Nors vėliavos dieną švenčiame sausio 1 dieną, istorikas dr. Norbertas Černiauskas pastebi, kad vėliavos „gimtadienis“ iš tiesų turi būti švenčiamas balandžio mėnesį.
Pasak N. Černiausko, vėliavoje žalios spalvos galėjo ir nebūti. Dailininkas Mstislavas Dobužinskis siūlė, kad trispalvė būtų raudonos, geltonos ir baltos spalvos. Tačiau sovietinė okupacija nutraukė šiuos svarstymus.
Pasak istoriko, kuriant valstybės vėliavą, buvo siekiama sukurti naujosios Lietuvos vėliavą, su kuria galėtų susitapatinti didžioji dalis gyventojų. „Pasižiūrėta į mūsų tautinius drabužius ir spalvas, pamatyta, kad tarsi daugiausiai yra žalios ir raudonos“, – pasakoja N. Černiauskas.
Anot istoriko, dalis politikų, pamatę žaliai raudoną vėliavą, pasakė, kad „atrodo niurokai“. Taip vėliavoje atsirado geltona spalva.
„Trispalvės istorija parodo, kad net didieji simboliai nenukrenta iš dangaus, juos sukuria žmonės ir svarbu kurti, galvoti apie ateitį“, – pastebi N. Černiauskas.
Paklausus, ką atspindi vėliava, istorikas įvardino drąsą ir kūrybiškumą. „Sugalvoti tokią vėliavą, kuri su niekuo neturi ankstesnių asociacijų, su jokiomis vėliavomis šitoje šalyje, ir pasitvirtinti yra tikrai drąsu ir kūrybinga“, – teigia N. Černiauskas.
Pasak istoriko, nors vėliavai 102 metai yra nedaug, tačiau jos nueitas kelias yra įspūdingas. Jis pasakoja, kad savanoriams ir kariuomenei išpopuliarinus trispalvę, ji tapo pasipriešinimo, laisvės, nesusitaikymo simboliu.
„Toks ir buvo sumanymas, kad ji atspindėtų ne senosios Lietuvos kažkokią mintį, bet dabar naujosios, kuriamos visų piliečių idėją“, – nurodė istorikas.
