LRT FAKTAI
Policija

Lietuvoje

2020.02.07 14:38

LRT FAKTAI. Ar Lietuvos didmiesčiai yra „mirtiniausi“ Europoje ir ar pakaks tik „mažiau gerti“?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.02.07 14:38

Portalas „Fox News“ šią savaitę Kaunui, Vilniui ir Klaipėdai skyrė pirmąsias tris vietas „mirtiniausių“ Europos miestų sąraše pagal tai, kiek čia įvykdomų žmogžudysčių tenka 100 tūkstančių gyventojų. Teigiama, kad publikacija rėmėsi Jungtinių Tautų (JT) Narkotikų ir nusikaltimų biuro ataskaita „Global Study on Homicide 2019“, paskelbta 2019 metų liepos mėnesį.

Šia naujiena pasidalijo ne vienas lietuviškas naujienų portalas ir „Facebooko“ vartotojas įvardydamas, kad Lietuvos miestai yra „pavojingiausi“ Europoje, nors ataskaitoje nekalbama apie visus nusikaltimus. LRT FAKTAI aiškinasi, ar teisingai žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje buvo pateikta informacija apie žmogžudystes Lietuvoje.

JT miestų nelygina

Iš pirminių Jungtinių Tautų (JT) duomenų šaltinių aišku, kad visa Lietuva tikrai išsiskiria žmogžudysčių skaičiumi Europoje, tačiau kitokį reitingą sudaryti būtų galima įtraukiant ir Rusiją – tuomet „mirtiniausiu“ miestu Europoje, remiantis naujausiais duomenimis, taptų Maskva, į pirmąjį trejetuką pakiltų ir Sankt Peterburgas. Apskritai „Fox News“ publikacijoje nemini ne Europos Sąjungos šalių, nors dalis jų, pavyzdžiui, Balkanai, pasižymi aukštais žmogžudysčių rodikliais, o naujausios statistikos 2016 m. nepateikė Latvija, taip pat tradiciškai žinoma kaip pasižyminti didesniu žmogžudysčių skaičiumi.

JT ataskaitoje teigiama, kad žmogžudysčių skaičius Europoje nagrinėjamas skirstant valstybes į du blokus – Vakarų ir Rytų, į pastarąjį patektų ir Rusija. Taip yra dėl to, kad, anot sociologų, posovietinėms valstybėms būdingas kur kas didesnis žmogžudysčių skaičius, kuriam įtakos turi persitvarkymas ir silpnos valstybės institucijos (po 1990 m. nusikaltimų skaičius staiga šoktelėjo), taip pat didesnis alkoholio suvartojimas ir lengviau prieinami ginklai.

Taip pat pačioje ataskaitoje nėra lyginami skirtingi miestai ir netgi pabrėžiama, kad to daryti nereikėtų – pačių JT pateikiama analizė skirsto pasaulio valstybes pagal regionus ir istorinius laikotarpius, daugiau dėmesio skiria atskiroms problemoms, pavyzdžiui, moterų ir vaikų nužudymams, situacijai besivystančiose šalyje.

„Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikaltimų biuras siekia informuoti apie skirtingus reiškinius: nuo mirtino gaujų smurto ir šaunamųjų ginklų įtakos iki ryšio su nelygybe ir žudymu lyčių pagrindu – ir tokiu būdu paskatinti tikslingus veiksmus. Tikiuosi, kad tyrimai ir analizė šioje studijoje bus ir naudojami šia dvasia: siekiant ne konstruoti „žudymo sostines“, o mokytis, suprasti ir stiprinti prevenciją“, – tyrime cituojamas JT Narkotikų ir nusikaltimų biuro vadovas Jurijus Fedotovas.

Lietuvos miestų pavadinimai ataskaitoje nepaminėti nė karto – juos galima rasti tik atskiroje JT duomenų bazėje.

Tačiau „Fox News“ panaudojo šiuos duomenis kitaip ir pateikė būtent miestų reitingą.

Statistika oficiali, tačiau nenuosekli

Statistiniu aspektu JT duomenis feisbuke pakomentavo ir politologas Mažvydas Jastramskis. Jis kritikavo bandymą miestų pavojingumą matuoti remiantis vienų metų duomenimis ir vieninteliu rodikliu. Ir teigia pats atlikęs kelis skaičiavimus, kurie, priklausomai nuo kriterijų, smarkiai pakeičia „mirtiniausių“ Europos miestų sąrašą.

„Vienas statistikos <...> principų yra tai, kad negali imti vieno rodiklio ir pateikti jį kaip atspindintį visumą. Pavyzdžiui, paimti vienų metų žmogžudysčių skaičių. Maža, kas ten galėjo atsitikti. Vienas rodiklis gali būti išskirtis.

