrą VTEK kaip institucijos diskreditavimą, kuris, mano manymu, yra ir sąmoningai daromas tam, kad bet koks VTEK sprendimas taptų dar vienu pretekstu pajuokauti, tai yra labai pavojingi procesai, kurie būtent akivaizdžiai pagilėję yra šios valdančiosios koalicijos gyvavimo metu ir jie tikrai nestiprina mūsų valstybės ir mūsų demokratijos pagrindų, tai klausimų mes turime. Džiaugiuosi tuo, kad premjeras pasveiko, jo ligos metu mes tikrai negalėjome jo kviesti atsakyti į klausimus, o dėl susisiekimo ministro...
– Klausimas buvo apie „Orlen“ ir apie premjero žmoną.
V. Čmilytė-Nielsen: Labai daug klausimų yra šioje istorijoje...
– Kaip jūs ketinate tuos klausimus kelti? Štai socialdemokratai sakė, kad jie nebeturi klausimų dėl premjero žmonos ir galimo interesų konflikto, kaip tai darytų Liberalų sąjūdis?
V. Čmilytė-Nielsen: Pasitarsime frakcijoje, dar nebuvome susitikę, nes tai yra šviežia istorija, bet, manyčiau, ne viskas čia yra atsakyta ir ši istorija dar turėtų būti nagrinėjama.
– Jūs jaučiate solidarumą tarp premjero, prezidento ir kai kurių partijų lyderių, kad dažnai sutuoktinės įsidarbindamos turi tam tikrų problemų?
V. Čmilytė-Nielsen: Solidarumo nejaučiu, jaučiu, kad pernelyg akcentuojamas lyties aspektas ir mane glumina pasisakymai apie tai, kad turėtume visi kaip valstybė džiaugtis, kad premjero žmona nutarė prisidėti prie šeimos biudžeto, mane, kaip moterį, politikę, kaip dirbančią moterį, tokie pasisakymai tiesiog glumina.
– Pone G. Paluckai, kaip galvojate, ar premjero patarėjas Lukas Savickas galiausiai bus paskirtas ministru? Jūs aptarėte su G. Nausėda šitą klausimą?
G. Paluckas: Ne, su prezidentu mes šnekėjome apie vieną personaliją iš valdančiųjų, bet, tiesą sakant, nuoširdžiai tikiuosi, jog nebus paskirtas dėl pono L. Savicko vaidmens tvirtinant ar tarpininkaujant, rengiant Darbo kodeksą, kai jis tuo metu žaidė kitoje stovykloje, ne Vyriausybės pusėje ir atstovavo Investuotojų forumą ir teikė labai liberalias nuostatas. Politinės vertybės man yra svarbios ir tikiuosi, kad centro kaire save besivadinančia vyriausybe dešiniųjų ministras nebus paskirtas.
– S. Skvernelis, kai formuosite su juo koaliciją, pažiūrėsime, ar L. Savicko nepasiims kartu. Ponia V. Čmilyte, kaip jūs galvojate?
V. Čmilytė-Nielsen: Šios ministerijos ministro kėdė yra viena iš tų pozicijų, kuri kažin, ar bus greitai išspręsta. Tiesiog ji tapo prezidento ir Vyriausybės, ir premjero akistatos, galima sakyti, auka, nes iš prezidento pusės nematau didelės prasmės dabar skubėti, kai į jo pastabas, jo nuomonę dėl susisiekimo ministro yra nekreipiamas dėmesys.
G. Paluckas: Nemanyčiau, kad prezidentas yra toks mažareikšmiai kerštingas ir dėl šitos priežasties nepaskirs. Niekas nepasigedo ministro.
– Apskritai bus paskirtas ekonomikos ir inovacijų ministras?
G. Paluckas: Čia lažybos? Aš manau, kad ne.
V. Čmilytė-Nielsen: Aš manau, kad taip.
