Saulius Skvernelis teigia negalintis atsakyti, ar jo žmona susirado darbą „Orlen“ koncerne pagal skelbimą, ar pagal pasiūlymą ir siūlo dėl įsidarbinimo aplinkybių klausti jos pačios, čia pat pridurdamas, kad ji to nekomentuos. Silvija Skvernelė koncerno įmonėje įsidarbino prieš mėnesį, „Orlen“ teigia, kad pagal įprastas koncerno taisykles.
Vyriausybė neigia, kad vadovaujant Sauliui Skverneliui yra priėmusi „Orlen“ naudingų sprendimų. Pats „Orlen“ savo ataskaitoje nurodo, kas įmonės nuostoliai sumažėjo 26 mln. eurų – dėl susitarimų su „Lietuvos geležinkeliais“. Įmonei taip pat išimties tvarka buvo leista dalyvauti valstybiniame konkurse, nors ji turėjo įsiskolinimų už elektrą.
„Dienos temoje“ – buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas profesorius Vytautas Sinkevičius ir advokatas Algimantas Šindeikis.
– Pone Sinkevičiau, ar užtenka premjero paaiškinimų ir to, ką jūs apie juos žinote, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl galimų įtarimų dėl interesų konflikto?
V. Sinkevičius: Manau, aiškiai nepakanka. Juk kas dera su Konstitucija, kas dera su demokratine santvarka – tai, kas yra sąžininga, atvira, teisinga, kas yra skaidru. Šiuo atveju aplinkybės susiklostė taip, kad Vyriausybė priima sprendimus, kurie yra palankūs vienai įmonei. Po kelių mėnesių toje įmonėje pradeda dirbti premjero sutuoktinė. Pirmiausia kyla klausimas, kaip įsidarbino, štai esminis klausimas. Manau, jeigu būtų visuomenei atsakyta, kad mažesnis atlyginimas buvo, skelbtas viešas konkursas, kas norėjo, galėjo dalyvauti, pretenduoti į tas pareigas, atkristų visi klausimai, bet mes atsakymo į tai neturime. Todėl drįstu sakyti, kad čia, matyt, vis tik yra gal tas senos romėnų patarlės pavyzdys – ranka ranką plauna. Pirmiausia, turi būti suinteresuotas pašalinti tas abejones, tai pats premjeras ir jo sutuoktinė. Jeigu nieko nepasakoma, neatsakoma aiškiai, suprantamai, visiems įtikinamai, kaipgi vis tik buvo, tai tos abejonės liks neišsklaidytos.
– Premjeras sakė, kad žmona pati ieškosi darbo, pati jį susirado, taip jis buvo informuotas. Beje, kvietėme ir ponią Silviją atvykti čia, perdavėme kvietimą per premjero atstovą, tačiau atsakymo, bent jau iki šiol, nesulaukėme. Pone Šindeiki, kokie būtų paaiškinimai, kurie leistų teigti, kad ne, iš tiesų premjeras ir jo žmonos įsidarbinimas yra kritikuojami be pagrindo? Kas turėtų išsklaidyti bet kokius galimus įtarimus?
A. Šindeikis: Viena vertus, Konstitucija laiduoja žmogui laisvę pasirinkti profesiją. Tai ponia Silvija, tenka pripažinti, taip pat turi tokią teisę laisvai pasirinkti savo profesiją, savo darbą. Tokį pasirinkimą ji ir padarė. Problema yra tokia, mums visiems ir valstybei, kad ji yra ne šiaip paprasta darbuotoja, o premjero sutuoktinė. Šituo atveju, manyčiau, atsiranda didelė problema premjerui. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą premjeras nuo šios dienos nebegalės dalyvauti priimant sprendimus, kuris galėtų kaip nors paliesti „Orlen“ interesus. Tie konkretūs sprendimai dėl šitos įmonės, žinome, profesorius minėjo, kad tokių sprendimų buvo priimta praeityje, jie buvo išimtinai palankūs, kiek aš suprantu, „Orlen“. Daugiau priimant tokius sprendimus premjeras dalyvauti nebegalės.
– Netgi turint galvoje, kad kai kurie sprendimai, ne visi buvo išskirtinai dėl „Orlen“, bet palietė „Orlen“?