Kita vertus, su tokiais dalykais kaip žmogžudystės negali subendrinti kelių dešimtmečių statistikos: įmanomos visokios transformacijos, viešosios politikos pokyčiai. Todėl padariau tarpinį sprendimą – parsisiunčiau Jungtinių Tautų duomenis ir pasižiūrėjau, kaip atrodome, lyginant penkerių metų (2011–2016) vidurkius. Šie skaičiai apima beveik visas Europos valstybes (daugeliu atvejų imama po tris didžiausius miestus kiekvienoje), išskyrus Kijevą ir Dubliną, apie kuriuos nebuvo duomenų.

Atsiranda įdomybių. Pasirodo, pavojingiausias Europos miestas yra ne Maskva ar Kaunas, o Kahulis, kurį randame Moldovoje. Tiesa, apie Kahulį per penkerius metus yra tik vienas įrašas. Todėl perfiltruojame statistiką taip, kad konkretus miestas turėtų bent du skaičius, iš kurių jau vedamas vidurkis.

Šį kartą dešimtukas atrodo taip: Bijelo Polė (Juodkalnija), Krasnodaras (Rusija), Prešovas (Slovakija), Klaipėda (Lietuva), Kaunas (Lietuva), Vilnius (Lietuva), Maskva (Rusija), Ryga (Latvija), Liepoja (Latvija), Šanas (Lichtenšteinas).

Galima sakyti, kad pats rodiklis yra ne kažką. Nes mažame mieste užtenka vienos žmogžudystės (galbūt atsitiktinumo, ne bendro saugumo reikalas) ir tai užkelia rodiklį. Taip ir atsitiko su Šanu iš Lichtenšteino, kuriame 2014 m. buvo nužudytas vienas bankininkas. 6 tūkstančių gyventojų miesteliui tai reiškia 16,9 žmogžudysčių 100 tūkst. gyventojui rodiklį tais metais, o tai labai kelia vidurkį“, – sako skaičiavimus pateikė politologas.

Socialiniuose tinkluose taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad cituojami duomenys yra 2016 m., esą seni duomenys.

Per tą laiką situacija Lietuvoje pasikeitė: Statistikos departamento duomenimis, nužudymų skaičius Lietuvoje stabiliai mažėja ir tai ilgalaikė tendencija.

Lietuvoje nusikaltimai – buitiniai, tačiau ar dėl to saugesnės gatvės?

Poziciją dėl statistikos suskubo pateikti ir Lietuvos policija – vakar spaudos konferencijoje buvo paskelbta, kad dauguma žmogžudysčių Lietuvoje įvyksta buitinėje aplinkoje, todėl Lietuvos miestų negalima vadinti nesaugiais. Policijos atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad JT naudojami duomenys nėra patys naujausi.

„Skirtumas tas, kad buitiniai nusikaltimai iš esmės nekelia grėsmės visuomenei, kitiems gyventojams. Mes sakome, kad viešose vietose jų labai nedaug įvykdoma. Žmonės dviese geria, pasigeria, susimuša, panaudoja peilį kažkokį, ir viskas. Aišku, kiekvienas nužudymas yra tragedija, tačiau gąsdinti žmones, kad Lietuvos miestuose nesaugu, yra neteisinga“, – LRT FAKTAI sakė Policijos departamento Komunikacijos departamento vedėjas Ramūnas Matonis.

Tai, kad Lietuvoje dominuoja buitiniai nusikaltimai ir nužudymai, sutinka ir LRT FAKTAI kalbinta Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kriminologijos katedros mokslininkė Maryja Šupa. Kriminologė atkreipia dėmesį, kad „mirtinas miestas“ nėra tiksliai situaciją Lietuvoje apibūdinantis pasakymas.

„Svarbu pažymėti, kad ne tik vienas skaičius – kaip nužudymų skaičius 100 tūkstančių gyventojų – gali apibrėžti, ar miestas saugus. Būtina pažiūrėti į nužudymų struktūrą – kokie nužudymai ir kodėl jie vyksta“, – teigia M. Šupa. Ji pateikė Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimą, kuriame teigiama, kad 70 proc. žmogžudysčių Lietuvoje įvyksta privačiose erdvėse: aukos arba kaltinamojo būste. Ir tik 20 proc. atvejų nužudomas visiškai nepažįstamas žmogus.

„Apie miestus galima pasakyti, kad, nors nužudymų skaičius santykinai, lyginant su kitomis ES valstybėmis, yra aukštas, viešose erdvėse įvyksta mažuma nužudymų, ir sakyti, kad žmogus, atsitiktinai einantis gatve, bus užpultas ir nužudytas, būtų visiškai klaidinga. Kas yra miestų saugumas ir kaip jį vertinti, gali lemti daug dalykų. Mes išskiriame objektyvų saugumą, skaičiais išmatuojamus faktus, kiek ir kokių nusikaltimų įvyksta įvairiose miesto erdvėse, bet taip pat svarbus rodiklis yra subjektyvus saugumas – kaip saugiai patys žmonės jaučiasi, nepaisant kriminalinės statistikos.

