Lietuvoje

2020.02.06 21:40

Viešųjų ryšių specialistas apie „Fox News“ publikaciją: nemanau, kad iš jos reikėtų juoktis

Lietuva sulaukė JAV žiniasklaidos dėmesio, kai televizijos „Fox News“ naujienų portalas paskelbė, kad Vilnius, Kaunas ir Klaipėda pirmauja Europoje pagal žmogžudysčių skaičių. Vyriausybės kanceliarija kaipmat sureagavo: paskelbė, kad paskleista informacija netiksli, ir kreipėsi į „Fox News“.

Apie Lietuvos įvaizdį pasaulyje „Dienos temoje“ kalba Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas ir viešųjų ryšių ir įvaizdžio specialistas, verslo konsultantas Arūnas Pemkus.

– Pone M. Gurskai, kodėl pasipiktinote amerikiečių straipsniu?

M. Gurskas: Gal reikėtų pradėti nuo to, kad tie, kurie sako, kad lietuviai yra šalti ir emocijų nemoka reikšti, tai šiandien parodė, kad iš tikrųjų mokame reikšti, bet gal tos emocijos ir per daug jau yra išreikštos. Iš tikrųjų nesakyčiau, kad ten buvo pasipiktinimas. Tai yra mūsų tiesioginė veikla.

– Jūs tiesiog reagavote iš karto.

M. Gurskas: Mes tiesiog reagavome į tą kontekstą, kuriame buvo pateiktas straipsnis, pasitikslinome dėl tam tikrų detalių, minimų straipsnyje, ar iš tikrųjų yra ten ta visa statistika tokia, kokia ji yra. Tiesiog tai buvo [padaryta] užsitikrinti, kad iš tikrųjų tokie faktai yra. Nebuvo kažkokio pasipiktinimo ar kitų kėslų. Tiesiog eilinė darbinė, kaip sakau, mūsų tvarka, nes mes tikrai bendravome aktyviai su žurnalistais.

– Kokiu būdu komunikavote su „Fox News“ žurnaliste?

M. Gurskas: Amerikoje „Twitter“ (populiaru – LRT.lt), su žurnalistais tviteriu (bendravom – LRT.lt). Mes tikrai su žurnalistais susirašėme, apsikeitėme žinutėmis. Pabandžiau pasižiūrėti, pasiaiškinti detaliau, koks buvo to straipsnio tikslas. Matyt, buvo noras palyginti tuos skaičius tiek Amerikoje, tiek Europoje, bet tokia antraštė ir toks, kaip sakyti, platus išvadų darymas neatitinka realybės – ką ketvirtadienį policija patvirtino.

– Bet skaičiai tikslūs, ar ne?

M. Gurskas: Vėlgi, kaip mes kalbame, jeigu pasirenkame tik kokį nors vieną rodiklį ir darome plačius apibendrinimus ir jeigu iš tikrųjų tie skaičiai arba ta statistika yra iš skirtingų metų, neatnaujinta ir tame reitinge daug Europos valstybių bei miestų nėra, tai vėlgi tada klausimas, o kokios čia tos išvados ir kokia vertė tų išvadų.

– Tiesiog keista palyginimo metodologija?

M. Gurskas: Taip, pasirinkimo kampas labai toks keistas.

– Pone A. Pemkau, kaip jūs matote šią situaciją? Šiaip mes labai domimės, ką apie mus rašo užsienio žiniasklaida, ypač didžiųjų valstybių žiniasklaida. Šiuo atveju amerikiečiai parašė – ir tokia audringa reakcija. Gal reikia labiau iš savęs pasijuokti ir nereaguoti taip jautriai?

