Lietuvoje

2020.02.07 08:15

Po kritikuojamo tyrimo rezultatų – politikų siekis gerinti moksleivių pasiekimus

Politikai užsimojo pagerinti Lietuvos penkiolikmečių pasiekimų rezultatus. Partijų susitarimo dėl švietimo projekte iškeltas tikslas – pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliekamą moksleivių pasiekimų patikrinimą per dešimtmetį pasiekti pirmąjį dešimtuką. Dabar pagal statistiką Lietuvos moksleiviai – vidutiniokai – 29–36.

Dalis švietimo bendruomenės abejoja tyrimo rezultatų tikslumu ir kritikuoja, kad švietimo politika formuojama remiantis tokiais duomenimis.

Algirdas Zabulionis, buvęs Nacionalinio egzaminų centro direktorius, savo pranešime kalbėjo apie penkiolikmečių gebėjimų tyrimo rezultatus. Mokslininkas išskyrė kelias problemiškas vietas.

„27 mokyklose PISA nuėjo ir pratestavo vieną-du vaikus ir paskui šitų dviejų vaikų ir paskui tokių duomenų pagrindu buvo priskiriama, kad 50 procentų vaikų patiria patyčias“, – pastebėjo A. Zabulionis.

A. Zabulionis pateikė ir daugiau pavyzdžių: klausiant, ar šeimos bibliotekoje yra klasikų knygų, kaip vienas iš variantų nurodomas anglų rašytojas Šekspyras, o ne lietuvių klasikai. Tarkime Rusijoje moksleiviams buvo pateikiamas Puškinas. O geriausiai iš Europos šalių pasirodžiusi Estija nurodė Tamsarį.

„Klausiama, ar jūs turite namuose Šekspyro knygų, be abejo, kad mes jų neturime ir tada mūsų duomenys atrodo visiškai kitaip. Tai dėl to mes gauname labai keistus rezultatus, kurių pagrindu jau tada darome sprendimus, kurie gali būti labai abejotini“, – pastebi KTU fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas.

„Iš tikrųjų paaiškėjo, kad yra neteisingai interpretuojami, kad yra nemažai melagienos ir tokių diskusinių vietų ir tada negalima pasikliauti šitais tyrimų rezultatais“, – pritarė VU švietimo ekspertė prof. Vilija Targamadzė.

Už tyrimą Lietuvoje atsakingi ekspertai sako, kad kiekvieno klausimo patobulinimas kainuoja papildomus pinigus. Kasmet nuo 2016 metų dalyvavimas tyrime Lietuvai atsiėjo kiek daugiau nei 71 tūkstantį eurų. Tyrimo valdybos narė Rita Dukynaitė sako, kad tai nėra esminiai klausimai, į kuriuos reikėtų papildomai investuoti.

„Jeigu tas klausimas būtų toks lemiantis su tuo Šekspyru, tai tada gal visai kitaip ir būtų galima pasižiūrėti, bet iš tiesų PISA tyrimas yra ne vienintelis“, – nurodo EBPO PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė.

Nors šis tyrimas ne vienintelis, partijų susitarimo dėl švietimo projekte remiamasi jo rodikliais. Pagal juos iškelti du tikslai. Vienas jų: iki 2030-ųjų patekti į geriausiųjų šalių dešimtuką.

Dalis švietimo bendruomenės sako: tikslai ambicingi, tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti pagrindą, pagal kurį būtų sukurta švietimo strategija.

„Pradėt rimtai į šituos tarptautinius vertinimus žiūrėt, šiandien jie būdavo, taip mes juos atlikdavome, bet pasakysiu jau žiūrėdamas iš vidaus – jie buvo beveik ignoruojami“, – pabrėžia vadovėlių autorius Saulius Žukas.

Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič pabrėžia, kad atlikus tyrimą, reikalinga išsami antrinių duomenų analizė.

„Yra kokybės užtikrinimo visas mechanizmas ir mūsų žmonės,kurie dalyvauja tame tyrime, jie yra irgi kaip kokybės užtikrinimo mechanizmas, irgi yra tam tikra prasme prižiūrimi ir kontroliuojami“, – tvirtina švietimo, mokslo ir sporto viceministrė.

Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2006-ųjų. Artimiausiu metu turėtų būti pateiktas atnaujintas partijų susitarimo dėl švietimo projekto variantas.

Žinios. Politikai užsimojo pagerinti penkiolikmečių pasiekimų rezultatus: sieks pirmojo dešimtuko