Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga išsiuntė Klaipėdos teisėsaugos pareigūnams atsakymą dėl anoniminio laiško, kuriuo skųstasi nepakeliamomis darbo sąlygomis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL). Vis dėlto vietoje tikslesnės informacijos, kuri galbūt leistų identifikuoti laiško autorius, ministras trijuose lapuose išdėstė, kodėl šios informacijos ministerija neteiks ir kad tai negali būti laikoma trukdymu atlikti ikiteisminį tyrimą dėl numanomo gydymo įstaigos vadovo Vinso Janušonio šmeižto.
„Pažymėtina, kad prašomos informacijos pateikimas yra kontraversiškas, nes anoniminis skundas pateiktas darbuotojų dėl vadovo veiksmų, tuo tarpu tyrimas inicijuotas vadovo, siekiant išsiaiškinti besiskundžiančius asmenis“,– pirmoje rašto pastraipoje nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Ministerijos rašte pakartota SAM ir paties ministro asmeninė pozicija, kad anoniminio skundo šaltinių atskleidimas diskredituotų vos prieš kelis mėnesius sukurtą anoniminių skundų liniją. Ministerijos iniciatyva buvo paskatinti medikus atvirai pranešti apie darbo vietose vykdomą psichologinį smurtą, su kuriuo medikų bendruomenė iki šiol nesugebėjo kovoti pati. SAM teigia, kad atskleidusi laiško autorius ne tik būtų diskredituota medikų akyse, tai kartu turėtų neigiamų pasekmių ir medikų psichologinei darbo aplinkai, ypač minėtoje Klaipėdos ligoninėje.
„Ministerija, pasikreipusi į medikų bendruomenę, kviesdama viešinti mobingo atvejus, gavusi skundą dėl psichologinio smurto ne tik kad negali tinkamai apginti silpnesniosios šalies, tačiau turėtų net pabloginti esamą situaciją, atskleisdama raštu tyrėjų prašomą informaciją, kuri taps žinoma skundžiamajam asmeniui“, – teigiama teisėsaugos pareigūnams skirtame rašte.
Žemiau rašte taip pat išsamiai išdėstyta, kas laikoma psichologiniu smurtu sveikatos priežiūros įstaigose, kaip veikia SAM įsteigta anoniminė linija, skirta šalies medikams. Pagrindinė problema – kad dalis skundų ministeriją pasiekia ne anonimine forma, o nesaugiais kanalais, nepaprašius taikyti pranešėjų apsaugą.
„Vien faktas, jog asmuo neprašė/nežinojo, kad gali prašyti, kad jam būtų taikoma pranešėjų apsauga, neturi būti viešinamas ir jo duomenys turi būti nesaugomi“ – teigiama tyrėjams pateiktame atsakyme.
Vadovaudamasis išvardintais motyvais A. Veryga nepateikia prašytų duomenų, kurie padėtų identifikuoti laiško autorius. Kartu pabrėžia, kad atsisakymas pateikti prašomą informaciją negali būti laikomas trukdymu atlikti ikiteisminį tyrimą.
„Viešojo administravimo įstatymas draudžia persiųsti skundą nagrinėti įstaigai, kurios veiksmai skundžiami, tikslu apsaugoti besikreipiančiojo interesus, tuo tarpu šioje situacijoje pasitelkiamas baudžiamasis procesas siekiant išsiaiškinti nelojalius darbovietei (ar jos vadovui) asmenis. [...] Pranešimo teikėjo tapatybę turėtų būti galima atskleisti tik tada, kai tai yra būtina ir proporcinga prievolė“, – teigia ministras ir siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusysis, kuriuo yra laikomas KUL vadovas V. Janušonis, yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis ir jis gali pervertinti jam grėsusį pavojų, žalos dydį ir kitus aspektus.