A. Pemkus: Nemanau, kad reikėtų pasijuokti, nes tai yra gana rimtas klausimas. Žmogžudystės yra ne juokai. Bet reikėtų, kaip M. Gurskas ką tik sakė, iškelti klausimą dėl konteksto. Šiuo atveju iš tikrųjų, pasižiūrėjęs į patį kontekstą, aš nelabai galiu komentuoti skaičių tikslumo, nes, kiek žinau, Lietuvos policija ketvirtadienį popiet turėjo spaudos konferenciją, pakomentavo apie konkrečius Lietuvos arba šių miestų skaičius.

– Gal reikėtų paminėti, kad policija ketvirtadienį pareiškė, jog JAV televizijos kanalo „Fox News“ portale paskelbtas straipsnis, jų vertinimu, parengtas neetiškai. Anot policijos vadovo pavaduotojo Edvardo Šilerio, kiekviena valstybė savaip renka nužudymų statistiką dėl baudžiamųjų kodeksų ypatumų, todėl tokių duomenų lyginti negalima. Jis pasidžiaugė, kad kaip tik nuo Nepriklausomybės paskelbimo, skaičiuojant pernai, įvykdyta mažiausiai žmogžudysčių Lietuvos istorijoje.

A. Pemkus: Tai gali būti ir tiesa, bet jeigu Lietuvos didžiausi miestai yra Europos didžiausių miestų...

Dienos tema. Viešųjų ryšių specialistas: Čikagoje pernai buvo triskart daugiau žmogžudysčių, negu skaičiuojama Lietuvoje (su vertimu į gestų k.)

– Statistiškai šimtui tūkstančių gyventojų.

A. Pemkus: ...pirmame dešimtuke, dvidešimtuke, tai tie skaičiai nebyloja gerai. Bet reikėtų žiniasklaidoje vis priminti kontekstą. Pavyzdžiui, išsitraukus pasaulinę statistiką, tai Lietuva, iš viso Europa, nefigūruoja pirmame penkiasdešimtuke. Absoliučiai net ir kvapo nėra.

– Ypač kada lyginama su tomis pačiomis Jungtinėmis Valstijomis.

A. Pemkus: O su Jungtinėmis Valstijomis tai, pavyzdžiui, mano gimtinė Čikaga – tai pernai buvo 490 žmogžudysčių. Tai yra triskart daugiau, negu skaičiuojama čia, Lietuvoje.

– Jūs pats gimęs, augęs JAV, daugiau negu 30 metų ten praleidęs. Kaip manote, tas statistinis amerikietis, jeigu atsivertė šitą naujienų portalą, patraukė antraštė, kad tokie mirtiniausi Europos miestai, ir ten randa trejetuke Lietuvos miestus, pagalvos, kad galbūt neverta čia važiuoti? O gal pasijuoks su šypsena ir pažiūrės kritiškai?

A. Pemkus: Jūs palietėte vieną iš dviejų svarbiausių temų – tai turizmas, o antra būtų dėl investicijų. Tipinis investuotojas, kuris žiūrėtų į Lietuvą kaip potencialią vietą, turbūt pasitikrintų dėl šitų skaičių. Tipinis investuotojas pasižiūri į mokestinę politiką, į apsaugą, į politinį stabilumą, tai tie skaičiai nelabai paveiks tokio. Turistui? Taip, turistą tai gali paveikti, o paprastą amerikietį... Paprastas amerikietis turbūt net nežino, kur ta Lietuva yra. Tie skaičiai bus neaktualūs.

– Pone M. Gurskai, Lietuva kuria įvaizdžio strategijas, bando vilioti Vilnius, prisistato „G tašku“, dabar naują reklamos kampaniją padarė, tačiau štai sulaukėme vieno teksto pasaulinėje žiniasklaidoje ir nuskambame visai kitaip, negu norėtume. Ar nesugriauna visų jūsų darbų?

