Saulius Skvernelis kelia savo reikalavimus, kai Ramūnas Karbauskis jam pasiūlė vesti partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose, bet dabar premjeras dvejoja, ar sieti savo ateitį su šia partija. Vis tik, ar ši Vyriausybė išsilaikys iki rinkimų priklausys ir nuo prezidento Gitano Nausėdos pasirinktų prioritetų, interviu televizijos laidai „Savaitė“ sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.
– Liberalas Eugenijus Gentvilas šįvakar „Savaitėje“, labas vakaras. Esate buvęs premjeru, ne taip ilgai, nepilną mėnesį gal, tokių sukrėtimų, kaip dabar premjeras išgyvena, jums neteko išgyventi, Bet žinau, kad jūs esate buvęs panašioje situacijoje, turiu galvoje žmonos įsidarbinimą, tiktai tuo metu jūs buvote ne premjeras, o Klaipėdos meras. Tai kaipgi tada buvo, kaip išsprendėte tą situaciją?
– Elementaru – opozicijoje tuo metu miesto taryboje buvo konservatoriai ir jie pradėjo kelti triukšmą – E. Gentvilo žmona įsidarbino amerikiečių įmonėje. Tie amerikiečiai buvo nauji investuotojai, metalo apdirbimo įmonė Klaipėdoje. Na, ir kad čia etikos pažeidimai ir t.t.
Tai elementariai pats kreipiausi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kuri jau po poros savaičių ar po kiek laiko pasakė, kad čia nieko bendro nėra ir triukšmas nutilo. Jeigu kam rūpėjo atlyginimas, tas atlyginimas taip pat buvo aiškiai deklaruotas, nesakant, kiek procentų nuo mano algos ji gauna.
Žodžiu, linkėčiau ir dabar premjerui S. Skverneliui elementariai išspręsti tą situaciją, o ne užuominomis ir apylankomis kalbėti apie algą, apie įdarbinimo aplinkybes ir kitus dalykus.
– Tai va, būtent apie ką jūs ir pradėjote kalbėti – pati ta situacija, kai premjeras atsakinėja į klausimus ir kaip noriai viešai skelbia informaciją. Kai jo klausia, koks atlyginimas jūsų sutuoktinės, jisai sako – net pusės mano nesiekia, bet mes nežinome, kokia ta pusė: ar tie 5628 eurai premjero atlyginimo, ar su kitais priedais, kurie jam priklauso, tai vienas dalykas. Kitas dalykas, kai klausia, ar buvo konkursas, jisai sako, kad reikėtų klausti žmonos, bet žmona nekomentuos, čia pat priduria. Negali pasakyti, ar tai bus mažiau, ar daugiau, negu ji uždirbo iki tol. Tarsi visiškai logiška būtų, kad jis žino tuos atsakymus, bet nenori to sakyti viešai.
– Kai šitaip manevruoja ir manipuliuoja, pradeda atrodyti, kad slepia. Galbūt ten nėra ko slėpti? Galima galbūt diskutuoti, kad premjero žmona yra privatus asmuo, tačiau premjeras yra viešas asmuo ir jo šeimos pajamas jis pats turi pasakyti, net nereikia klausti žmonos.
Kai pildome kiekvienas iš mūsų pajamų ir turto deklaracijas, mes nurodome ir savo sutuoktinių, antros pusės pajamas arba valdomą turtą. Taigi, premjeras negali išsisukinėti – klauskite žmonos. Štai šitie labirintai iš tikrųjų kelia nusistebėjimą.
Aš nesakau, kad įtarimą, aš neturiu ką įtarti. Aš tikiu, kad ten viskas sąžiningai, tik padaryta komunikacinė klaida.
– Bet ar ne pernelyg daug sutapimų vienu metu: keliukas išasfaltuotas, sutuoktinė dirba, patarėjai jau pradėti išsodinti į postus?
– Artėjant kadencijos pabaigai, visi vadovai paprastai ieško, kur tuos savo patarėjus išstumdyti. Čia nėra išskirtinis dalykas.
Sutapimų yra kitų, kurie tikrai nemaloniai nuteikia. Kai valstybės antram-trečiam asmeniui tiesiamas keliukas neaiškiomis aplinkybėmis. Pats premjeras už tą finansavimą balsuoja, paskui, sako, „aš nežinojau“. Kai žmona dirba „Orlen“ dukterinėje įmonėje, kur žinome, kad buvo priimti specifiniai Vyriausybės sprendimai dėl „Orlen Lietuva“. Premjeras sako, mes dėl šitos įmonės – nei aš, nei Vyriausybė – nepriėmė jokių išskirtinių sprendimų. Jie buvo priimti tiek elektros kainų nustatymo, tiek santykių su „Lietuvos geležinkeliais“.
Nieko galbūt ir blogo, bet pripažinkime, kad įvyko komunikacinė krizė premjero aplinkoje. Dar viena, kad net jo patarėjas Skirmantas Malinauskas nelabai beturi ką pasakyti ir net Agnė Širinskienė sako, „aš taip nedaryčiau“.
– Bet dar grįžtant prie susisiekimo ministro. Taip atkakliai gindamas tą savo susisiekimo ministrą, premjeras tarsi tampa tos atsakomybės dalininku ir Vyriausybei tuo pačiu tarsi užmeta atsakomybę.
– Jis ne dalininkas, jis yra savininkas, šimtaprocentinis savininkas tos atsakomybės. Jo atsakomybėje dabar yra ministro J. Narkevičiaus klausimas.
