Lietuvoje

2020.02.08 20:35

Lietuvoje yra daugiau moterų nei vyrų, išskyrus dvi savivaldybes

Lietuvoje - vos dvi savivaldybės, kuriose vyrų daugiau nei moterų. Nors gimsta šalyje daugiau berniukų nei mergaičių, skaičiai pastarųjų naudai, demografų teigimu, apsiverčia maždaug ties 40-ais gyvenimo metais. 

Ekonomistai sako, vertinamas ne visas moterų indėlis į ekonomiką, o dėl mažesnių atlyginimų jos sumoka mažiau mokesčių, todėl galiausiai pasmerktos gauti ir mažesnes pensijas.

Vienas pavyzdžių - vokalinis ansamblis „Įstrelė", kurio narės - vien moterys. Vienintelis vyras čia – vadovas.

„Čia yra didžiulė garbė, atsakomybė, pasitikėjimas ir dar reikia pasitelk visą savo, ką žinau, žavesį“, – sakė ansamblio vadovas Virginijus Kiržgalvis.

Tokios sudėties ansamblis dirba kone dešimtmetį. Dainininkės sako, Paįstryje dar yra kažkiek muzikuojančių vyrų, bet jie groja kapeloje, todėl mišrus choras – tik atmintyje.

„Buvo, buvo vyrų, ansamblis buvo ir chorą turėjom didelį, pas mane dar gražiausių nuotraukų išlikę. Bet daugiau nieko. Dabar džiaugiamės, ką turim“, - sakė ansamblio narė Asta Glušokienė.

„Jis mums ir cepelinų išverda, mes labai džiaugiamės savo vadovu“, – antrino ansamblio draugė Diana Stakelienė.

„Vyrai visada yra smagiau kompanijoj, jis ir anekdotą, ir komplimentą, ir pokštą gali pasakyti. Galų gale tos pačios moterys jaučiai pasitempusios“, – tikino Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiržgalvienė.

Panevėžio rajono savivaldybė - viena tų, kur moterų daugiau nei vyrų. Taip visoje Lietuvoje, išskyrus dvi savivaldybes – Klaipėdos rajono ir Kaišiadorių rajono.

Iš viso jų Lietuvoje – pusantro milijono - 185 tūkst. daugiau nei vyrų. Tūkstančiui vyrų tenka 1142 moterys.

Labiau moterų nei vyrų miestas yra ir Vilnius.

Demografai sako – visa Lietuva yra vienišų vyresnio amžiaus moterų kraštas, nors gimsta daugiau berniukų.

„Jeigu mes pasižiūrim iki 30 metų, iki 35 dar yra daugiau vyrų arba artimas santykis, o jau pagyvenusių, ypač tos, kurios peržengia 65, 70 metų, tai praktiškai pusantro karto daugiau moterų nei vyrų“, – tikino demografė prof. Vlada Stankūnienė.

Ekonomistai sako, kad moterų indėlis į ekonomiką ne visada patenka į bendrą kuriamą pridėtinės vertės statistiką. Mat neįvertinami tokie darbai, kaip vaikų priežiūra namie, stingant darželių.

Darbo rinkoje maždaug trisdešimtmetės ima uždirbti mažiau nei vienmečiai vyrai. Šių atlyginimai - vidutiniškai 13-14 proc. didesni nei moterų. Skaičiuota, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl algų nelygybės į ekonomiką neįsilieja 160 trilijonų dolerių.

„Tas atotrūkis ekonomikai kaip tokiai apskritai kenkia. Nes negalime iš principo sau to leisti, nes neišnaudojame talentų, neišnaudojame galimybių. 60 proc. maždaug universitetų absolvenčių yra moterys, reiškia, protingoji, išsilavinimą įgijusi dalis gauna mažesnį atlyginimą“, – sakė Žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė.

„Moterys, žinoma, sumokėdamos mažiau įmokų, galiausiai gauna mažesnes ir socialines išmokas, tokias, kaip senatvės pensija. Turint galvoje, kad moterys, kaip minėjau, gyvena ilgiau negu vyrai, tai kelia tam tikras socialines problemas ir didina socialinę atskirtį. Moterų skurdo rizikos lygis yra aukštesnis negu vyrų“, – tikino Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Eglė Aleknevičiūtė.

Moterų senatvės pensija – beveik 30 eurų mažesnė nei vidutinė Lietuvoje ir 70 eurų mažesnė nei vyrų.

Demografų teigimu, valstybei būtina galvoti, kaip įtraukti moteris į socialinį gyvenimą.

Ekspertai sako – šalyje būtina keisti darbo rinkos struktūrą, kad norinčios galėtų kuo ilgiau dirbti, juolab, kad moterys lengviau linkusios persikvalifikuoti, mokytis visą gyvenimą. Be to, dar yra savanorystė, visuomeninė veikla. Jeigu nepagausintų pajamų, tai bent jau leistų nesijausti vienišoms. Kitas svarbus dalykas, anot ekspertų, ieškoti, kaip pailginti vyrų gyvenimą. Šiuos glemžiasi alkoholis, avarijos, smurtas.