M. Gurskas: Tikrai tokie tekstai nedžiugina, ir reikia į juos atkreipti dėmesį, bet vėlgi reikia nepamiršti, kad tas įvaizdis kuriamas ilgu laikotarpiu, ir visos iniciatyvos prisideda prie to teigiamo įvaizdžio kūrimo. Manyčiau, kad čia gal ir kitas aktualus klausimas, į kurį verta būtų atkreipti dėmesį – kaip ta informacija mus pasiekia ir kaip ji plinta Lietuvos žiniasklaidoje. Ar iš tikrųjų mes automatiškai perimame informaciją ir nekvestionuojame, kas ten yra pateikiama, ar darome kažkokias gilesnes įžvalgas ir bandome pasižiūrėti, ar iš tikrųjų tai, kas yra rašoma, atspindi tikrovę?

– Ketvirtadienįbuvo išanalizuota jau visais kampais: ir kai policija įsikišo, paaiškino, ir jūs pradėjote reaguoti...

M. Gurskas: Taip, tai čia reikia irgi ir žiniasklaidos bendradarbiavimo galbūt tokio. Suprantame, kad skubame, daug laiko neturime, reikia parengti tuos naujienų reportažus ir straipsnius, bet vis tiek tas kritiškas mąstymas turbūt greičiausiai ir JAV žurnalistei pakišo koją – neįsigilinimas, nepasižiūrėjimas, kas slypi už tų duomenų.

– Bet labai dažnai apie Lietuvą skaitome neigiamų publikacijų. Štai buvo jūsų kanceliarijos ir Įvaizdžio skyriaus užsakymu atliktas Lietuvos žinomumo, reputacijos tyrimas šįmet, ir paaiškėjo, kad, tarkime, švedai ir norvegai mus, nors vadina darbščiais, bet ir pabrėžia lietuvių nesąžiningumą. Buvo tuo metu kalbama, kad, tarkim, emigrantai labai mūsų įvaizdį gadina, bent jau Europos valstybėse.

M. Gurskas: Aš sakyčiau, kad rezultatai 6 šalyse neatspindi bendros tendencijos, nes bendra tendencija, ką mes iš tyrimo pastebėjome, kad reputacija Lietuvos netgi ir tose šalyse, kur mažai žinoma apie Lietuvą, yra gera. Čia galbūt keli tokie nukrypimai nuo tos normos, jūs paminėjote tas šalis dėl tam tikrų turbūt aplinkybių susiklosčiusių, bet bendras vertinimas Lietuvos yra palankus.

Bet problema yra ta, kad jeigu mes kalbame apie Lietuvos žinomumą bendrąja prasme, kad Lietuva tokia egzistuoja, pasaulio žemėlapyje yra sostinė Vilnius, yra žinoma, bet jeigu kalbėtume apie gilesnį žinomumą, kas ta Lietuva, su kokiomis vertybėmis asocijuojasi, ir panašiai, čia jau yra problema, nes mažiau negu 30 proc. apklaustųjų galėjo pasakyti kažką daugiau.

– Pone A. Pemkau?

A. Pemkus: Ką norėčiau pasakyti dėl šito klausimo, šitos problemos. Ji neatsirado nei šiandien, nei su „Fox News“. Ji kartojama jau per skirtingus kanalus nuo 2014–2016 metų. Ta problema nėra nauja.

Teisingai, reikia dirbti su ta medžiaga, su konkrečiomis problemomis pačioje Lietuvoje. Bet kokia komunikacija, jos negalima išversti kažkaip, kad būtų neteisybė. Pirmiausia reikia sutvarkyti tą statistiką iš esmės, o po to reikia formuoti visą įvaizdį, kas yra daroma. Bet dabar orientacija yra į investicijas ir turizmą. Tai tiek Vilniaus miestas, mažiau galbūt Klaipėda ir Kaunas, tiek pati Lietuva bando pritraukti pasaulio dėmesį. Iš kitos pusės reikėtų, kad būtų aktyvūs asmenys. Nežinau, ar tai turėtų būti kanceliarijoje ir ambasadose, kurie palaikytų tiesioginį kontaktą su pagrindiniais žiniasklaidos kanalais pagrindinėse valstybėse ir užbėgtų už akių tokiems reikalams, tokioms problemoms.