Dėl to galima sakyti, kad tai, kas buvo „Fox News“ antraštėje, kad tai mirtiniausi miestai, iš tikrųjų apie pačius miestus mums mažai pasako, nepasako, kas tiksliai, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis miršta, juolab kad mirtis yra ne tik nužudymas“, – aiškino kriminologė.

M. Šupa taip pat paaiškino, kaip vertinti situaciją Lietuvoje pasaulio kontekste.

„Lietuva ES pirmauja, bet bendrame pasaulio kontekste tikrai nepirmauja. Tiek Šiaurės, tiek Pietų Amerikoje yra regionų, kur nužudymų rodiklis yra daugiau nei 10 kartų didesnis nei Lietuvoje. Tai milžiniškas skirtumas“, – teigia kriminologė.

Ji pabrėžia, kad žmogžudysčių statistika išsiskiriančiose valstybėse daug didesnę nusikaltimų dalį sudaro žmogžudystės, susijusios su kitais nusikaltimais: prekyba narkotinėmis medžiagomis, organizuoto nusikalstamumo grupių tarpusavio santykiais, taip pat reikšminga ir ginklų kontrolės politika arba specifinės problemos, kaip tankiai apgyvendintos vietovės, politinės žmogžudystės.

Tikroji Lietuvos problema – smurto kultūra ir atskirtis

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris ketvirtadienį spaudos konferencijoje paminėjo, jog, norint spręsti žmogžydysčių problemą, lietuviams esą reikėtų „mažiau gerti“.

Paklausta, kokias išvadas Lietuva galėtų padaryti iš viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusios statistikos, M. Šupa paminėjo socialinę valstybės politiką.

„Galima sakyti, aplinkiniams tiesioginio pavojaus [žmogžudystės namuose] nekelia, bet jei kalbame apie visuomenę, tai aš matyčiau didelę problemą ir tai būdinga visam posovietiniam arealui – tai tam tikra smurto kultūra. Ji dažnai susijusi su tam tikra alkoholio vartojimo kultūra, nes 70 proc. nužudymų atvejų kaltininkų girtumas buvo nustatytas kaip sunkinanti aplinkybė“, – sako kriminologė.

„Tose valstybėse, kur alkoholio vartojimas yra viešas – kavinėse, baruose, kitose viešose erdvėse, yra daugiau socialinės kontrolės, daugiau saugiklių, aplinkinių žmonių, kurie gali pastebėti konfliktinę situaciją ir nutraukti ją dar neatsitikus nelaimei. Tuo tarpu užsidarymas buitinėje aplinkoje yra vienas iš tokių požymių, charakteristikų, būdingų posovietiniam arealui, ir vėlgi klausimas, kaip mes visi, kaip visuomenė, tai vertiname. Jei nėra tiesioginės grėsmės praeiviams gatvėje, ar tai reiškia, kad viskas gerai? Manau, kad ne, ir tai signalas, kad yra nemažai problemų su socialine atskirtimi“, – sako M. Šupa.

Ji atkreipia dėmesį, kad itin retai kaltinamieji nužudymais turi aukštąjį išsilavinimą, dalis kaltinamųjų jau būna įvykdę ir kitų nusikaltimų, o bent 40 proc. jau turėję laisvės atėmimo bausmės patirtį.

„Tai specifinės socialinės klasės atstovai, ir klausimas, kaip vykdoma socialinė politika gali būti nukreipta į priežastis, nes nužudymas, nusikaltimas jau yra galutinis rezultatas, tai labai aštrus simptomas, kad visuomenėje kažkas negerai.

Iš kitos pusės, paminėčiau emocinį išprusimą ir visuomenės emocinę sveikatą, kiek žinomi ir kaip mokomės konfliktų sprendimų įgūdžių, nesmurtinių konfliktų sprendimų būdų, kurie taip pat gali padėti išvengti ekstremalaus atvejo, nelaimės“, – aiškina mokslininkė.

Manipuliacija / sensacingos antraštės

Nors Lietuva Europos Sąjungoje tikrai išsiskiria žmogžudysčių skaičiumi, nėra tikslu sakyti, kad šalies miestai yra nesaugūs arba „mirtini“, kaip teigiama „Fox News“ publikacijoje. Iš Lietuvos nusikaltimų statistikos paaiškėjo, kad dauguma žmogžudysčių įvyksta artimoje, buitinėje aplinkoje, o ne viešose erdvėse. Kritikuotinas ir JT ekspertų nerekomenduojamas ir publikacijoje pasirinktas duomenų analizės būdas – pasak ekspertų, norint sudaryti panašią statistiką, nėra tikslu remtis nenuosekliais duomenimis ir tik vienu kriterijumi, t. y. žmogžudysčių skaičiumi 100 tūkst. gyventojų. Ekspertai vis dėlto atkreipia dėmesį, kad pateikiama statistika, nors ir nėra tiksli, rodo socialines mūsų šalies problemas, kurias reikėtų spręsti.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra