LRT jau skelbė, kad Kaune, policija planuoja diegti sistemas, galinčias atpažinti žmonių veidus. Teisingumo ministras ragina neskubėti, nes tai gali pažeisti žmogaus teises. Dabar aiškėja, kad tokios technologijos jau kurį laiką galbūt naudojamos svarbiausiose šalies institucijose. Viena jų – Seimas.
Kai kurie parlamentarai sako, kad tai visuotinio sekimo užuomazga, ir stebisi poreikiu taikyti veido atpažinimo technologiją, kai kiekvienas įeinantis ir taip identifikuojamas išrašant leidimą.
Kai kurie parlamentarai piktinasi išgirdę naujieną, kad Seime galbūt įdiegta įranga, gebanti ne tik filmuoti, bet ir atpažinti kiekvieną įeinantį asmenį.
„Kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) ar specialiosios tarnybos ima sekti žmogų, tam reikalingas teismo sprendimas. Dabar, kai atsiranda tokios kameros, kurios gali identifikuoti asmenis, užrašyti veidus, sukaupti visus duomenis apie jų judėjimą, tai priartėja prie sekimo galimybių“, – teigia Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mantas Adomėnas.
Seimo apsauga rūpinasi Vadovybės apsaugos departamentas, kuriam prieš kelerius metus perduota ir visa parlamente esanti įranga, vėliau ją tarnyba atnaujino.
„Aš manau, jeigu jie tai daro, aš manau, jie vis tiek vadovaujasi įstatymais ir jie patys nesugalvojo to. Manau, kad tai nėra problemos“, – tikino Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.
Dalis parlamentarų stebisi poreikiu taikyti veido atpažinimo technologiją Seime, kur kiekvienas įeinantis yra identifikuojamas išrašant leidimą.
„Pas mus, pavyzdžiui, lankosi žmonės, kurie netgi nenori įeiti į Seimą, nenori būti registruojami, nori privatumo, nori privataus pokalbio jiems svarbiais reikalais, kartais ir nacionaliniam saugumui. Ir aš dabar įsivaizduoju, kad tų žmonių vaizdai ir atvaizdai kažkur kaupiami, kažkur transliuojami. Na, vis dėlto reikėtų irgi aptarti šitas sąlygas“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Vaicekauskas teigia, kad visi, atėję į Seimą, įspėjami, kad yra filmuojami, tačiau veidų atpažinimas yra perdėtinė funkcija
„Visi žmonės čia atėję į Seimą žino ir kabo lentelės, kad čia yra filmuojama jūsų saugumui ir taip toliau ir panašiai. Bet šitos kameros, kurios rašo pavardę ir vardą, yra perdėm pažengta kažkur. Kitas dalykas – kibernetinis saugumas. Kas gali būti užtikrintas, kad Kinijoje kažkas nesusidomės, ką dabar veikia Seimo nariai, ar ką jie daro“, – teigia parlamentaras.
Vadovybės apsaugos departamentas komentuoti situaciją atsisako, esą kaip ir kokiomis priemonėmis saugomas Seimas – valstybės paslaptis.
Tačiau teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad tarnybos galbūt ne visada paiso Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. Ir abejoja, ar, pavyzdžiui, Kauno policija turi teisę rinkti ir kaupti informaciją apie visų piliečių judėjimą. Čia kiniškomis kameromis bus identifikuojamas kiekvienas mieste judantis automobilis, dar didesnį susirūpinimą kelia pareigūnų planai taikyti ir veidų atpažinimo technologiją.
„Klausimas, ar kiekvienoje vietoje. Ar tai nėra totalinis sekimas? Mes tikrai nesame prieš saugumą, tikrai esame prieš kameras, bet reikia tą daryti, pasverti argumentuotai ir nereikia masiškai kiekvienai galbūt institucijai statyti kameras, reikia bendrauti, pasikalbėti su Duomenų apsaugos inspekcija“, – sako ministras.
Informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius pastebi, kad tokie bandymai gali būti „pakišti“ po žvalgybos įstatymais.
„Dalis žvalgybinių organizacijų visa tai bando pakišti netgi, ko gero, po žvalgybos įstatymais, kad tai yra kova su terorizmu, kova su nusikaltėliais. Aš manau, kad visa tai turėtų būti išskirti į atskirus straipsnius ir reglamentuota atskirai“, – teigia ekspertas.
Ekspertai pabrėžia, kad kol kas masiškai taikyti bent dalį to, ką Kinija naudoja savo piliečiams sekti, Lietuvos tarnyboms – per brangu.
