Lietuvoje

2020.02.07 15:50

Medikus papiktino paviešintos operacijų kainos: jūs klaidinate gyventojus

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.02.07 15:50

Valstybinės ligonių kasos (VLK) šią savaitę paviešintos sveikatos priežiūros paslaugų kainos iššaukė audringą diskusiją medikų bendruomenėje. Dalis jų teigia, kad šviesti pacientus, kiek atsieina jų gydymas, yra gerai, bet pasakyta buvo tik dalis tiesos. Ligonių kasa kritiką atmeta.

Anot Lietuvos medikų sąjūdžio, VLK paviešintos operacijų kainos gerokai prasilenkia su realybe. Nurodyti įkainiai teatspindi, kiek už paslaugą sumoka Ligonių kasa, o ne kiek iš tiesų ji kainuoja ligoninei.

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė apmaudą išliejo asmeninėje „Facebook“ paskyroje. Gydytoja radiologė pasipiktino naujienų reportaže išgirdusi teiginį, kad apendicito operacijos kaštai prasideda nuo 200 eurų. Už tokią sumą nė viena Lietuvos ligoninių nepajėgtų parengti tinkamai operacinės, apmokėti operuojančiai medikų komandai už darbą, padengti pacientui skiriamų vaistų, tyrimų, palatos išlaidų. Po komentaru netrūko ir sarkastiškų pasisakymų, kad 200 eurų kainuotų vien tik gydytojo pjūvis ligoninės koridoriuje be papildomo apšvietimo ir be nuskausminimo.

Naujienų portalui LRT.lt J. Sejonienė sakė, kad VLK pristatė oficialias paslaugų kainas, kurios yra patvirtintos, tačiau jos – „lietuviškos“, iš esmės neteisingos ir paskaičiuotos ne pagal tikrąsias išlaidas, o pagal šalies finansines galimybes skirti pinigų sveikatos priežiūros paslaugoms.

Analogiškas pavyzdys būtų, jeigu šeimos pajamos mėnesiui siekia x eurų, pagal tai šeima pati nusprendžia, kiek jai parduotuvėje kainuos būtinosios prekės.

„Aš žinau iš žmogaus, kuris tą pirmąjį Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) paslaugų kainyną sudarinėjo, tai taip ir sakė, kad buvo paimtas vokiškas kainynas, perskaičiuota lietuviškomis kainomis ir pagal lietuviškas galimybes suindeksuota. Ir dar, nepaisant to, kad yra nustatyta kaina, nereiškia, kad ją visą laiką tokią gausi, nes prie kiekvienos kainos dar yra balai. Jie priklauso nuo kiekvienos teritorinės ligonių kasos (TLK) balanso. Jeigu jis yra neigiamas, jeigu trūksta už tas paslaugas apmokėti, tai balo vertė sumažinama.

Pavyzdžiui, pozitronų emisijos tomografija (PET yra diagnostinis metodas vidaus organų pakitimams įvertinti pagal fiksuojamą radioaktyvių medžiagų susikaupimą organizme, dažniausiai taikomas onkologinių, ligų diagnostikoje) Šiaulių TLK balas yra 0,33. Reiškia, už tą suteiktą tyrimą gaunama tik trečdalis kainos nuo VLK paskaičiuoto įkainio, nes Šiaulių TLK neužtenka pinigų mokėti visą kainą. Tas trečdalis net tyrimui naudojamų medžiagų sąnaudų nepadengia. Mums pati radioaktyvi gliukozė kainuoja brangiau, nei mums sumoka Šiaulių TLK. Tai faktiškai Santaros klinikos, kurios tą paslaugą teikia, jos iš savo vidinių lėšų ir susimoka: už aparatūros sąnaudas, žmogiškuosius išteklius ir kitas išlaidas“, – sakė J. Sejonienė.

Kainos skiriasi šimtais eurų

Paprasčiausias būdas sužinoti, kiek VLK nustatyti įkainiai skiriasi nuo realių paslaugų kainų, anot pašnekovės – palyginti juos su Lietuvoje veikiančių privačių įstaigų teikiamų paslaugų kainomis.

„Jos tikrai pasiskaičiuoja, kokios yra sąnaudos, kiek kiekvienai procedūrai kokių priemonių reikia, kiek jos kainuoja, kiek kainuoja patalpos, kiek kainuoja darbuotojo išlaikymas“, – sakė J. Sejonienė.

Palyginus VLK nustatytus vidutinius įkainius už tam tikras paslaugas su privačios medicinos klinikos „Northway“ viešai skelbiamais įkainiais, pastebimas nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų skirtumas.

Pavyzdžiui, apendicito šalinimas, kai paciento būklė nėra sudėtinga, privačioje klinikoje kainuoja 1,4 tūkst. eurų, tuo tarpu VLK ligoninėms kompensuoja 959 eurus. Reiškia, operaciją privačioje klinikoje pasirinkęs pacientas turi primokėti apie 440 eurų. Tačiau į kainą neįskaičiuota gydytojo konsultacijos, gydymo paskyrimas bei tyrimų komentavimas. Už šią paslaugą reikėtų primokėti dar 250 eurų.

„Iššokusių pėdos kauliukų“ operacija privačioje klinikoje kainuoja 949 eurus, VLK kompensuoja 749 eurus. Susidaro 200 eurų skirtumas. Specialisto konsultacija bei gydymo paskyrimas kainuotų papildomai dar 220 eurų.

Už kojų venų operacijas privačių klinikų kainos nuo VLK nustatytų įkainių taip pat skiriasi: primokėti tektų nuo 300 eurų iki 3 tūkst. eurų.