A. Šindeikis: Tai priklausys nuo Tarnybinės etikos komisijos aiškinimo teisės, ar aiškintis teisę plačiai, ar siaurai. Iš tikrųjų sprendimai gali būti konkretūs, nukreipti „Orlen“ naudai arba nenaudai, ir sprendimai gali būti priimti verslui. Kokio dydžio yra „Orlen“ įmonė Lietuvos ekonomikoje? Ji yra pirmame mokesčių mokėtojų dešimtuke Tokio dydžio įmonė yra didžiulė eksportuotoja, užsienio investicijų yra. Kaip galės veikti Vyriausybė, jos ministras pirmininkas, žinant, kad jis negalės dalyvauti net svarstant tokius klausimus, kurie galėtų paliesti šitos įmonės interesus? Aš manyčiau, kad tai yra didelė problema. Pritariu profesoriui, kad iš tikrųjų nėra kol kas visuomenei informacijos, kaip premjeras sugebės išspręsti tą interesų konfliktą, ar nuo to nenukentės Lietuvos valstybė, Lietuvos Vyriausybės darbo kokybė, Lietuvos mokesčių mokėtojų interesai. Kol tokių paaiškinimų neturime, pritariu, kad dėl to skaidrumo kyla labai daug klausimų, į kuriuos nėra duota atsakymų
– Profesoriau, ar jūs sutinkate, kad tai gali kelti problemų dėl premjero balsavimo per sprendimus ateityje? Jeigu koks nors Vyriausybės sprendimas gali paliesti ir keletą įmonių, tačiau jeigu tarp jų bus „Orlen“.
V. Sinkevičius: Sutinku su tuo, dar didesnė problema, kad vien premjero nusišalinimas šiuo atveju irgi nepakaktų. Ministrai yra pavaldūs premjerui, jie turi sau pavaldžias įmonės. Tai dabar manyti, kad ministras nežino, kokia yra premjero pozicija tuo klausimu, turbūt būtų naivu. Be abejo, ministrai tarsis, bet formaliai premjero nusišalinimas vis tiek nepašalina galimos įtakos tiems sprendimams. Mes iš tiesų susiduriame su didele problema, bet, manau, ją galima visiškai nesunkiai pašalinti. Juk pakanka atviro, sąžiningo visuomenei paaiškinimo, kas įvyko. Ar tai yra netiesioginis atsidėkojimas už tai, kad Vyriausybė priėmė palankius sprendimus šitai įmonei, ar tai yra tiesiog aplinkybių sutapimas ir kažkoks nesusipratimas. Bet ir premjeras nepažeidė įstatymo, jis deklaravo. Tai šiuo atveju mes turbūt turime mažiausiai jį kaltinti. Bet mes turime klausti, o kokia yra „Orlen Lietuva“ įmonės reputacinė politika ir ar sutuoktinė, kai priima tokį sprendimą, ar ji galvoja apie tai, kaip tai atsilieps premjerui.
– Aš nenorėčiau, kad mes pradėtume nagrinėti, ką galvojo ponia Silvija, eidama dirbti į „Orlen“, turint galvoje, kaip tai palies jos vyro politinę karjerą. Bet ko aš tikrai norėčiau jūsų paklausti – ką reikia daryti premjero žmonai ir šitai, ir kitų būsimų premjerų žmonoms, kai jos nori keisti darbą arba įsidarbinti? Ar galime tuos dalykus nustatyti kažkokiomis taisyklėmis, ar tiesiog reikia pagalvoti apie savo vyro būsimąją reputaciją?
V. Sinkevičius: Matote, joks vyras negali nurodyti sutuoktinei, kokį darbą jai pasirinkti, kur įsidarbinti, už kokį atlyginimą, kada dirbti. Ji tokias pat teises turi kaip ir vyrai, ir jokia diskriminacija apskritai nėra įmanoma. Todėl kalbėti, kad vyras kažką čia turėtų reguliuoti...
– Aš kalbu apie susitarimą, reguliavimą taisyklių...
V. Sinkevičius: Bet matote, neįmanoma šito dalyko sureguliuoti teisės normomis. Kiekvienas žmogus čia turi jausti. Šiuo atveju vis tiek turime išskirtinę figūrą. Mes turime premjerą, Vyriausybės vadovą, iš karto tapus premjeru tampa aišku, kad privatus gyvenimas bus kitaip stebimas. Informacija apie jo veiksmus, poelgius, su kuo susitiko, ką kalbėjo, kaip rengiasi ir panašiai, bus aptarinėjama, bus vieša ir nepasislėpsi čia už įstatymo širmos. Atsiranda tie papildomi dalykai, kurių teisės aktais, teisės normomis sureguliuoti neįmanoma. Bet galima sureguliuoti nepaisant tam tikrų papročių, to prigimtinio teisingumo jausmo ir panašiai. Bet niekas negali uždrausti premjero žmonai ar kito aukšto pareigūno žmonai ieškoti darbo, susirasti darbą. Ne apie tai kalbame. Dabar kalbame tik apie tai, ar ji susirado darbą, ar jai buvo pasiūlytas darbas.