SAM autorių paiešką vadina keršto akcija
A. Verygos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė teigia, kad išsiųsti tokį atsakymą paskatino medikų bendruomenės prašymas. Pastarieji ragino SAM išsaugoti laiško autorių konfidencialumą, vildamiesi, kad Klaipėdos teisėsauga nutrauks pradėtą ikiteisminį tyrimą. Taip pat prabilta apie būtinybę keisti pranešėjų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, kuriuose paliktos spragos šiandien leidžia identifikuoti anoniminių skundų autorius.
„Mes manome, kad neturi būti leista susidaryti situacijoms, kai pagalbos kreipęsi žmonės gali nukentėti, sulaukti galimų keršto akcijų, net baudžiamosios atsakomybės ir panašiai. Tai būtų didelis smūgis ne tik medikų bendruomenei, kuri pagaliau išdrįso kalbėti apie negeroves sveikatos sektoriuje, bet ir įbaugintų visą visuomenę pranešant apie galimus teisės pažeidimus, mažintų jų pilietinę atsakomybę ginti viešąjį interesą“, – naujienų portalui LRT.lt teigė L. Bušinskaitė.
Ministerija sako, kad tikisi teisėsaugos bendradarbiavimo ir socialiai atsakingo požiūrio.
„Juk kalbame apie sistemines problemas, o ne siaurų interesų atstovavimą. [...] Viešojoje erdvėje aprašomos nelaimingos istorijos, nutikimai, smurto atvejai, kur yra padaroma, pavyzdžiui, žala sveikatai, žmogui rodo, kad teisėsauga tikrai turi kur kas svarbesnių darbų nei aiškintis, kokie medikai parašė anoniminį skundą, dėl kurio įsižeidė vienos gydymo įstaigos vadovas, kuris deja, galimai nesiėmė priemonių šių problemų priežastims išsiaiškinti ir spręsti vadybiniais būdais personalo valdymo problemas“, – kalbėjo A. Verygos atstovė.
Anonimų paieškos tęsiasi trečią mėnesį
LRT.lt primena, kad lapkričio pabaigoje SAM pasiekė KUL darbuotojų anoniminis skundas, kuriame aprašytos nepakeliamos darbo sąlygos šioje ligoninėje. Kritikos negailėta ne tik KUL vyriausiajam gydytojui V. Janušoniui, bet ir Vyriausiajai slaugos administratorei, kuri galimai taip pat uja jos pavaldume esančius slaugytojus, vykdo psichologinį smurtą.
Po paviešinto anoniminio skundo Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas V. Janušonis kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Ligoninės vyriausiasis gydytojas teisėsaugos pareigūnus tikina, kad laiške surašyta informacija neatitinka tikrovės, paniekina, pažemina jo paties kaip įstaigos vadovo bei kitų darbuotojų garbę ir pakerta visuomenės pasitikėjimą jais.
Policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl V. Janušonio galimo apšmeižimo, Sveikatos apsaugos ministerija gavo Klaipėdos pareigūnų raštą, kuriuo prašoma pateikti visą su anoniminiu skundu susijusią informaciją. Jos reikia siekiant identifikuoti anoniminį skundą pateikusius asmenis. Prašoma pateikti kas, iš kokio elektroninio pašto adreso, telefono numerio ar IP adreso (nurodant tikslų laiką) pateikė anoniminį skundą. Atsisakius pateikti prašomą informaciją gali būti skiriama bauda arba areštas.
Prokuratūra anksčiau yra išreiškusi poziciją, kad kreipimasis su prašymu pateikti duomenis buvo „teisėtas ir pagrįstas“, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, jog anoniminis laiškas pernai buvo paviešintas.
SAM, siekdama išsaugoti skundo autorių anonimiškumą, pagalbos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Žmogaus teisių stebėjimo institutą, Žmogaus teisių komitetą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Valstybinę darbo inspekciją, Teisingumo ministeriją ir kitas įstaigas. Prašyta jų padėti išaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ministerija galėtų neatskleisti skundo autorių tapatybių.