– Jūs vadovaujate Lietuvos įvaizdžio grupei. Ką jūs darote? Sekate kasdien? Turbūt suplaukia daugybė informacijos ir atvejų, kada Lietuva nors paminima užsienio žiniasklaidoje.

M. Gurskas: Taip, ką ir tyrimas praeitų metų rodo, kad Lietuva apie 250 kartų per dieną būna paminima pasaulio žiniasklaidoje, bet dažniausiai tas paminėjimas būna toks kontekstinis, Lietuva tikrai nėra kaip pagrindinis objektas.

– Kokie vyraujantys naratyvai? Štai kalbėjome prieš laidą, kad, tarkim, sausį daugiausia buvome minimi holokausto temoje ir ne iš geriausios pusės.

M. Gurskas: Vėlgi čia galbūt tam tikri susiję įvykiai, bet bendros tendencijos būtų tai, kad Lietuva labiausiai atpažįstama per kultūrą ir paveldą, per žmones, per turizmą.

A. Pemkus: Ir per sportą.

M. Gurskas: Kaip ir keista, bet per sportą nelabai. Mes gal manome, kad per sportą.

– Mes save laikome krepšinio šalimi, tačiau, kaip naujausias tyrimas parodė, apie mus negalvoja kaip apie krepšinio šalį.

M. Gurskas: Apie mus negalvoja apskritai kaip apie kažkokią sporto šalį. Bet jeigu dar praplečiant, apie proaktyvią komunikaciją kalbant, iš tikrųjų aktyviai dirbame su monitoringo sistema, turime įdiegę žiniasklaidos ir socialinių tinklų stebėjimo sistemą, kurioje yra sujungtos 23 institucijos.

Kryptingai dirbame, stebime, analizuojame tuos naratyvus, kaip tik parengėme praėjusio ketvirčio apžvalgą. Labai pritarčiau, kad reikia proaktyviai dirbti, ir žiūrime, kokie žurnalistai kokiomis temomis rašo. Štai ir šiuo atveju, nagrinėdami įvairius straipsnius apie Lietuvą, radome tokį straipsnį, kaip ir sakėte, mūsų kasdienis darbas yra toliau pasigilinti.

– Pone A. Pemkau, bet savaime aišku, kad nenurodysi nei užsienio žurnalistams, nei Lietuvos, apie ką jie turi rašyti, – temas pasirinks jie, jeigu Lietuvoje bus savižudybių skaičius aukštas, kaip yra iki šiol, arba daugybė buitinių konfliktų, kaip šiandien policija paaiškino, kad Lietuvos gatvėse saugu, tiesiog daugiausia žmonių nužudoma namuose, smurtas artimoje aplinkoje.

A. Pemkus: Tai reikia spręsti problemą iš esmės. O dėl pačios žiniasklaidos, tai mums patiems, nes mes irgi pasąmonėje pakeičiame savo mąstymą, jeigu mes nuolat skaitome žiniasklaidoje apie žmogžudystes, apie kriminalinius nusikaltimus, tai mes priprantame prie to. Mums reikėtų irgi: iškilo problema – tai pripažinti, tvarkytis, ir per dieną, dvi dienas ją uždaryti gražiai ir sakyti: „Mes judame pirmyn.“ Mes per daug diskutuodami dėl šitos „Fox News“ ataskaitos, nieko nepakeisime jau.

– Ir dar kartą gali apie mus parašyti, kad Lietuvos Vyriausybės Kanceliarija sureagavo.

A. Pemkus: Analogiškai buvo, kai išėjo statistika apie savižudybes. Mes patys kartojome kasmet tą pačią statistiką ir mes patys įsitikinome, kad esame savižudybių tauta. Na, nėra visiškai taip. Esame tarp Europos, tarp pirmaujančių, bet mes nesame pirmoje vietoje.