Na, aš manau, kad tai yra kaina, kurią moka valdantieji už Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pritraukimą į valdančiąją daugumą. Jiems pasitraukus kartu su J. Narkevičiumi, taip, beje, atsitiko A. Butkevičiaus Vyriausybės laikais, prisimename, kad pasitraukė Lenkų rinkimų akcija iš valdančiosios daugumos likus metams iki pabaigos, tačiau Vyriausybė nesugriuvo.
Čia gi Vriausybė gali sugriūti, nes valdantieji patys yra pabirę kaip pabiručiai kokie.
– Prezidentas sako, kad premjerui, iš tiesų, tenka atsakomybė dėl to ministro, jūs sakote irgi tą patį, kad jis yra netgi ne dalininkas, kad jis yra savininkas tos atsakomybės. Kaip toli premjeras gali būti nuo prezidento nepasitikėjimo, kaip atsitiko ministrui?
– Čia yra prezidento prioritetų klausimas – ar prezidentas nori būti taikos balandis, kuriam svarbu iki kadencijos pabaigos bet kokia kaina išsaugoti Vyriausybę, kad tik nereikėtų formuoti naujos Vyriausybės, jeigu jo toks prioritetas – išsaugoti bet kokia kaina – tai jis netrenks kumščiu į stalą.
Tačiau prezidentas turi matyti ir kitus dalykus – iš jo šaipomasi, prezidentas, kaip galios centras, nustūminėjamas į pakraščius, galios centras pradeda formuotis Seime.
Trys bandymai atmesti veto, du iš jų pavyko, vienas nepavyko dėl 3 procentų kartelės, rodo, kad valdantieji nesiskaito su prezidento nuomone. Tai prezidentas, nežinau, ar norėtų būti tokioje situacijoje? Gal kartais ir būtų sveikintina atsisveikinti su nestiprios valdančiosios daugumos Vyriausybe.
– Bet likus tiek nedaug laiko iki rinkimų, ar dabar pats metas?
– Žiūrėkite, 1992 metai liepos 14 diena – iki paskelbtų Seimo rinkimų likę 3 mėnesiai 10 dienų. Premjeras G. Vagnorius netenka pareigų, premjeru tampa Aleksandras Abišala. Nieko, viskas tvarkoje, jokių problemų.
– Kai matai, kaip premjeras elgiasi, na, kad ir to paties ministro atžvilgiu, tai tarsi atrodo, kad idilė yra koalicijoje, idilė yra su tos koalicijos idėjiniu lyderiu Ramūnu Karbauskiu. Bet, tiesą sakant, kai klausaisi premjero patarėjo, ką jisai kalba, kad be reikalo čia yra veliamasi į tokius asmeniškumus su Roku Masiuliu, kad tai buvo vis dėlto Vyriausybės ministras, kad premjeras mato gerų jo atliktų darbų, iš to kaip Ramūnas Karbauskis pasako, kad jisai siūlo S. Skverneliui vesti sąrašą, o paskui ano atsakymą išgirdęs sako, kad tai buvo tik pamąstymas, gal vis dėlto ten nėra tikrosios idilės. Kokia yra tikroji padėtis, jūsų manymu, jūs arčiau esate jų?
– Mano žiniomis, aš sakau – ne spėliojimais, natūralu, kaip jūs savo šaltinių neišduodate, ir aš taip pat negaliu pasakyti, bet sausio 14 dienos vakare turėjo būti valdančiosios daugumos posėdis dėl prezidento reikalavimo atleisti J. Narkevičių.
Prieš tą posėdį susitinka premjeras ir R. Karbauskis, ir premjeras sako – aš sutiksiu vesti sąrašą, jeigu sveikata leis, na, dabar jau matome, kad su sveikata, ačiū Dievui, viskas gerai, tačiau Ramūnai, aš viską pats ir reguliuosiu.
Vienas iš reikalavimų S. Skvernelio buvo, kad Ramūnas Karbauskis trauktųsi iš frakcijos vadovų. R. Karbauskis tą ir padarė. Pageidavimas – trauktis ir iš partijos vadovų, nes su tokiu partijos vadovu, tuo momentu reitingai jau buvo nukritę iki 6,9 procento pagal „Baltijos tyrimus“, niekur nebevedantis lyderis.
Po 17 dienų R. Karbauskis pareiškė, kad traukiasi iš frakcijos vadovo ir iš Kultūros komiteto pirmininko, tačiau iš partijos lyderystės nesitraukia. Dar daugiau pasiskelbė, kad bus rinkimų štabo vadovas. Ką atsako Skvernelis? Aš dar galvoju. Natūralu, jeigu štabo vadovas yra R. Karbauskis, partijos pirmininkas R. Karbauskis S. Skverneliui vesti sąrašą ir prisiimti atsakomybę už bet kokias R. Karbauskio kvailystes su Roku Masiuliu, tai čia vienas dalykas, nebeturi su kuo kovoti – prieš neužmirštuolę pradėjo kovoti.
Tai kodėl S. Skvernelis turėtų degintis ant šitų nesąmonių laužo, vesti sąrašą, kuris gal gaus 10–15 mandatų ir tada visos nuodėmės bus nurašytos ant paties S. Skvernelio? Tai S. Skvernelis kol kas laukia, kaip reaguos R. Karbauskis į išsakytas pozicijas.
– Ačiū, šį kartą.