VLK nesutinka, kad įkainiai per maži

VLK direktorius Gintaras Kacevičius tikina, kad apmokant už suteiktas paslaugas vadovaujamasi nustatyta griežta tvarka ir nei VLK, nei Teritorinės ligonių kasos negali savavališkai jos keisti. Įkainiai už sveikatos priežiūros paslaugas yra apskaičiuoti pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, patvirtinti ir jais būtina vadovautis.

„Ar jie yra pakankami ar nepakankami – tai yra amžinas klausimas, nes gydymo įstaigoms visada arba 99 proc. atvejų atrodo, kad jie yra nepakankami ir turėtų būti didesni. Mums taip neatrodo, kadangi, jeigu paimame tokį rodiklį kaip gydymo įstaigų metiniai finansiniai rezultatai, tai pamatysime, kad didžiosios dalies įstaigų tie rezultatai yra teigiami. Reiškia, tie įkainiai nėra tokie jau nepakankami, jie dengia gydymo įstaigų sąnaudas ir dar truputėlį lieka“, – komentavo G. Kacevičius.

Jis sutiko, kad dalis ligoninių, ypač esančių periferijoje, susiduria su finansiniais sunkumais, bet tai, anot VLK direktoriaus, yra pacientų skaičiaus rajonuose mažėjimo pasekmė.

G. Kacevičius nesutiko ir su teiginiu, kad TLK dėl lėšų stygiaus skiria mažesnį apmokėjimą už paslaugas, pritaikydama žemesnį balą.

„Ne taip sistema veikia. TLK neturi manevro laisvės, jos moka tais įkainiais, kurie yra patvirtinti. Bet ministras Aurelijus Veryga dar tvirtina tokį dalyką, kaip apmokėjimo tvarkos, kaip mechanizmas vyksta. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra per daug stacionarinių paslaugų, per daug žmonės gydomi ligoninėje. Mes siekiame tą sumažinti, todėl mes nustatome ligoninei metinį biudžetą pagal tam tikrą planuojamų atvejų skaičių. Jeigu ligoninė viršija tą atvejų skaičių, ji vis tiek gauna tą patį biudžetą ir tada perskaičiavus gaunasi, kad vienas vidutinis atvejis pasidarė pigesnis. Va kaip visa tai veikia ir čia TLK nesavivaliauja“, – tikino G. Kacevičius.

Jis pabrėžė, kad įkainis nėra tik apmokėjimas už paslaugą, tai gali būti politinis įrankis tam tikriems sprendimams įgyvendinti. Pavyzdžiui, siekiant paskatinti dienos chirurgijos paslaugas, jas teikiančioms ligoninėms apmokama kaip už stacionaro paslaugas, kurios yra brangesnės.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) situacijos nekomentavo ir siūlė klausimus adresuoti Ligonių kasai.

Kritikuoja valstybės indelį į bendrą katilą

VLK duomenimis, praėjusiais metais vienas dirbantis asmuo į PSDF sumokėjo po beveik 1 tūkst. eurų per metus arba 83 eurus per mėnesį. Savarankiškai dirbančiųjų įmokos mažesnės – vieno asmens metinės įmokos sudaro 432 eurus arba 36 eurus per mėnesį. Valstybė dengė dalį ir už 1,5 mln. nedirbančių gyventojų: pensininkus, vaikus, bedarbius, nėščiąsias moteris. Už vieną tokį asmenį buvo mokama 321 eurą per metus arba 27 eurus per mėnesį.

D. Kacevičiaus teigimu, daugiausia išlaidų tenka mažų vaikų ir 65 metų bei vyresnių asmenų gydymui.

Lietuvos medikų sąjūdžio atstovės nuomone, nustatyti realybę atitinkančius paslaugų įkainius padėtų didesnis PSDF surinkimas. Šiuo atveju atrodo neracionalu, kad valstybė už asmenis, kurių sveikatos priežiūrai išleidžiama daugiausiai – mažus vaikus bei pensinio amžiaus asmenis – moka mažiausią socialinio draudimo įmoką, kuri yra 3 kartus mažesnė nei dirbančių asmenų.

„Dirbantys žmonės, beveik 1,5 mln. gyventojų suneša du trečdalius PSDF. Kita pusė Lietuvos gyventojų – valstybės draudžiami asmenys. Už juos valstybė įneša trečdalį. Reiškia, 1,5 mln. dirbančių suneša 1,6 mlrd. eurų, o už kitą pusę valstybė nesumoka net 700 mln. eurų, nors tiems asmenims paslaugų reikia daugiau. Valstybė už šiuos asmenis faktiškai turėtų mokėti bent jau tiek pat, kiek sumoka dirbantys žmonės – apie 1,5 mlrd. eurų. Jeigu taip būtų, mes pasivytume Europos Sąjungos (ES) vidurkį pagal sveikatos priežiūros finansavimą. Dabar mūsų vidurkis dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio“, – sakė J. Sejonienė.

LRT.lt primena, kad baziniai sveikatos paslaugų įkainiai paskutinį kartą koreguoti 2018-2019 metais: už stacionaro paslaugas kainos padidintos 7 proc., dienos stacionaro – 8 proc., ambulatorines paslaugas ir šeimos gydytojo paslaugas – 10 proc. Tam skirta papildomai 41,5 mln. eurų.

Tokias korekcijas SAM paskatino atlikti ministro A. Verygos pažadas didinti medikų atlyginimus 15 proc. Korekcijos sulaukė medikų bendruomenės kritikos: atlyginimai kilo tik tiek, kiek vidutiniškai padidėjo paslaugų įkainiai – 8 proc.