– Mes kalbame ir apie tai, kaip turės premjeras dirbti po to, kai jau įsidarbino. Pone Šindeiki, kaip jūs čia labiau linkęs vadinti tokią situaciją? Ar tai politinis trumparegiškumas, ar galbūt tai yra pasiruošimas apskritai apleisti politinę karjerą?
A. Šindeikis: Man sunku pasakyti, kokie yra planai, aš tikrai nesu jų šeimos narys ir negaliu žinoti to, bet norėčiau kitaip į tą klausimą pažiūrėti. Tai yra politikų gyvenimo tam tikra komplikacija, kurią šitie žmonės turi pripažinti, kad ji gali iškilti. Mes visiškai pripažįstame tiek vyrų, tiek moterų lygias teises į profesiją, į karjerą. Be abejo suprantame, kad tokiu atveju, kaip atsidūrė šį kartą premjeras su savo sutuoktine, tai kelia tam tikrų abejonių dėl būsimų sprendimų. Tie sprendimai bus priimti kieno interesais? Ar jie bus priimti interesais visuomenės, valstybės, mokesčių mokėtojų, ar, tarkim, įmonės, kurioje dirba mano sutuoktinė. Net jeigu sprendimai bus priimti tokie, kurie yra patys geriausi, neišvengiamai visuomenei iškils abejonių, kodėl sprendimai tokie yra priimti.
Kadangi mūsų politikai dažniausiai sunkiai komunikuoja dėl savo sprendimų pagrįstumo, jų paaiškinimo, diskutavimo dėl jų yra, tai tokiu atveju pats politikas labai rizikuoja tuo, kad pasitikėjimas juo gali sumenkti. Šituo atveju pats save į tokią padėtį įstūmė. Kita vertus, ar Lietuvos visuomenė turi teisę, kad jos politika būtų skaidri, aiškiai suprantama, sprendimai būtų prognozuojami, pagrįsti ir priimti valstybės interesams. Be jokios abejonės, tokią konstitucinę teisę jie turi. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiuo atveju šita dilema yra sukurta žmonių, kurie vadovavosi savo asmeniniais interesais ir savo teisėmis. Bet šiuo atveju žiūrėjo į tai, kad, tarkim, mes žinome, kad artėja rinkimai ir tikėtina, kad mes turėsim kitą Vyriausybę rudenį.
Aišku, jautri tema. Žinome, kad premjeras buvo tam tikros sveikatos būklės. Žmona tikrai turi teisę ieškoti darbo, pasirūpinti savo šeima. Galbūt net reikės ir vyru pasirūpinti. Yra labai daug jautrių klausimų. Bet į šiuos klausimus vienintelio aiškaus atsakymo, ką daryčiau taip arba šitaip, manyčiau, jo nėra. Žmonės daugeliu atveju turi patys suvokti savo elgesio ribas ir prognozuoti, kaip tai bus vertinama. Mano požiūriu, šiuo atveju gali nukentėti Lietuvos visuomenės pasitikėjimas Lietuvos valstybe. Dalis visuomenės nebus tikri, ar sprendimai priimami atstovaujant valstybės interesams, ar tam tikros bendrovės interesams.
– Jeigu aš teisingai suprantu, jūsų abiejų patarimas arba atsakymas į klausimą, o ką gi reikėtų daryti tokiais atvejais, ne tik šiuo būdu, tiesiog galvoti?
V. Sinkevičius: Būtinas skaidrumas ir, kiek įmanoma, atvirumas, sąžiningumas. Visuomenė gali suprasti ir įsidarbinimą, ir siekė užimti aukštesnes pareigas, visa kita. Jeigu tai siekiama sąžiningai, bet šiuo atveju mes susiduriame su situacija, kai visuomenei kyla abejonė. Ar ta darbo sėkmė, tarkime, nebuvo nulemta premjero užimamų pareigų? Ar nebuvo nulemta ankstesnių Vyriausybės sprendimų? Ir čia yra blogiausias dalykas. Grįžtant prie tos minties, kad tas abejones galima šiuo atveju išsklaidyti vieninteliu būdu, tai atvirai, aiškiai paaiškinti visas įsidarbinimo aplinkybes.
