Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina mano, kad buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio skundas prieš VSD ir Seimo kontrolieriaus rekomendacijos žvalgybai užtikrinti žmogaus teisių apsaugą departamente yra paties VSD veiklos išdava. Jis mano, kad žvalgyba padarė klaidą, išslaptinusi surinktą informaciją apie koncerną ir kitas verslo struktūras. Tuo metu dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas tikina, kad Seimo kontrolieriaus rekomendacijos pasitarnaus, rengiant Žvalgybos įstatymo pataisas.
LRT.lt kalbintas VSD 2010-2015 vadovavęs G. Grina teigė manantis, kad R. Kurlianskio skundas ir žvalgybai nepalankios rekomendacijos po Seimo kontrolieriaus tyrimo atsirado dėl to, kad VSD sutiko išslaptinti savo surinktus duomenis ir juos perduoti parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). VSD perduotoje medžiagoje buvo minimas ir R. Kurlianskis.
„Pažeidimas atsiranda tada, mano požiūriu, kai yra išslaptinama informacija apie nekaltą asmenį. [...] Kol informacija nėra išslaptinta, žmogų galima stebėti nors ir 50 metų. Esmė tame, kad negalima nieko apie tą žmogų viešinti. Dabar jie buria apie tai, kas yra teisėta ar neteisėta. Esmė tame, kad informacijos negalima viešinti“, – sakė G. Grina.
„VSD turėjo nesutikti išslaptinti informaciją, nepriklausomai nuo bet kokių ten norų. Išslaptinimas pažeidžia patį žvalgybos veiklos principą, tai yra slaptumą. Darbo slaptumo principo pažeidimas vėliau ir gimdo tokius dalykus“, – susidariusią situaciją vertino buvęs žvalgybos vadovas.
G. Grina tikino apgailestaujantis, kad NSGK prašė VSD išslaptinti informaciją, kurioje buvo minimas R. Kurlianskis. Anot jo, panašu, kad ir Seimo nariai, ir pats VSD šiuo atveju nusispjovė į, jo teigimu, vieną esminių žvalgybos darbo principų, tai yra slaptumą.
„Jeigu kalbėti apie mane asmeniškai, tai aš būčiau tikrai nesutikęs (išslaptinti informacijos – LRT.lt), nes nereikia daug proto, kad suprastumei, kuo tai baigsis. Skundas ir yra tokių veiksmų rezultatas, skundas yra labai logiškas“, – aiškino G. Grina.
Ragino žvalgybos nelyginti su teisėsauga
LRT.lt skelbė, kad Seimo kontrolierius, gavęs R. Kurlianskio skundą prieš VSD, atliko tyrimą ir pateikė rekomendacijas VSD, premjerui Sauliui Skverneliui. Seimo kontrolieriaus išvadose rekomenduojama VSD direktoriui Dariui Jauniškiui užtikrinti, kad „VSD pareigūnų vedamos bylos būtų tvarkomos laikantis Bylų tvarkymo apraše nustatytų reikalavimų“ ir kad „VSD pareigūnų veiklos kontrolė apimtų ir žmogaus teisių apsaugos standartų laikymosi savo veikloje kontrolę“.
Ministrui pirmininkui Seimo kontrolierius rekomenduoja „inicijuoti šiuo metu galiojančio Žvalgybos įstatymo pakeitimą, nustatant maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus, VSD surinktos informacijos naikinimo sąlygas, galimybę asmenims efektyviai ginti savo teises teisme“.
VSD, atsižvelgę į Seimo kontrolieriaus išvadas, žada stiprinti vidinę kontrolę, o premjeras S. Skvernelis inicijuoja darbo grupę Žvalgybos įstatymo pataisoms parengti.
R. Kurlianskis „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaltinimas dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Buvęs VSD direktorius G. Grina teigė, kad klausimus dėl asmenų sekimo terminų reikėtų kelti labai atsargiai ir žvalgybos veiklą nereikėtų lyginti su teisėsaugos veikla.
„Kontržvalgyba negali būti ribojama terminais. Žvalgyba nėra teisėsauga. Kai žvalgybos klausimus bando spręsti teisėsaugininkai, tai žvalgybai ateina galas“, – teigė pašnekovas.
