Lietuvoje

2020.02.17 05:30

Pikti, bet darbštūs, pavydūs, bet kantrūs – didžiausia kritika lietuviams skrieja iš jų pačių

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.02.17 05:30

Stokojantys lyderystės ir pasitikėjimo savo jėgomis, tačiau veržlūs, kantrūs ir darbštūs – taip save mato lietuviai. Nors kai kurias mūsų savybes užsienio investuotojai vertina ir Lietuvą suvokia kaip tinkamą vietą vystyti inovacijas, tam tikri mūsų tautos bruožai gali kiek kliudyti sukelti proveržį ir tapti turtinga valstybe.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tikslinėse užsienio šalyse ir šalies gyventojų Lietuvos vertinimo tyrimas. Toks tyrimas Lietuvoje atliktas pirmą kartą nuo 2006 metų. 2019 m. sausio 3 d. buvo pasirašyta sutartis su tyrimų bendrove „KOG institutas“ bei socialinių inovacijų institutu ir bendrove NORSTAT. Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos įvaizdis tirtose šalyse yra geras, tačiau žinomumas – nedidelis.

Tyrimas parodė, kad lietuviai save suvokia kaip stokojančius lyderystės. Anot respondentų, mums taip pat trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, mes dažnai lyginamės su kitais. Kalbėdami apie savo, kaip tautos, charakterio bruožus, lietuviai save apibūdino kaip darbščius, veržlius, kantrius ir santūrius, tačiau sau priskyrė ir piktumą, pavydumą bei liūdnumą.

Tokią situaciją „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas vertina kaip paskutinio šimtmečio palikimą ir sovietizacijos pasekmę. Jo teigimu, tas laikotarpis įdiegė kompleksų į visuomenės mąstymą, o tai nesunku pastebėti lyginant 20 a. Lietuvos ir Vakarų Europos kultūrinį palikimą.

„Sovietinė sistema kontroliavo visuomenę ir buvo nedemokratiška, slopino iniciatyvas. Tie, kurie turi bent 50-mečius tėvus, atsimena, kad išsiskiriantis žmogus turėjo riziką visuomenėje tapti nepageidaujamas. Daug metų vystyta tokia kultūra savaime įsišaknija visuomenėje, reikia laiko jai išravėti – tam, kad ji išnyktų iš mūsų visuomenės, 30 metų nepakanka“, – tvirtina M. Katinas.

Visuomenėje dominuoja konservatyvumas

Tyrimas rodo, kad dažniausiai lietuviai išskiria tokias pagrindines Lietuvos vertybes kaip šeima, darbas bei stabilumas, antroje vietoje akcentuojama laisvė, patriotiškumas, pagarba istorijai ir tradicijoms, trečioje – gilus ryšys su gamta, ekologiškumas, natūralumas. Ketvirtojoje vietoje išskiriamas verslumas, inovacijos, veržlumas ir greitis.

M. Katinas pastebi, kad tokia prioritetų išdėstymo tvarka parodo visuomenėje dominuojantį konservatyvumą. Iš esmės žmonės nori saugumo ir stabilumo, o tai – atvirkščiai proporcinga savybė, norint sukelti proveržį ir tapti turtinga valstybe, sako „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad tokios savybės labiau susijusios su vyresne karta.

„Mūsų visuomenėje yra du labai ryškūs skirtingi poliai, kurie vienas kitam prieštarauja. Vyresnė karta, žmonės regionuose yra labiau linkę į saugumą, stabilumą ir konservatyvumą, o jaunesnė karta, didžiųjų miestų (gyventojai – LRT.lt) iki 40 metų pasižymi priešingomis savybėmis – mobilumu, pokyčių siekiu, multikultūriškumu, gebėjimu adaptuotis. Tai labai vertina užsienio investuotojai“, – kalba M. Katinas.

Vis dėlto „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius išskiria, kad neturėtume absoliutinti ir teigti, kad vienos ar kitos išskirtos vertybės trukdo žengti pirmyn. Jo teigimu, šeima yra neabejotinai svarbiausia lietuvio vertybė, o tai neturi neigiamo atspalvio. Tačiau, svarsto M. Katinas, jei prie šios vertybės dar minėsime saugumą ir darbą, tai aiškiai indikuos, kad kaip galutinį rezultatą suvokiame ne verslą ar iniciatyvą, o patį darbą. Jei šalia saugumo minėtume verslumą, šeima, kaip vertybė, įgautų visai kitą atspalvį, akcentuoja M. Katinas.

Lietuvių savybes pastebi ir užsienio investuotojai

Nors tokios vertybės kaip verslumas, inovacijos, veržlumas ir greitis yra minimos tik ketvirtoje vietoje, „Investuok Lietuvoje“ vadovas sako, jog reikėtų džiaugtis, kad šias savybes iš viso paminime.