Jis priminė, kad 2011 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis buvo nustatytas 12 mėnesių asmens stebėjimo terminas. Ši nuostata galiojo ir kontržvalgybos operacijoms.
„Kuo tai baigėsi? Baigėsi tuo, kad faktiškai visos operacijos buvo sužlugdytos, nes institucijos neturėjo teisinio pagrindo vykdyti savo veiklą“, – tikino G. Grina.
Buvęs VSD vadovas, paklaustas, kaip užtikrinti žmogaus teisių apsaugą žvalgybos veikloje, teigė, kad į šį aspektą turėtų atsižvelgti teismai, suteikiantys leidimą pareigūnams sekti žmones.
Įstatymo pataisų imsis ir NSGK
NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas tvirtino, kad Seimo kontrolieriaus pastabos padės rengiant Žvalgybos įstatymo pataisas.
„Žvalgybos įstatymo pataisos būtinai reikalingos, mes apie tai seniai šnekame. Tai Seimo kontrolieriaus pastabos bus laiku ir vietoje“, – LRT.lt sakė D. Gaižauskas.
Politikas detaliau nekomentavo Seimo kontrolieriaus rekomendacijų žvalgybai, nes teigė su jomis dar nesusipažinęs.
Buvęs NSGK pirmininkas, dabar parlamentinėje opozicijoje dirbantis Vytautas Bakas siūlo klausimą sukti kitu kampu ir siekti atsakymo, kodėl Seimo kontrolierius netyrė koncerno „MG Baltic“ vykdomų žmogaus teisių pažeidimų.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad šitiek metų vyko žmogaus teises pažeidžiantys procesai, kada buvo daroma įtaka institucijoms, privataus verslininko kišamasi į teisėsaugos veiklą, privatiems tikslams buvo išnaudojama žiniasklaida. Tai yra pažeidimai. Norėčiau matyti jų įvertinimą Seimo kontrolieriaus išvadose“, – LRT.lt sakė V. Bakas.
„Aš laukiu, kad šita įstaiga pasidarytų išvadas, kaip galios centrai daro įtaką valstybės tarnautojams ir pareigūnams ir sprendžia savo problemas ne per teismus, o per pažintis“, – pridūrė jis.
Priminė ombudsmeno instituciją
Kitas buvęs VSD vadovas (1998-2004 m.) Mečys Laurinkus LRT.lt teigė, kad anksčiau VSD buvo kritikuojama dėl departamentui esą visada palankių teismų sprendimų, susijusių su leidimais sekti asmenis. Anot jo, siekiant skaidrumo, reikėtų efektyvesnės Seimo kontrolės.
„Anksčiau buvo nusiskundimų dėl pačių sankcijų teikimo, neva sankcijos pasirašomos per lengvai. Jeigu priemonės taikomos be to mechanizmo, savavališkai, tai čia yra blogai, bet tą dalyką turi kontroliuoti Seimas. Tam yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas“, – kalbėjo M. Laurinkus.
Anot jo, NSGK turėtų užtikrinti ir tai, kad VSD savo veikloje nepamintų žmogaus teisių. Vis dėlto, M. Laurinkaus manymu, efektyviausiai žvalgybos kontrolę galėtų atlikti ombudsmenas – skundus nagrinėjantis pareigūnas.
„Jeigu tai būtų įvesta, tai būtų labai gerai. Ombudsmenas būtų naudingas ir VSD, ir visuomenei, nes tokiame inertiškame darbe – turiu operatyvinį darbą – visko pasitaiko, pasitaiko ir pažeidimų. Tai yra neatmestina, pažeidimų pasitaiko ir demokratiškose valstybėse“, – kalbėjo M. Laurinkus.
Buvusio VSD vadovo teigimu, panašu, kad R. Kurlianskio skundas institucijas privertė suabejoti, ar šiuo metu žvalgybos veikla yra pakankamai aiškiai reglamentuota.
„Aišku, visada kyla klausimas, kiek ilgai galima sekti žmogų. Tai yra reglamentuota, pertraukos būna, reikia atnaujinti sankcijas, reikia atnaujinti tam tikros informacijos rinkimą. Ar medžiaga turi būti sunaikinta? Taip, tam tikra prasme ir tai, ko gero, galima numatyti. Manau, kad šiuo metu nėra aiškiai tai numatyta“, – svarstė M. Laurinkus.