„Mūsų organizacija tiki, kad ta savybė yra vienas svarbiausių visuomenės genų, jei norime sukurti sėkmingą ir tvarią ateities visuomenę. Tai reiktų vystyti. Natūralu, kad 30 metų nėra pakankamas laikas, kad visa visuomenė taptų būtent tokia, kokios tikiesi. <...> Naujoji karta neturi to tiesioginio prisilietimo prie buvusių laikų, todėl jie natūraliai bus imlesni, veržlesni ir atviresni pasauliui“, – kalba M. Katinas.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas džiaugiasi, kad tokias savybes kaip darbštumas ar valingumas mums priskiria ir užsieniečiai. Anot jo, šios savybės yra kelių šimtų metų istorijos pasekmė – tai savybės, būdingos tautai, kuri patyrė sunkią kovą, kelis šimtus metų gynė savo valstybę, šypsosi M. Katinas.

Jis taip pat primena, kad įtakos Lietuvos identitetui turėjo mūsų klimato sąlygos, neleidusios mums atsipalaiduoti. Šios lietuvių savybės vertinamos, tai pastebi ir užsienio investuotojai, o Šiaurės regionas, kuriam paskutiniu metu priskiriama ir Lietuva, vertinama kaip geriausia vieta vystyti inovacijas, pasidžiaugia M. Katinas.

Gręžiamės į praeitį

Tyrimas parodė, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų didžiuojasi, būdami Lietuvos piliečiai, ir pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų. Visgi kai lyginame save su kaimyninėmis šalimis, save vertiname prasčiau.

Esame dažnai linkę nuvertinti šalies pasiekimus, o labiausiai juos siejame su ekonominiais veiksniais ir rodikliais, retai juos vertiname platesniame kontekste, tvirtina Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vyriausioji patarėja, atlikto tyrimo vadovė Eglė Kudzmanienė.

Pasak jos, Žmogaus studijų centro atliktas emocinės Lietuvos būklės tyrimas rodo, kad didžiavimąsi šalimi lemia ir emociniai pasitenkinimo gyvenimu veiksniai. Po truputį išmokstama didžiuotis ir džiaugtis šalies pasiekimais, pradedame vertinti ne tik materialius dalykus, pažymi projekto vadovė.

Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonėms trūksta žinių apie modernios Lietuvos pasiekimus: nežinome šalį garsinančių kultūros atstovų, mokslininkų pavardžių, jų laimėjimų. Tiek simboliškai, tiek emociškai Lietuvos gyventojai Lietuvą asocijuoja su praeities ir valstybės atributais: pirkia, medžiu, ąžuolu, linu, gintaru... Šie simboliai nėra pakitę nuo 2006 metų. E. Kudzmanienė priduria, kad vis dar gana tradiciškai didžiuojamės pasiekimais sporto srityje ir manome, kad mūsų šaliai užsienyje geriausiai atstovautų Arvydas Sabonis.

Pristatyti šalies gamtą – negana

Išsiskiria jaunesnės bei vyresnės kartos respondentų nuomonė – didžiųjų miestų gyventojai bei jaunimas linkę labiau didžiuotis Lietuva, jie labiau domisi modernios Lietuvos laimėjimais. Šioje srityje E. Kudzmanienė įžvelgia didžiulį institucijų vykdomos strateginės komunikacijos ir žiniasklaidos vaidmenį didinant Lietuvos gyventojų pasitikėjimą savimi bei skleidžiant žinią apie mūsų šalies pasiekimus ir konkurencinius pranašumus regione.

„Gamta, kultūrinis paveldas yra svarbūs veiksniai pristatant šalies turistinį potencialą, tačiau šiandien turėtume galvoti ir apie kitus veiksnius, formuojančius suvokimą apie mūsų šalį tikslinių šalių auditorijose. Turime atliepti potencialių investuotojų, talentų poreikius. Tą rodo ir atliktas tyrimas – nebeužtenka kalbėti vien tik per emocinį vektorių, pristatant šalies gamtą, žmones“, – akcentuoja tyrimo vadovė.

Praeitis ir mūsų identiteto bruožai svarbūs, jie sudomina ir pademonstruoja mūsų tautos savitumą, tačiau šalies komunikacija turėtų būti daug platesnė, orientuota ne tik į praeitį, bet ir į dabartį, aiškiai brėžti šalies ateities viziją, teigia E. Kudzmanienė. Dėl to, sako ji, svarbu turėti aiškią viziją ir tikslus, susitarti, kaip turėtume pristatyti Lietuvą tikslinėms auditorijoms užsienyje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt